Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį;

2) 2018 m. sausio 24 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 55 paroms; bausmę atlikęs, 2019 m. kovo 8 d. paleistas iš areštinės; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. V. 2019 m. gegužės 5 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendro naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto, peraugusio į muštynes, metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. A. – kumščiu sudavė jam į galvos dešinę pusę, o šiam suklupus, kojomis spyrė į krūtinę, rankas ir kojas, taip mušdamas, ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, padarė nukentėjusiajam A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos V delnakaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. V. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad nukentėjusysis A. A. gyvena tame pačiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kaip ir jis. Su nukentėjusiuoju anksčiau konfliktų nėra buvę. 2019 m. gegužės 5 d. vakare kaltinamasis grįžo namo su gėlėm ir norėjo pasveikinti savo mamą su Motinos diena, bet koridoriuje jis susiginčijo su kaimynu A. A. ir jų žodinis konfliktas peraugo į muštynes, kaltinamasis pirmas sudavė kumščiu A. A. į veidą, po ko šis pargriuvo, tada 2–4 kartus spyrė jam kojomis į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, jo neatsiprašė. Gailisi, kad nesuvaldė emocijų ir sumušė žmogų. Sutinka su ligonių kasos civiliniu ieškiniu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. gegužės 9 d. A. A. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK dėl to, jog 2019 m. gegužės 5 d. apie 19.30 val. bendrabutyje (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendro naudojimo virtuvėje, jį sumušė kaimynas E. V., dėl to jam lūžo delnakaulis. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog 2019 m. gegužės 9 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – bendro naudojimo virtuvės patalpa (duomenys neskelbtini) namo ketvirtame aukšte, apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 15–19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad jis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 5 d. apie 19 val. jis nuėjo parūkyti į bendro naudojimo virtuvę. Buvo išgėręs. Išgirdo, kaip kaimynas E. V. negražiai kalbėjo su savo motina, todėl pasakė jam pastabą, kad jis negražiai elgiasi per Motinos dieną. Tada E. V. supyko, šoko link jo, įvyko susistumdymas. Konflikto metu E. V. sudavė jam kumščiu į galvos dešinę pusę, nuo ko jis paslydo ir atsiklaupė. Tada kaltinamasis sugriebė jam už džemperio gobtuvo ir pradėjo tempti, paskui kojomis sudavė jam smūgius į galvą, krūtinę, spyrė ne mažiau 10 kartų. Jis rankomis dengėsi galvą. Konflikto vietoje buvusi kaimynė O. K. bandė atitraukti nuo jo E. V., po to atėjo E. V. motina ir jį išsivedė. Nukentėjusysis nesudavė E. V. nei vieno smūgio, jis visą laiką tupėjo, rankomis užsidengęs galvą, norėjo apsaugoti veidą. Nežino, ar E. V. buvo neblaivus, ar vartojęs kokių narkotinių medžiagų, bet jo elgesys, išvaizda rodė, kad jis neadekvatus. Anksčiau su juo nėra turėjęs jokių konfliktų. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaudėjo kairės rankos delną, krūtinę, galvą. Niekur neskambino, atsigulė miegoti, bet ryte jautėsi blogai, buvo sutinęs kairysis delnas ir labai skaudėjo, todėl jis kreipėsi į Alytaus ligoninės priėmimą, ten buvo nustatyta, kad lūžo delnakaulis, kairė plaštaka buvo imobilizuota gipso langete, po to jis gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbingas. Kaltininkas E. V. nukentėjusiojo neatsiprašė, patirtos žalos neatlygino, todėl jam neatleis ir su juo nesitaikys, bet civilinio ieškinio nereikš (b. l. 43–45).

Teismo medicinos specialisto 2019 m. birželio 10 d. išvada Nr. G 407/2019(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. A. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje ir abiejuose keliuose, kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, krūtinės ląstos abiejose pusėse bei dešiniame žaste, kairės plaštakos V delnakaulio lūžimas; sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstą, abi rankas ir kojas kietais bukais žalojančiais daiktais; sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais; sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos V delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 26–27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 5 d. apie 19 val. ji su kaimynu A. A. rūkė bendro naudojimo virtuvėje. Prie jų prisijungė kita kaimynė – J. M.. Po kurio laiko į virtuvę atėjo J. M. sūnus E. V.. Matėsi, kad pastarasis buvo nusiteikęs agresyviai, iš pažiūros atrodė neblaivus. E. V. pakvietė motiną ateiti, tačiau ši nėjo, sakė, kad jo tokio bijo. E. V. toliau reikalaujant, kad motina ateitų, A. A. liepė jam nekibti prie motinos ir pasitraukti. Tada E. V. supyko ir priėjęs prie A. A. kumščiu sudavė jam į galvą, nuo smūgio A. A. parkrito ant grindų, po ko E. V. pradėjo spardyti jį kojomis, spardė į įvairias kūno vietas ir daug kartų. A. A. nesipriešino, visą laiką dengėsi galvą rankomis. Ji bandė ginti nukentėjusįjį, stūmė E. V. iš virtuvės. J. M. artyn nėjo, ji tik išsigandusi šaukė ant E. V., liepė jam liautis ir išeiti. Galiausiai E. V. baigė mušti kaimyną ir išėjo. Sumuštas nukentėjusysis A. A. pradėjo skųstis skausmu krūtinėje, jam buvo sužalota kairė ranka, nes matėsi patinimas. Greitosios medicinos pagalbos jis prašė nekviesti, nes buvo išgėręs (b. l. 53–54).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo E. V. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis E. V., tiek duodamas parodymus teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis dėl asmeninių paskatų konfliktavo su nukentėjusiuoju A. A. ir to konflikto metu jis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. sudavė kumščiu smūgį jam į galvą, o nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, kojomis spyrė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Apklaustas nukentėjusysis A. A. patvirtino, kad kaltinamasis jį sumušė, suduodamas kumščiu į veidą ir spirdamas kojomis į galvą, krūtinę. Tokias pat aplinkybes nurodė ir konfliktą mačiusi liudytoja O. K.. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam A. A. buvo nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje ir abiejuose keliuose, kraujosruvos odoje ir poodyje kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, krūtinės ląstos abiejose pusėse bei dešiniame žaste, kairės plaštakos V delnakaulio lūžimas; padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., dėl ko atsirado padariniai – A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę E. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. E. V. padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai. Teismas įvertina ir tai, kad E. V. anksčiau buvo du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, padarytus artimoje aplinkoje, teistumas neišnykęs, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą kaltinamasis padarė netrukus po to, kai baigė atlikti arešto bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus (b. l. 82–88). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo elgesys po įvykio – su nukentėjusiuoju nebendravo, jo neatsiprašė, nerodo nuoširdžios kaltinamojo atgailos. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo smurto protrūkis prieš A. A. nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis nelinkęs paisyti įstatymų reikalavimų, turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas, todėl joms pakeisti tikslinga skirti kaltinamajam sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, savo veiksmus vertina kritiškai, todėl skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Kaltinamasis jauno amžiaus, jis dirba, darbą susirado savarankiškai ir labai vertina darbo vietą. Nurodė, kad suvokia savo neteisėto elgesio priežastis, nori pakeisti aplinką, kurioje gyvena. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad yra galimybė pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį kaltinamajam, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 137,11 Eur sumai už nukentėjusiajam A. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 33–34, 35). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir todėl visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo teikiamos gydymo paslaugos VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 137,11 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, atidėti E. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš E. V. 137,11 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 11 ct) už nukentėjusiajam A. A. suteiktas gydymo paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.