Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - R. P. skundą dėl Rokiškio apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl R. P. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendrojo stebėjimo sąlygomis pratesimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Skundu Panevėžio apygardos teismui R. P. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2018-02-26 nutartį, prašo ją panaikinti ir jai taikomą stacionarinį stebėjimą pakeisti į ambulatorinį stebėjimą.

4.1 Nurodo, kad ji nėra tokia pavojinga visuomenei, kad būtų stacionariai gydoma, ligoninės teikime taip pat rašoma, kad jos elgesys be agresijos, konfliktų. Stacionare ji gydoma jau tris metus ir per tokį laiko tarpą jos sveikata pagerėjo, pavojingumas išnyko. Gydymo reikalingumą pripažįsta, tą minėjo ir teismo posėdyje, o tai, kad išsakė savo nuomonę dėl skiriamų vaistų, nereiškia gydymo atsisakymo, nes ji nori nuoširdaus bendravimo su gydytojais ir jų supratimo. Nors ankstesnio gydymo ambulatoriškai metu buvo nutraukusi vaistų vartojimą, tačiau nereiškia, kad taip pasielgs ir dabar. Gydymosi reikalingumą supranta ir jos tėvas, kuris sutinka ją prižiūrėti ir kontroliuoti, padėti grįžti į normalaus gyvenimo vėžes, todėl tęsti gydymo stacionare nebėra būtinumo.

5. Skundą padavęs asmuo, jos gynėjas, jos tėvai bei gydymo įstaigos atstovas, kuriems apie skundo nagrinėjimo laiką pranešta, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. P. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti R. P. skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9.1 Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. P., pagrįstai rėmėsi Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada Nr. 46, kurioje nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nutartimi R. P. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pripažinus ją nepakaltinama dėl padarytos nusikalstamos veikos, tyrimo metu jai buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

9.2 Komisijos išvadoje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu R. P. psichikos būklė buvo nestabili. Nors konfliktų ir agresijos stebima nebuvo, ji lanko užimtumą, tačiau ligonės kontaktas pokalbių metu formalus, ji išpasakoja gausius negalavimus, kuriuos vadina pašaliniais reiškiniais, reikalauja neskirti vaistų, jaučiasi sveika, prašo išrašyti namo. Be to, ligonė egocentriška, hipochondriška, siekia dėmesio, emociškai neadekvati, visiškai nekritiška nei ligos, nei gydymosi, nei sveikatos atžvilgiu, skyriuje itin įkyri, žodžiais nekoreguojamo elgesio, jos mąstymas nenuoseklus, emocijos blėsios, telefonu palaiko ryšius su tėvais, kurie jai siunčia siuntinius, o jos sveikata domisi mažai.

10. Pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad R. P. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad jos nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, o tinkama jos sveikatos priežiūra ir ja pačia gali pasirūpinti artimieji, nes ji išsako kategoriškas nuostatas dėl vaistų vartojimo teikdama, kad vaistai jai kenkia ir sukelia daugybinius sveikatos sutrikimus. Be to, stacionarinis gydymas R. P. praeityje jau buvo pakeistas į ambulatorinį ir ji šio gydymo metu buvo nustojusi vartoti vaistus ir klausyti gydytojų nurodymų, o artimieji jos tinkamos gydymo kokybės užtikrino, nežiūrint į R. P. palaikomus gerus socialinius ryšius su jais.

11. Apygardos teismui nekelia abejonių Komisijos išvada, Komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu R. P. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jos elgesiui. Nėra pagrindo abejoti šia Komisijos išvada, todėl manyti, kad R. P. sugebės savarankiškai gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, o artimieji tai užtikrins, pagrindo nėra.

12. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. P. psichinė būklė nėra stabili, o jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus R. P. stebėjimas bei gydymas.

13. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi R. P. pagrįstai pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl R. P. skundas atmetamas, nes jame išdėstyti argumentai yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o Rokiškio apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.