Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-752-583/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-27
Bylos Nr.
II-752-583/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
P. B.
Administracinė byla Nr. II-752-583/2007 m.
Bylos kategorija 2.6Teismo procesinio sprendimo kategorija 26.1;32;60KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. liepos 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal P.B. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriui dėl 2007 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2007 m.gegužės 29 d. nutarimu P. B. nubaustas pagal ATPK 124 str. 3 d. 225 litų bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais. Nuobauda skirta už tai, kad P. B. 2006 m. gruodžio 20 d. apie 18:10 Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, Liudviko Rėzos g., vairuodamas automobilį BMW 540, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 20 km/h greitį 27 km/h, nes važiavo 47 km/h greičiu. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

P.B. teisės pažeidimo įvykdymo fakto nepripažįsta, ginčija veikos kvalifikavimą ir patį nutarimo teisėtumą ir prašo nutarimą panaikinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde (b.l.5-6) nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. apie 18 val. važiavo Juodkrantės gyvenviete neviršydamas leistino 50 km/h greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, metrologines sąlygas, eismo intensyvumą, t.y. laikydamasis KET 172 p. reikalavimų. Todėl 2007 m. gegužės 29 d. nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes prie nutarimo pateikta greitį ribojančių ženklų išdėstymo schema neatitinka tikrovės, schemoje nurodytų ženklų 301, 204 nebuvo. Be to ženklai turi būti statomi laipsniškai ribojant greitį, t.y. pirmiausia turėjo būti pastatytas kelio ženklas 329 “Ribotas greitis“ – 40 km/h, o po to tik 20 km/h, o taip pat būtinas ženklas 204 “Važiuoti nesustojus draudžiama“ Reido metu laikinųjų ženklų pastatymas vykdomas pagal iš anksto parengtą schemą, tačiau tokios schemos manytina nebuvo, nes 2007 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu vienas iš liudytojų nurodė, kad tarp laikino 329 “Ribotas greitis“ ženklo ir policijos automobilio buvo 125 metrai, o prie 2007 m. gegužės 29 nutarimo pateiktoje schemoje jau nurodomi 144 metrai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiais ir skunde išdėstytais motyvais prašo teismą :

panaikinti 2007 gegužės 29 d. Klaipėdos miesto VPK VP eismo priežiūros skyriaus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l.31). Institucija atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo reikalavimų netenkinti (b.l.38).

Institucija, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2006 gruodžio 20 d. P. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.16), nurodant kad jis 2006 m. gruodžio 20 d. 18:10 Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, L.Rėzos g., vairuodamas automobilį BMW 540, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 20 km/h greitį 27 km/h, nes važiavo 47 km/h greičiu. Iš teisės pažeidimo protokole padarytų atžymų matyti, kad greičio fiksavimui naudota techninė priemonė – greičio matuoklis “Barjer-2 Nr. 10136/10196/10115 (b.l.16), kuriam nustatyta tvarka yra atlikta metrologinė patikra ir išduotas patikros liudijimas (b.l.23). Apklaustas dėl tiriamų bylos aplinkybių policijos pareigūnas R. B., šio prietaiso pagalba nustatęs pažeidimą nurodė, kad dirbant pagal patvirtintą reido planą, kuris numatė ir kitų kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimą, kelio atkarpoje pažymėtoje schemoje (b.l.22), naudojant greičio matavimo prietaisą “Barjer-2“, buvo užfiksuotas P.B. vairuojamo automobilio važiavimo greitis – 47 km/h. Automobilis, vairuojamas P.B., važiavo vienas, ne kolonoje. Sustabdžius minimą automobilį, vairuotojui buvo paaiškinta, kad jis pažeidė K.E.T. reikalavimus, parodytas greičio matavimo prietaiso parodymas. Vairuotojas nesutiko su fiksuotu pažeidimu, teigė, kad važiavo leistinu greičiu. Automobilio važiavimo greitis buvo užfiksuotas laikino kelio ženklo galiojimo zonoje, kur greitis buvo ribojamas iki 20 km/h. Liudytoja V.M. (b.l.56) nurodė, kad dirbant pagal reido planą buvo paskirta priemonės vyresniąja. Juodkrantės gyvenvietėje prieš reido pradžią, pagal patvirtintą reido plane ženklų išdėstymo schemą, sustatyti laikinieji kelio ženklai. Priemonės vykdymo, nustačius, kad viršytas leistinas greitis, buvo sustabdytas vairuotojas P.B.. Vairuotojas neigė pažeidimą, tačiau jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo fiksuotas būtent kelio ženklo „Ribotas greitis“ – 20 galiojimo zonoje. Schematiškai situacijos atvaizdavimas yra išdėstytas teismui pateiktoje schemoje, kurią sudarė R.V. (b.l.8). Laikinas kelio ženklas ribojantis greitį iki 20 km/h buvo pastatytas P.B. teikiamoje aeronuotraukoje, ant pėsčiųjų takelio, ties važiuojamąja kelio dalimi, o ne ten kur yra pažymėta nurodoma vieta kryželiu (b.l.48). Apklaustas liudytoju R. V. patvirtino liudytojų parodymus, bei nurodė, kad įvykio vietos schema (b.l. 22) atspindi pažeidimo fiksavimo metu buvusią situaciją, atstumą pats išmatavo ruletės pagalba. Kelio ženklas „Ribotas greitis“ buvo pastatytas ties pėsčiųjų takeliu, kur pagal pateiktą aeronuotrauką ir fotografijas yra banko „Snoras“ paviljonas, o ne toje vietoje, kur pareiškėjas yra pažymėjęs kryželiu. Be to, atkarpoje nuo pastatyto laikinojo kelio ženklo iki tos vietos kurs stovėjo tarnybinis policijos automobilis ir kelio ženklas “Stop“, yra kelio vingis, todėl automobilio greitis galėjo būti fiksuotas tik jam įvažiavus į laikinojo kelio ženklo, ribojančio greiti iki 20 km/h, galiojimo zoną.

Kad P.B. vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas techninių priemonių pagalba ir šis greitis fiksuotas laikinojo ženklo 329 „Ribotas greitis“ – 20 galiojimo zonoje, patvirtina tiek administracinės bylos medžiaga (b.l.16-18, 22-24, 48-50), tiek aptartieji liudytojų parodymai. Teismui taip pat pateikta ir schema, kuria detalizuotas pažeidimo užfiksavimas ir nurodyta, kad greitis fiksuotas ženklo 329 “Ribotas greitis“ – 20 galiojimo zonoje. Teismo posėdžio metu J.B. pateiktose aeronuotraukoje ir fotografijose (b.l.48-50) liudytojai nurodė, kad laikinas kelio ženklas, ribojantis greitį iki 20 km/h buvo pastatytas ties pėsčiųjų takelio, esančio ties banko “Snoras“ paviljonu ir kelio susikirtimu ant bortelio. Iš šių liudytojų paaiškinimų ir planinės medžiagos, fotografijų, akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, kad pagal kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyrių “Draudžiamieji ženklai“, jo 7 – 8 punktus, laikinojo kelio ženklo 329 “ribotas greitis“ 20 km/h galiojimo zona buvo iki sankryžos į kairę. Iš vaizdinės medžiagos visumos, kuri ištirta teismo posėdžio metu, liudytojų paaiškinimo, schemos (b.l.22), nustatyta, kad minimas kelio ženklas, ribojantis greitį iki 20 km/h buvo pastatytas ant pėsčiųjų tako, einančio nuo Kuršių marių link kelio. Kaip vaizdo fiksavimo objektas yra banko “Snoras„ paviljonas, pagal kurį fiksuojant situaciją akivaizdu, kad takelis kertasi su važiuojamąja kelio dalimi ne ties nurodomos sankryžos viduriu, o už sankryžos krašto ir prieš fotografijoje matomą kelio ženklą 105 “Vaikai“ (fotografijos b.l.50). Schemoje (b.l.22) atvaizduota laikinojo kelio ženklo buvimo vieta taip pat neprieštarauja aptartų aplinkybių visetui ir nekeičia teisinio vertinimo, kadangi net ir pripažįstant, kad laikinasis kelio ženklas stovėjo sankryžoje, jis galiojo nuo ženklo iki artimiausios kitos sankryžos už ženklo, o be to sankryžoje ties įvažiavimu į kairę buvo pastatas laikinasis kelio ženklas 301 “Įvažiuoti draudžiama“, todėl vairuotojas privalėjo vadovautis laikinaisiais kelio ženklais, pagal kuriuos greitis minimoje kelio atkarpoje buvo apribotas iki 20 km/h. Jokių objektyvių įrodymų ir kitų aplinkybių, kurios leistų paneigti inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykdymo faktą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Administracinės bylos medžiaga, liudytojų parodymais yra patvirtinama, kad 2007 m. gruodžio 20 d. nuo 17 val. iki 19 val., policijos pareigūnams R.B., R.V., V.M. vykdant Neringos policijos komisariato viršininko 2006 m. gruodžio 15 d. patvirtinto reido plano priemones (b.l.24), Juodkrantės gyvenvietėje, ties Kadetų mokykla, esant laikiniesiems kelio ženklams ribojantiems greitį iki 20 km/h, P.B., vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį. Išklausius liudytojų parodymus, išanalizavus jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, išstudijavus kitą administracinės bylos medžiagą, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad šiems liudytojams būtų pagrindas apkalbėti P.B. ir įvykio aplinkybes išdėstyti klaidinant teismą.

Skunde nurodomos aplinkybės dėl laikinųjų draudžiamųjų kelio ženklų išdėstymo ir reido plane nurodytų priemonių pažeidimo yra nepagrįstos. 2006 m. gruodžio 15 d. patvirtintas reido planas (b.l.24), kuriuo numatytas laikinųjų kelio ženklų išdėstymas ir numatomos priemonės. KET 1 priedo III skyriaus “Draudžiamieji ženklai“ nenumato jokių papildomų reikalavimų laikiniesiems kelio ženklams, o reido planu negali būti ribojama galimybė fiksuoti ir kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to reido planas taikomas stabdant visas transporto priemones tikrinant vairuotojų būklę, tačiau nedraudžiama stabdyti transporto priemones užfiksavus kitus KET pažeidimus, kurių užkardymas tiesiogiai nėra įvardintas reido plane.

P.B. teiginiai, kuriais grindžiamas skundas yra abstraktaus pobūdžio ir nepaneigia pačio pažeidimo įvykdymo fakto ir teismo vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Teisės pažeidimo protokole nurodomame savo paaiškinime P.B. neneigė, kad važiavo 47 km/h greičiu ir matė laikiną kelio ženklą ribojantį greitį iki 20 km/h, tačiau teigė, kad fiksuotas greitis iki laikinojo kelio ženklo galiojimo zonos (b.l.16). Šios aplinkybės yra paneigiamos aukščiau aptartais liudytojų parodymais, sudaryta pažeidimo fiksavimo schema, kita bylos medžiaga.

Skundas motyvuojamas procesiniais pažeidimais bylos nagrinėjimo eigoje, kad pakartotinai nagrinėjant administracinę bylą ir priimant nutarimą tik pakeista nuoroda į kitą KET 172 punkto pažeidimą, visiškai nemotyvuojant nutarimo. ATPK 284 str. 2 d. numato organui (pareigūnui) nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisėsaktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos buvo suklysta nurodant KET 174 punktą kaip atsakomybės pagrindą, tačiau dėl to, nagrinėjant bylą pakartotinai pakeitus nuorodą į KET 172 punktą nepasikeitė nei šio kodekso straipsnis, nei jo dalis nurodyta ankstesniajame nutarime. Todėl esant šioms aplinkybėms nebuvo pažeistos P.B. teisės pakeitus nutarime nuorodą į kitą teisės aktą. Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl P.B. manant, kad bylos nagrinėjimo metu pažeistos jo teisės, jis teismo posėdžio metu galėjo pateikti papildomus įrodymus, pasisakyti dėl visų bylos aplinkybių, išdėstyti savo poziciją, kitaip ginti savo teises. Teismas apklausė liudytojus, išklausė įvykio dalyvių paaiškinimus, todėl iš to seka, kad šiomis teisėmis jis pasinaudojo.

P.B. pažeidė KET 172, bei KET 1 priedo Kelio ženklai 329 ženklo reikalavimus, tuo jis įvykdė administracinį teisės pažeidimą. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Jo veika atitinka ATPK 124 str. 3 d., už kurią numatyta bauda nuo 150 litų iki 300 litų, o ATPK 130² str. numato 4 balus. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš KET pažeidimų suvestinėje fiksuotų KET pažeidimų (b.l.28-29), P.B. pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimus, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p). Tačiau P.B. veikoje pareigūnas neįžvelgė nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, paskyrė nuobaudą 225 litų baudą, kuri yra sankcijos vidurkis. Pagal LR ATPK 30² str. nuostatas, turėjo būti skiriamas baudos dydis didinant jį nuo sankcijos vidurkio iki maksimumo, nes buvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.), nes teismas įpareigodamas instituciją griežtinti atsakomybę, iš esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Tačiau šios aplinkybės neįtakoja 2007 05 29 nutarimo teisėtumo ir neeliminuoja veikos pavojingumo už kurią jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl ta apimtimi veika yra inkriminuota pagrįstai ir teisėtai.

LR ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. P.B. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, laikantis nustatytos procedūros, tinkamai įvertinus surinktus įrodymus, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str. 3 d., 123 str., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

2007 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas R.Aminas