Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2017-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-380-389/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
A15.-380-389/2017
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00221-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
I. B. Š.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-380-389/2017Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00221-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.4.; 1.4.7.; 1.4.8.; 16.9.10.; 21.9.9.; 21.9.10.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gegužės 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė,sekretoriaujant Elonai Klemkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei,suinteresuotam asmeniui I. B. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), užsiimančio nuosavu verslu, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2017 m. sausio 26 d., apie 01.53 val., Panevėžyje, J. Basanavičiaus ir Beržų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuris buvo išreikštas, važiuojant jam iš paskos patruliniu automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais. Su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir per garsiakalbį buvo liepiama sustoti. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo iš degalinės „Statoil“ automobiliu „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su drauge V. B. ir Beržų gatvėje privažiavo sankryžą, kurioje suko į kairę pusę, todėl laukė žalio šviesoforo signalo. Pamena, kad tuo metu jis prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. Pažymėjo, kad tuo metu sankryžoje nestovėjo joks automobilis priešais. Taip pat nepastabėjo, kad kas nors būtų stovėjęs už jo automobilio galo, nepastebėjo nei įjungtų policijos tarnybinio automobilio švyturėlių, nei negirdėjo policijos pareigūnų nurodymų sustoti per garsiakalbį. Po to jis važiavo link Bernatonių kaimo per Panevėžio miesto aplinkkelį pas draugą, kuris turėjo būti grįžęs iš reiso namo. Kadangi automobilių nebuvo, tai Panevėžio miesto aplinkkelyje padidino greitį, tačiau kai pažeidimą užfiksavo stacionarus greičio matuoklis, jis prilėtino automobilio greitį iki maksimaliai leidžiamo. Po to kartu su drauge važiavo namo. Dėl savo ankstesnių veiksmų, kuomet jo buvo iškelta versija, kad tuo metu automobilį vairavo jo draugas, pripažino, kad melavo, nurodė, jog jis taip pasielgė, kadangi buvo išsigandęs, kad iš jo atims teisę vairuoti. Sutinka, kad anksčiau yra baustas už vairavimą išgėrus, tačiau tai negali būti lemiamas kriterijus šiuo atveju, kadangi jis atitinkamas išvadas padarė, taip neatsakingai nebesielgtų, nes turi išlaikyti šeimą ir teisė vairuoti yra reikalinga jo darbinėje veikloje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja V. B. parodė, kad ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. draugė. Po darbo ją pasiėmė A. M. ir išvažiavo pasivažinėti į miestą. Sustojo degalinėje „Statoil“, esančioje Beržų gatvėje, Panevėžyje, nusipirkti cigarečių. Tiksliai nepamena visų aplinkybių, bet prisimena, kad išvažiavus iš degalinės, prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu ir jie toliau nuvažiavo pasivažinėti po miestą. Pamena, kad jie pasuko į dešinę, apsisuko ir važiavo link Bernatonių kaimo. Pažymėjo, kad jokių policijos tarnybinių automobilių su įjungtais švyturėliais nepastebėjo, negirdėjo, kad policijos pareigūnai būtų per garsiakalbį liepę sustoti. Nurodė, kad tuo metu buvo įjungta muzika, gėrė kavą, bendravo tarpusavyje, tačiau nemano, kad tai galėjo turėti tam įtakos. Pamena, kad vėliau pastebėjo kitą policijos tarnybinį automobilį, jau važiuojant Panevėžio miesto aplinkkeliu, kuris stovėjo priešais kairėje kelio pusėje. Po to, važiuojant suveikė greičio stacionarus matuoklis, kuris užfiksavo jų automobilio viršytą greitį. Nurodė, kad tuo metu A. M. buvo blaivus prie automobilio vairo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. J. parodė, kad jis su kolega R. G. patruliavo policijos tarnybiniu automobiliu ir važiavo Nemuno gatve, Panevėžyje, kai buvo gauta informacija, jog nestoja stabdomas automobilis, kuris važiuoja iš Panevėžio miesto link miesto aplinkkelio. Nuvažiavus į Panevėžio miesto aplinkkelį, jis buvo tuščias, išskyrus vieną automobilį, kuris atvažiavo priešais juos. Todėl, tik įsukę į aplinkkelio kelią, nusprendė įjungti tarnybinio automobilio švyturėlius, tačiau stabdomas automobilis nestojo ir nuvažiavo dideliu greičiu tolyn. Todėl jie apsisuko ir bandė vytis nuvažiuojantį automobilį, jie tuo metu važiavo automobiliu „VW Passat“, bet jiems pavyti stabdomo automobilio nepavyko. Policijos tarnybiniame automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, tačiau negali pasakyti, ar yra galimybė gauti vaizdo įrašą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė L. G. parodė, kad ji su kolega gavo nurodymą nuvažiuoti į administracinio nusižengimo protokole nurodytą vietą ir kai jie važiavo nuo Vilniaus kelio pusės J. Basanavičiaus gatve, pamatė automobilį „Audi A5“, kuris ruošėsi sukti į kairę pusę iš Beržų gatvės į J. Basanavičiaus gatvę. Tuomet jie policijos tarnybiniu automobiliu įvažiavo į Beržų gatvę, apsisuko ir sustojo minėtam automobiliui iš galo. Tuomet įjungė policijos tarnybinio automobilio švyturėlius, tačiau nestojęs automobilis „Audi A5“ nuvažiavo tolyn. Pamena, kad nestojusiame automobilyje sėdėjo smulkaus sudėjimo vyriškis, tačiau negali pasakyti, ar jis tuo metu buvo vienas automobilyje. Bandė nestojusį automobilį vytis, tačiau jį pametė iš akiračio ties Šilagalio kaimu. Negali pasakyti, ar buvo įjungtas policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratorius tuo metu, ar yra nustatyta tvarka, kaip naudoti šį įrenginį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. G. parodė, kad jis su kolega važiavo policijos tarnybiniu automobiliu Nemuno gatve, kai gavo pranešimą patikrinti automobilį „Audi A5“, kuris stabdomas nestojo ir važiavo link Kauno. Todėl nusprendė važiuoti J. Tilvyčio gatve link Panevėžio miesto aplinkkelio. Privažiavus miesto aplinkkelį, pasuko į kairę ir į jį įvažiavo bei pastebėjo, kaip atvažiuoja link jų automobilis, todėl nusprendė įjungti policijos tarnybinio automobilio švyturėlius. Po to, vietoje ties stacionariu greičio matuokliu, kuri buvo apšviesta kelio žibintais, įsitikino, kad pravažiuojantis automobilis yra reikiamas. Tuomet iš karto policijos tarnybiniu automobiliu apsisuko ir pradėjo važiuoti pravažiavusiam automobiliui iš paskos. Matė, kaip suveikė stacionarus greičio matuoklis, užfiksavęs persekiojamą automobilį. Vis dėl to dėl didelio atstumo iki persekiojamo automobilio, jo didelio greičio, jį vėliau pametė iš akių ties įvažiavimu į Šiaulių kelią. Dėl policijos tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus nurodė, kad po 24 val. visi buvę įrašai yra automatiškai ištrinami.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. B. parodė, kad jis tuo metu dirbo kartu su kolege policijos pareigūne L. G. ir buvo J. Basanavičiaus gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kai buvo gautas pranešimas iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalies, jog degalinėje „Statoil“, esančioje ties Beržų ir J. Basanavičiaus gatvių sankryža, yra pastabėtas automobilis, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Nuvykus į vietą, pastebėjo minimą automobilį „Audi“, kuris jau stovėjo minimoje gatvių sankryžoje, pasiruošęs sukti iš Beržų gatvės į karę pusę, link Vilniaus kelio. Todėl apsukęs Beržų gatvėje ties įvažiavimu į degalinę „Statoil“ savo vairuojamą policijos tarnybinį automobilį, privažiavo minimam automobiliui iš galo ir sustojo. Įjungus policijos tarnybinio automobilio švyturėlius, pastebėtas automobilis apvažiavo prieš jį stovintį kitą automobilį sankryžoje, nuvažiavo tolyn, todėl vairuotojas negalėjo nepastebėti, kad jis yra stabdomas. Apvažiuoto tuo metu sankryžoje automobilio duomenų nurodyti negali. Jis bandė per garsiakalbį įspėti, kad sustotų, tačiau persekiojamas automobilis nereagavo. Po to bandė sprunkantį automobilį persekioti, kuris nuvažiavo link Šilagalio kaimo, tačiau persekiojamam automobiliui buvus galingesniam, jis dingo iš jų akiračio. Nurodė, kad negali vienareikšmiškai patvirtinti, jog tuo metu už persekiojamo automobilio vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Minimo įvykio metu buvo informuota Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalis ir iš karto po to buvo parašytas tarnybinis pranešimas apie įvykį. Taip pat nurodė, kad jų policijos tarnybiniame automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuris buvo įjungtas.

Teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuotas asmuo I. B. Š. parodė, kad A. M. yra jos anūkas. Jai yra žinoma iš jo paties, kad jis viršijo greitį. Nurodė, kad jis yra pavyzdingas vairuotojas, kuomet ją veža. Minimą automobilį įsigijo savo vardu, kad jis ją vežiotų visur, kur yra būtina–pas gydytojus, į parduotuvę. Tačiau sužinojusi, kad jis padarė teisės pažeidimą, minimą automobilį iš pykčio iš karto pardavė. Dabar naudojasi taksi paslaugomis, ją dukra vežioja, kai yra galimybė. Abejoja, kad jis tuo metu galėjo būti neblaivus, kadangi jis niekada nevažinėja išgėręs, taip pat ir geriančio nėra mačiusi.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį, liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Ekipažas turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 96-4537) (toliau – Įsakymas) 25 punkte.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Būtent šią atsakomybės sąlygą ginčijo nusižengusysis A. M..

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. nuosekliai teigė, jog nematė, kad jį tuo metu stabdė policijos pareigūnai. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime policijos pareigūnė L. G. kartu su kitu vyr. patruliu D. B. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje pastebėjo, kaip įtariama neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sankryžoje suko į kairę pusę, tačiau privažiavus prie pat šio automobilio galo, buvo įjungtos tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos šviesos signalas ir per garsiakalbius pareikalauta sustoti dešinėje kelio pusėje, tačiau vairuotojas į tai nereagavo, padidino automobilio greitį ir nuvažiavo, vėliau dingdamas iš jų akiračio (b. l. 9). Taip pat ir iš kito policijos pareigūno vyr. patrulio R. G. tarnybinio pranešimo dėl nestojusio automobilio matyti, kad jis kartu su kitu policijos pareigūnu A. J. sureagavo į įvykį ir minėtą automobilį, važiuojantį dideliu greičiu, pastebėjo jau Panevėžio miesto aplinkkelyje, todėl minėtam automobiliui, važiuojant priešpriešai, buvo įjungta tarnybinio automobilio tarnybinio raudonos ir mėlynos spalvos šviesos signalas, tačiau pravažiavęs pažeidėjas nereagavo, po to buvo bandyta persekioti pažeidėjo automobilį, tačiau vėliau jis dingo iš jų akiračio (b. l. 12). Tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes policijos pareigūnai L. G. ir R. G. patvirtino apklausti ir teismo posėdyje. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kiti teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. J. ir D. B.. Nors teismui nepavyko išreikalauti atitinkamų vaizdo įrašų, užfiksuotų vaizdo registratoriais, aptariamo įvykio metu buvusiuose policijos pareigūnų tarnybinių automobiliuose, tačiau šiam faktui konstatuoti pakanka nuoseklių ir neprieštaringų policijos pareigūnų parodymų, duotų teismo posėdžio metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Atsižvelgiant į ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vertinant bylos medžiagą, darytina išvadą, kad policijos pareigūnai, stabdydami A. M. vairuotą automobilį, tai darė tinkamai, laikydamiesi nustatytų reikalavimų.

Kitas svarbus aspektas nagrinėjamu atveju yra tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, tuo metu, kai buvo stabdomas A. M. vairuotas automobilis, pasinaudojant ne tik policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliais, bet ir per garsiakalbį, liepiant sustoti, juolab tai policijos pareigūnų buvo daroma net du kartus – Panevėžio mieste ir užmiestyje – Panevėžio miesto aplinkkelyje, o iš policijos pareigūno R. G. tarnybinio pranešimo ir parodymų matyti, kad pakarotinai stabdant A. M. vairuotą automobilį Panevėžio miesto aplinkkelyje, buvo įjungti policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai pieš priešais atvažiuojantį automobilį, todėl pagrįstai abejotina A. M. teiginiais, kad jis nematė jį stabdžiusių policijos tarnybinių automobilių, juolab nenustatyta jokių objektyvių kliūčių A. M. atžvilgiu, galėjusių kliudyti jam tinkamai reaguoti į tokius policijos pareigūnų reikalavimus. Teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinti kitais duomenimis, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu kritiškai vertintini paties A. M. parodymai teismo posėdžio metu, kurie nėra patikimi, kadangi iš byloje esančių jo rašytinių paaiškinimų matyti, jog jis nebuvo nuoseklus, aiškindamas nurodytas aplinkybes, viso tyrimo metu, t. y. iš pradžių net ėmėsi priemonių aktyviais veiksmais slėpti pažeidimo aplinkybes, teigdamas, kad pažeidimą padarė kitas asmuo–V. D., jį versdamas nepagrįstai prisiimti atsakomybę (b. l. 17-18), su kuo sutiko ir teismo posėdžio metu, pripažindamas, kad jis tuo metu melavo, o vėliau, prispaustas surinktų įrodymų, pakeitė poziciją iš esmės, prisipažindamas, jog buvo nusižengimo padarymo vietoje, tačiau pateikdamas kitokią aplinkybių versiją ir tvirtindamas, kad nepastebėjo bei negirdėjo jį stabdančių policijos tarnybinių automobilių (b. l. 19), kurią palaikė ir teismo posėdžio metu. Be to, teismas pastebi ir tai, kad kai kurie A. M. parodymų argumentai apskritai nelogiški, t. y. argumentas, kad jis, artėdamas prie J. Basanavičiaus ir Beržų gatvių sankryžos, pastebėjo prasilenkiantį su juo policijos tarnybinį automobilį, nenaudojantį jokių specialių priemonių atkreipti jo dėmesį, ką patvirtino ir liudytoja V. B. teismo posėdžio metu, tačiau iš karto po to jam nepavyko pastebėti jo stabdžiusio policijos tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ypatingai tamsiu paros metu, kai tokie šviesos signalai yra labiau pastebimi, ir per garsiakalbį liepiančio jam sustoti, net ir vėliau Panevėžio miesto aplinkkelyje, priešais – pravažiuojant pro policijos tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, nors pastarąją aplinkybę, kad pastebėjo šalikelėje stovintį policijos tarnybinį automobilį be įjungtų specialių švyturėlių, patvirtinto kartu su juo automobilyje buvusi liudytoja V. B. teismo posėdžio metu. Taip pat A. M. prieštaringas argumentas, nurodytas teismo posėdžio metu, kad Panevėžio miesto aplinkkelyje jis visą laiką važiavo didesniu greičiu, nesant kitų automobilių, ar, kad jis saugiu greičiu, laikantis KET taisyklių, važiavo visą laiką ir tik prieš pat stacionarų greičio matuoklį nusprendė padidinti važiavimo greitį (b. l. 19), tačiau taip skubėti, daugiau nei dvigubai viršijant maksimalų leistiną greitį tame kelio ruože, už ką gresia specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesant jokios tam objektyvios priežasties, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, juolab įvertinus tai, kad A. M. teismo posėdžio metu nuolatos kartojo, jog speciali teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina jo darbinei veiklai ir šeimos išlaikymui. Visa tai rodo akivaizdų A. M. bandymą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Taip pat teismas neturi pagrindo patikimai remtis liudytojos V. B. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į jos ryšius su A. M., taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jos parodymai nėra pakankamai išsamūs ir teismo posėdžio metu patvirtino prieš tai minėtas reikšmingas aplinkybes, iš esmės įrodančias akivaizdų A. M. bandymą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Taigi, nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė pastebėjęs ar girdėjęs, kaip jį vejasi policijos tarnybiniai automobiliai su įjungtais specialiais šviesos signalais, o pačioje pradžioje ir su garsiakalbio pagalba reikalavimui sustoti, ši jo pozicija yra paneigta byloje surinktų duomenų visuma ir vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog A. M. veiksmai, kuomet jis nepakluso jį stabdžiusiems policijos pareigūnams ir nevykdė jų reikalavimo sustoti, tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, asmenybę-A. M. neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis) ir nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau administracine tvarka anksčiau buvo baustas už įvairius smulkius KET pažeidimus, tame tarpe ir už šiurkštų KET pažeidimą, vairuojant transporto priemonę neblaiviam. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusižengusysis nepripažino, padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, bandė klaidinti ir trukdė aplinkybių tyrimui bei visas kitas reikšmingas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ANK 42 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, minėtam asmeniui paskiriant ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą–baudą, kurios dydis parinktinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, kartu su nuobauda už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. M. skirtina ir administracinio poveikio priemonė–teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant minimalų terminą (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Tačiau teismas nusprendžia neskirti A. M. kitos administracinio poveikio priemonės– transporto priemonės konfiskavimo, įvertinus tai, kad transporto priemonės konfiskavimas už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nėra privalomas (ANK 426 straipsnio 8 dalis), taip pat iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o jo močiutei I. B. Š., kuri jau šį automobilį yra pardavusi tretiesiems asmenims, todėl sprendimas konfiskuoti automobilį nepagrįstai turėtų neigiamos įtakos ir kitiems asmenims. Teismo manymu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekta, ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą–950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 27 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalies straipsniu, A. M. kartu su administracine nuobauda skirti administracinio poveikio priemonę–teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Paskirtos baudos pirmoji įmoka per 40 dienų privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas.

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 17065078457, taip pat nurodyti įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė