- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- A-261-301-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-01250-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant D. G. ir A. K., dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narės J. A. (savivaldybės administracijos atstovės) nepritarimą statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. G. V. ir D. G. prašymą išdavimui, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 3 punktu, nepagrįstu ir neteisėtu; panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą neišduoti G. V. ir D. G. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjų prašymą, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 6 punktu; įpareigoti Kauno miesto savavaldybės administraciją išduoti G. V. statybos leidimą statybai pagal statinio projekto vadovo A. K. paruoštą projektą „Namų ūkio pastatas (pristatant priestatą prie 6Glp ir 7Ilp pastatų).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 48-53) paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. G. V. ir D. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriui pateikė prašymą išduoti statybos leidimą namų ūkio pastatui (pristatant priestatą prie 6Glp ir 7I1p), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti. 2010 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija, patikrinusi pareiškėjų prašymą išduoti statybos leidimą, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti statybos leidimo. Statybos leidimas pareiškėjams nebuvo išduotas, nes leidimo išdavimui nepritarė viena Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos narė (Urbanistikos skyriaus specialistė, atsakinga už seniūnijos statinių architektūrą, J. A.). Nuolatinės komisijos narė, nepritardama statybos leidimo išdavimui, projekto patikrinimo pastabose nurodė šias pastabas: 1) sąlygose pristatyti priestatą prie ūkio pastatų ir turėti ūkio pastatą; 2) techniniame projekte aiškūs gyvenamojo namo požymiai; 3) virš 10 proc. nereiškia, kad galima užstatyti 100 proc. nuo esamų ūkio pastatų; 4) pagal bendrąjį planą esami ūkio pastatai patenka į infrastruktūros plėtrą – būtina parengti sklypo planą su tiksliai užneštais pastatais ir projektuotinais pasiūlymais, kad galima būtų matyti, kur papuola projektuojamas tūris. Pažymėjo, kad J. A. prieštaravimas pateiktajam projektui, reikalaujantis parengti sklypo planą su tiksliai užneštais pastatais ir projektuotinais pasiūlymais yra be jokių komentarų ir nuorodų į teisės aktus. Tokia specialistės projekto patikrinimo pastaba negali būti vertinama kaip tinkamos formos ir turinio viešojo administravimo subjekto aktas. Todėl turėtų būti konstatuota, kad J. A. atsisakymas pritarti pateiktam projektui buvo nemotyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. Specialistės J. A. projektavimo patikrinimo pastabose nenurodoma, kad prašymas išduoti statybos leidimą negali būti išduotas dėl neatitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, statybos techniniams reglamentams, higienos normoms ar taisyklėms, normatyviniams statinių saugos ir paskirties dokumentams, nekonstatuotas nei vienas imperatyvios teisės normos pažeidimas ar nesilaikymas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti pareiškėjams statybos leidimo yra individualus administracinis aktas, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje (vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei), todėl pagal įstatymą jis turėjo būti motyvuotas. Viešojo administravimo subjektų veiksmai (reikalavimai, išvados, nuomonės ir kt.) turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą. Jeigu viešosios paslaugos vartotojui viešojo administravimo subjektas motyvuotai ir tinkama forma (paprastai raštu) nenurodo, kas konkrečiai turi būti padaryta, tokia viešojo administravimo subjekto elgsena negali būti pripažinta geru administravimu. Nagrinėjamu atveju J. A. atsisakymas pritarti pateiktam projektui grindžiamas hipotetiniais teiginiais, asmeniniais svarstymais ir samprotavimais, pastabos pateiktos be bendro konteksto. Ginčijame atsisakyme nėra nurodyta, kurie konkretūs namų ūkio pastato sprendiniai prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams. Taip pat nenustatyti įpareigojimai projektą pateikusiems asmenims, t. y. nenurodyta, kokius projekto trūkumus būtina ištaisyti. Pareiškėjos manymu, nebuvo ir nėra pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimą, nes nenurodoma ir nepateikiama jokių motyvų, patvirtinančių, kad nauja statyba pagal pareiškėjų pateiktą statinio projektą viršys reglamentuotus parametrus ir pažeis imperatyvius privalomuosius reikalavimus.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 59-63) paaiškino, kad reikalavimas dėl Nuolatinės statybos komisijos sprendimo panaikinimo buvo pareikštas tik 2010 m. lapkričio 17 d., tuo tarpu pareiškėjai G. V. apie skundžiamą sprendimą jau buvo žinoma 2010 m. rugsėjo 29 d. Kadangi pareiškėja G. V. neprašo atnaujinti termino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, šioje reikalavimo dalyje administracinė byla turi būti nutraukta. Pabrėžė, kad ne J. A. atsisakymas, o Nuolatinės statybos komisijos sprendimas sukėlė teisines pasekmes G. V., t. y. statybos leidimas nebuvo išduotas vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos sprendimu. Pagal skundžiamo Nuolatinės statybos komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, Nuolatinė statybos komisija privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (toliau – ir Nuostatai) 15 punkte. Nuostatų 19 punkte numatyta, jog Komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą priimamas, jei visi privalantys dalyvauti statinio projekto patikrinime Komisijos nariai nustato, kad statytojo pateikti dokumentai atitinka 15 punkto reikalavimus, ir pritaria statybos leidimui. Sprendimas įforminamas protokolu. Nuostatų 21 punkte numatyta, jog sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas, jei bent vienas Komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytos tvarkos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2010 m. birželio 10 d. išduotose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo nurodyta atlikti namų ūkio pastato (pristatant prie esamų 6Glp ir 711 p pastatų priestatą ir apjungiant į vieną kadastrinį objektą) naujos statybos techninį projektą, tačiau iš 2010-09-22/23 Nuolatinei statybos komisijai pateikto projekto sprendiniuose matyti, jog sprendiniai atliekami ir 6Glp bei 7Ilp statiniuose, o ne tik prie jų, kaip numatyta projektavimo sąlygose: perplanuojami pamatai, pirmojo aukšto patalpos, fasadai, pirmame aukšte suprojektuota katilinė, tambūras, naujos konfigūracijos garažas, įvažiavimo vartai į garažą iš kitos pastato pusės nei inventorizuota ir t.t. Iš pateiktų brėžinių matyti, jog esami statiniai įgyja visiškai naują statinio kokybę. Atsižvelgiant į tai, pateiktas Nuolatinei statybos komisijai statinio techninis projektas neatitiko Urbanistikos skyriaus išduotuose sąlygose nurodyto reikalavimo, jog atlikti namų ūkio pastato naujos statybos techninį projektą, pristatant prie esamų pastatų 6Glp ir 7Ilp priestatą ir apjungiant juos į vieną kadastrinį objektą. Pažymėjo, jog ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnio 3 punkte buvo numatyta, jog statinio architektūra turi atitikti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, visiškai pagrįstai J. A. pateikė pastabą, jog sąlygose buvo numatyta pristatyti priestatą, o ne visiškai pertvarkyti jau esamus ūkio pastatus. Atkreipė dėmesį į tai, jog esami ūkio pastatai 6Glp ir 7Ilp pagal Kauno miesto bendrąjį planą, patvirtintą 2003 m. gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-242, patenka į perspektyvines, po 2010 m. infrastruktūros teritorijas. Todėl visiškai pagrįstai buvo reikalaujama parengti sklypo planą su tiksliai užneštais pastatais ir projektuojamais pasiūlymais, kadangi pateikto techninio projekto (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo plane M: 1:500, buvo sunku nustatyti, ar techninio projekto užstatymo sprendiniai nepažeidžia bendrojo plano sprendinių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu (b. l. 91-95) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą neišduoti G. V. ir D. G. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d prašymą, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 6 punktu, ir perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijai statybos leidimo išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo. Reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savavaldybės administraciją išduoti G. V. statybos leidimą pagal statinio projekto vadovo A. K. paruoštą projektą namų ūkio pastatui (pristatant priestatą prie 6Glp ir 7I1p), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statyti, teismas paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. G. V. ir D. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriui pateikė prašymą išduoti statybos leidimą namų ūkio pastatui (pristatant priestatą prie 6Glp ir 7I1p), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti. 2010 m rugsėjo 23 d. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija, patikrinusi pareiškėjų prašymą išduoti statybos leidimą, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti statybos leidimo. Statybos leidimas nebuvo išduotas, nes leidimo išdavimui nepritarė viena Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos narė (Urbanistikos skyriaus specialistė, atsakinga už seniūnijos statinių architektūrą, J. A.).
Teismas pripažino, kad reikalavimas pripažinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narės J. A. (savivaldybės administracijos atstovės) nepritarimą statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. G. V. ir D. G. prašymą išdavimui, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 3 punktu, nepagrįstu ir neteisėtu, yra perteklinis, nes ne J. A. nepritarimas, o Nuolatinės statybos komisijos sprendimas sukėlė teisines pasekmes G. V., t. y. statybos leidimas nebuvo išduotas vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos sprendimu (Nuostatų 34 punktas bei Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-442, 29 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad G. V. apie ginčijamą Nuolatinės statybos komisijos sprendimą buvo žinoma 2010 m. rugsėjo 29 d., o į teismą, prašydama pripažinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narės J. A. (savivaldybės administracijos atstovės) nepritarimą statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. prašymą išdavimui nepagrįstu ir neteisėtu, pateikė 2010 m. spalio 29 d., todėl pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatyto termino apskųsti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą neišduoti G. V. ir D. G. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d pareiškėjų prašymą ji nepraleido, nors tokį reikalavimą suformulavo 2010 m. lapkričio 17 d.
Teismas, aiškindamas Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 9 dalies (redakcija, galiojusi 2010 m. rugsėjo 22/23 d.) nuostatas, padarė išvadą, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos motyvuoti atsisakymą išduoti statybos leidimą buvo nesilaikyta. Skundžiamame protokole apsiribota tik konstatavimu, kad nusprendžiama statybos leidimo neišduoti. Prie protokolo pridedamos komisijos narės J. A., nepritarusios išduoti statybos leidimą, pastabos, tačiau tai nėra Nuolatinės statybos komisijos, kaip subjekto, turinčio viešojo administravimo įgalinimus, motyvacija dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai statybos leidimą. Be to, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo, įformintas protokolu, pripažintinas individualiu administraciniu aktu ir gali būti skundžiamas teismui ABTĮ (2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-145/2008). Tačiau teismas pažymėjo, kad nuolatinės statybos komisijos motyvuoto sprendimo nebuvimas – trūkumas, kuris laikytinas esminiu, negalinčiu būti ištaisytu bylą nagrinėjant teismuose. Būtų galima daryti prielaidą, esą atsisakymo išduoti statybos leidimą priežastys suvoktinos iš komisijos narių, dalyvavusių komisijos posėdyje ir nepritarusių išduoti statybos leidimą, raštu išdėstytos pozicijos. Tačiau tai būtų tik prielaida, o teismas priimdamas sprendimą negali vadovautis prielaidomis. Įstatymų leidėjas yra numatęs pareigą būtent Nuolatinės statybos komisijai atsisakymą išduoti statybos leidimą motyvuoti. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, ne tik trukdo tinkamai apsiginti asmeniui besikreipiančiam teisminės gynybos (pažeidžiama teisė į teisminę gynybą), bet ir užkerta kelią teismui išspręsti bylą iš esmės, objektyviai bei visapusiškai.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą neišduoti G. V. ir D. G. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos prašymą, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 6 punktu, tenkintinas, statybos leidimo išdavimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Kauno miesto savivaldybės administracijai, o reikalavimas dėl įpareigojimo pritarti statybos leidimo išdavimui, kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paliktinas nenagrinėtu. Priešingu atveju, t. y. juos atmetus, pareiškėjai būtų paneigta teisinė galimybė su identiškais reikalavimais dar kartą kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. A556 -112/2011 reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi minėtos bylos ir šios bylos aplinkybės visiškai sutampa. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), neturi pagrindo kitaip vertinti tokias pat faktines aplinkybes.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas buvo patenkintas ir toje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis skundas (b.l. 100-105) grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. V. ir D. G. su pirminiu skundu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010 m. spalio 29 d. Teismui nustačius terminą trūkumams šalinti, G. V. ir D. G. 2010 m. lapkričio 17 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo reiškė du naujus reikalavimus: panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą neišduoti pareiškėjams statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. prašymą ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolą Nr. 40-10-SK850. Taigi pareiškėja praleido ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimui panaikinti Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą neišduoti G. V. ir D. G. statybos leidimo paduoti.
2. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga, vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos sprendimu, išduoti statybos leidimą ar jo neišduoti, t. y. komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą ar jo neišduoti statytojui yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi tik Nuolatinės statybos komisijos sprendimo panaikinimas galėtų sukelti teisines pasekmes pareiškėjai. Pareiškėjai skundą rengė advokatas, todėl jam įstatymų nuostatos buvo žinomos ir tinkamai suprantamos.
3. Nuostatų 21 punktas numato, kad komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo turi būti motyvuotas. Kai komisija priima sprendimą neišduoti statybos leidimo, prie protokolo pridedamas Komisijos nario (-ių) raštas su pagal kompetenciją pareikštais nepritarimo motyvais. Taigi šiuo atveju laikyti Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti statybos leidimo nemotyvuotu, kai prie jo pridedamos nepritarusio komisijos nario pastabos, nėra pagrindo.
4. Teismas nevertino Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Projekto patikrinimo pastabų pagrįstumo.
5. Nuolatinės statybos komisijos sprendimas buvo priimtas laikantis skundžiamo Nuolatinės statybos komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies, Nuostatų 15 ir 19 punktuose nustatytos tvarkos.
6. Teismas nevertino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2010 m. birželio 10 d. išduotose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo nurodyta atlikti namų ūkio pastato (pristatant prie esamų 6Glp ir 711 p pastatų priestatą ir apjungiant į vieną kadastrinį objektą) naujos statybos techninį projektą, 2010-09-22/23 Nuolatinei statybos komisijai pateikto projekto sprendiniuose matyti, jog sprendiniai atliekami ir 6Glp bei 711 p statiniuose, o ne tik prie jų, kaip numatyta projektavimo sąlygose: perplanuojami pamatai, pirmojo aukšto patalpos, fasadai, pirmame aukšte suprojektuota katilinė, tambūras, naujos konfigūracijos garažas, įvažiavimo vartai į garažą iš kitos pastato pusės nei inventorizuota ir t.t. Iš pateiktų brėžinių matyti, jog esami statiniai įgyja visiškai naują statinio kokybę. Atsižvelgiant į tai, pateiktas Nuolatinei statybos komisijai statinio techninis projektas neatitiko Urbanistikos skyriaus išduotuose sąlygose nurodyto reikalavimo, jog atlikti namų ūkio pastato naujos statybos techninį projektą, pristatant prie esamų pastatų 6Glp ir 7Ilp priestatą ir apjungiant juos į vieną objektą.
7. Ginčo metu galiojusio Statybos įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatose buvo numatyta, jog statinio architektūra turi atitikti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduotame projektavimo sąlygų sąvade nustatytus architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. J. A. pagrįstai pateikė pastabą, jog sąlygose buvo numatyta pristatyti priestatą, o ne visiškai pertvarkyti jau esamus ūkio pastatus.
8. Pagal Statybos įstatymo 5 straipsnio 4 punktą statinio architektūra turi būti tokia, kad atitiktų statinio paskirtį, todėl jei statinio paskirtis yra negyvenamasis pastatas – namų ūkio pastatas, tai toks statinys savo architektūrine išraiška ir turi atitikti negyvenamąjį pastatą, o ne būti panašus į gyvenamąjį namą, kaip nurodė J. A. vienoje iš savo pastabų, jog „techniniame projekte aiškūs gyvenamojo namo požymiai“.
9. Esami ūkio pastatai 6Glp ir 7Ilp pagal Kauno miesto bendrąjį planą, patvirtintą 2003 m. gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-242, patenka į perspektyvines, po 2010 m. infrastruktūros teritorijas. Todėl buvo reikalaujama parengti sklypo planą su tiksliai užneštais pastatais ir projektuojamais pasiūlymais, kadangi pateikto techninio projekto (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo plane M: 1:500, buvo sunku nustatyti, ar techninio projekto užstatymo sprendiniai nepažeidžia bendrojo plano sprendinių. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai yra privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir techninio projekto atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, todėl toks nepritarimo motyvais yra pagrįstas ir teisėtas.
10. Teismo įpareigojimas negali būti įvykdytas, kadangi pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas yra išduodamas ne statybos leidimas, o statybą leidžiantis dokumentas.
Pareiškėja G. V. ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 110-115) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjos skundas. Pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Papildomai nurodė, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta ir nagrinėjama tuo metu, kai Statybos įstatymas numatė „statybos leidimo“ sąvoką ir šiuo metu pasikeitus Statybos įstatymui bei šią sąvoką pakeitus „statybą leidžiančiu dokumentu“, tai nesudaro jokio pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kadangi sąvokų pasikeitimas nekeičia nei administracinių procedūrų, nei teismo sprendimo esmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Administracinės bylos esmė – pareiškėjos nesutikimas su Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu neišduoti G. V. ir D. G. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. G. V. ir D. G. prašymą, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 6 punktu. Iš čia kyla ir reikalavimai dėl atitinkamų subjektų įpareigojimo pritarti statybos leidimo išdavimui, nes būtent jų nepritarimas ir sąlygojo prašymo netenkinimą išduoti statybos leidimą.
Pirmosios instancijos teismas 2011-01-05 nutartimi atsisakė priimti D. G. skundą, todėl šioje byloje sprendžiamas ginčas pagal G. V. skundą.
Nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja G. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriui pateikė prašymą išduoti statybos leidimą namų ūkio pastatui (pristatant priestatą prie 6Glp ir 7I1p), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statyti. 2010 m rugsėjo 23 d. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija, patikrinusi pareiškėjų prašymą išduoti statybos leidimą, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti statybos leidimo. Statybos leidimas nebuvo išduotas, nes leidimo išdavimui nepritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos narė.
Ginčo santykiams taikytinas Statybos įstatymas ir šio įstatymo (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) 23 straipsnio 9 dalimi buvo nustatyta, kad jei bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos motyvuoti atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo nesilaikyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamame protokole apsiribota tik konstatavimu, kad nusprendžiama statybos leidimo neišduoti. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos manymu, tinkamai vertino prie protokolo pridėtas komisijos narės J. A., nepritarusios išduoti statybos leidimą, pastabas, pažymėjęs, kad jos nėra Nuolatinės statybos komisijos, kaip subjekto, turinčio viešojo administravimo įgalinimus, motyvacija dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai statybos leidimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinių teismų praktika (administracinė byla Nr. A556-112/2011), kad Nuolatinės statybos komisijos motyvuoto sprendimo nebuvimas – trūkumas, kuris laikytinas esminiu, kurio nėra galimybės ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, nes tinkamai motyvuoto sprendimo priėmimas yra priskirtas administravimo subjekto kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo neišduoti G. V. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos prašymą, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 6 punktu, panaikinimo bei pareiškėjos prašymą dėl statybos leidimo išdavimo perduodant nagrinėti iš naujo Kauno miesto savivaldybės administracijai, yra pagrįsta. Nesant D. G. skundo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Komisijos sprendimą ir dalyje dėl jam neišduoto statybos leidimo, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ir Komisijos sprendimas naikintinas dalyje dėl statybos leidimo neišdavimo G. V..
Atsakovo argumentas dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo pasikeitus teisiniam reguliavimui yra nepagrįstas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija G. V. prašymą dėl statybos leidimo (pagal dabartinį teisinį reguliavimą – statybą leidžiančio dokumento) išdavimo privalo nagrinėti remdamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnio 3 dalimi. Pagal šios normos teisinį reguliavimą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo. Ši nuostata G. V. turi būti išaiškinta ir procedūros tęstinumas priklauso nuo statytojo valios.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja G. V. praleido vieno mėnesio terminą paduoti skundą teismui nuo sužinojimo apie priimtą Komisijos sprendimą. Pareiškėjos pateiktame skunde (gautas teisme 2010-11-03) buvo suformuluotas skundo reikalavimas ir vėlesni skundo patikslinimai, susiję su pradiniu reikalavimu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja kėlė naujus reikalavimus, kuriems taikytini skundo padavimo terminai nuo skundo patikslinimo datos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nagrinėti G. V. skundą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. rugsėjo 23d. sprendimą neišduoti G. V. statybos leidimo pagal 2010 m. rugsėjo 20 d prašymą, įformintą Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010-09-22/23 protokolo Nr. 40-10-SK850 6 punktu, ir perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.