Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1136-771/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
1-1136-771/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56075-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1136-771/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56075-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.10.1.; 2.10.1.3.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. gruodžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis V. M. įmonėje pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2, 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 22.50 val., Šiaulių mieste, gyvenamojo buto, adresu J. (duomenys neskelbtini), patalpose, naudodamas fizinį smurtą savo šeimos nariui – žmonai I. T., tai yra, tyčia kumščiu suduodamas du kartus nukentėjusiajai I. T. į galvą, vieną kartą į nugarą, bei vieną kartą į ranką, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą;

be to, jis 2015 m. spalio 6 d., apie 19.00 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu du smūgius į galvą ir tris smūgius į nugarą mažamečiui nukentėjusiajam M. R., tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. R. fizinį skausmą.

A. T. kaltu prisipažino bei parodė, kad su savo žmona I. T. santuokoje gyvena penkerius metus, augina du mažamečius vaikus. Šeima gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. 2014 m. rugsėjo 22 d. pakvietė žmoną į kavinę, kurioje gėrė alų, o žmona sidrą. Apie 20 val. abu grįžo į namus. Namuose jis dar gėrė alaus. Po to, kažkuriuo metu, nuėjo miegoti. Kelinta buvo valanda, kai prabudo, pasakyti negali, už lango buvo tamsu. Išgirdo žmoną kalbančią telefonu tame pačiame kambaryje, kuriame miegojo. Ką tik prabudusiam pasirodė, kad žmona kalba su kažkokiu vyriškiu. Jis paklausė jos: „Su kokiu kuiliu čia kalbiesi?“. Žmona atsakė: „Ne su kuiliu, o su savo sese“. Tada jis norėjo atimti iš žmonos telefoną, tačiau ji nedavė. Jis pradėjo ją stumdyti, kolioti ir nesusivaldęs du kartus kumščiu trenkė jai į galvą. Atrodo, kad vieną smūgį pataikė į galvą, o vieną kažkur į veidą. Žmona pradėjo šaukti. Tada jis kumščiu vieną kartą trenkė žmonai į ranką, neprisimena į kurią, ir vieną kartą į nugarą. Per visą tą laiką žmona telefono neišjungė. Po to, jis girdėjo, kaip žmona kažkam diktavo gyvenamosios vietos adresą. Pasikalbėjusi žmona išjungė telefoną ir pasakė, kad kalbėjosi su seserimi, ir sesuo žada iškviesti policiją. Tada abu nuėjo į virtuvę. Pastebėjo, kad kitame kambaryje miega vaikai. Per visą konflikto laiką vaikai nepabudo ir mano, kad jie nieko nematė ir negirdėjo. Su žmona būnant virtuvėje, atvyko policijos darbuotojai ir jį sulaikė. Labai gailisi, kad sudavė smūgius žmonai, ir elgėsi negerai, neišsiaiškinęs visos situacijos, žada atsiprašyti savo žmonos dėl tokio savo elgesio. (b. l. 47-48, 137-138)

Motyvuojamoji dalis

Įvykio aplinkybes, be kaltinamojo parodymų, patvirtintos kita baudžiamosios bylos rašytine medžiaga I. T. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-09-22, apie 23.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sutuoktinis A. T. ją sumušė. (b.l. 12); 2014-09-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. (b.l. 13-17); 2015-09-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio patrulio A. D. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje. (b.l. 18-20); nukentėjusiosios I. T. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad tarpusavio santykiai, kai vyras būna blaivus, yra labai geri, abu nesipyksta, tačiau, tik vyrui išgėrus alkoholio, jis pasidaro labai pavydus ir priekabus, prasideda pykčiai. 2014 m. rugsėjo 22 d., kartu su vyru buvo kavinėje, o apie 19.00 val. abu grįžo į namus. Namuose vyras toliau gėrė alų. Kažkuriuo metu vyras užmigo, o pati atskirame kambaryje užmigdė vaikus. Apie 23 val. jai paskambino sesuo. Su seserimi kalbėjosi tame pačiame kambaryje, kuriame miegojo vyras. Kažkuriuo metu jis prabudo ir pamatęs, kad ji kalbasi, pasakė: „Su kokiais čia kuiliais kalbiesi, susirašinėji“. Telefono neišjungė, paprašė, kad sesuo truputį palauktų. Pasakė vyrui, kad nesikalba su jokiais „kuiliais“, kalbasi su seserimi, o jeigu nori, gali ir pats pakalbėti. Tačiau vyras jos nesiklausė, pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jos. Jam ištiesė telefoną, kad pasikalbėtų su seserimi, tačiau jis paėmęs telefoną numetė jį ant grindų. Ir tuo pat metu vyras trenkė jai iš kumščio vieną kartą į veidą, pataikė į dešinę akį. Tada tuoj pat kumščiu trenkė vieną kartą į galvą (į pakaušį). Ji prašė vyro nemušti, išsiaiškinti viską, o po to mušti. Vyras pasakė: „Tu man neaiškink, viską tu išsigalvoji“, ir tuoj pat trenkė kumščiu vieną kartą į nugaros viršutinę dalį (ties liemenėlės susegimu), ir vieną kartą kumščiu trenkė į dešinės rankos žastą. Dėl suduotų smūgių, pradėjo šaukti, kad nemuštų. Po paskutinio suduoto smūgio vyras nuėjo į virtuvę parūkyti. Ji pakėlė telefoną, kuris buvo neišsijungęs. Jos sesuo girdėjo, kas vyko namuose, ir pasakė: „Aš tuoj kviečiu policiją, koks tavo adresas“. Padiktavo sesei savo namų adresą. Pasikalbėjusi su seserimi, taip pat nuėjo į virtuvę. Tuo metu jai paskambino policijos darbuotojas, paklausė, ar reikalingi medikai, pasakė, kad reikia policijos. Tada vyras jos paklausė: „Tai man jau ruoštis?“. Ji atsakė, kad taip. Vyras buvo ramus, sėdėjo virtuvėje, rūkė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl vyro suduotų smūgių jokių sužalojimų nebuvo, nebuvo nei paraudusi akis, nei patinusios tos vietos kur buvo suduota. Tačiau, nuo suduotų smūgių, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Į medikus nesikreipė, nes nebuvo padaryti sužalojimai, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi apžiūrai. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Grįžęs iš areštinės vyras jos atsiprašė, sakė, kad labai gailisi. Tačiau jam neatleido, ir taikytis su juo nesiruošia, kadangi vyras naudoja smurtą ne pirmą kartą. Anksčiau į policiją nesikreipė ir dėl padarytų sužalojimų pas medikus nebuvo nuvykusi. Nori, kad vyrui būtų pamoka dėl tokios savo elgesio. Papildomos apklausos metu, I. T. parodė, kad dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. įvykio, kuomet A. T. sukėlė fizinį skausmą, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 29, 31-33, 35-36); liudytojos D. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 23 val., jai paskambino sesuo I. T.. Besikalbant išgirdo, kad kažką kalba Ingridos vyras Alvydas. Po to, pasigirdo Alvydo necenzūriniai žodžiai, šaukimas, koliojimasis. Dar kurį laiką kalbėjosi su Ingrida. Tada išgirdo, kaip Ingrida pasakė: „Atėmė telefoną“. Tačiau po to telefonas nebuvo išjungtas, ir jai pasigirdo du ar trys garsai, panašūs į smūgių sudavimą. Tuoj po to, išgirdo kaip verkia Ingrida. Suprato, kad Alvydas ją muša. Ji pati visą laiką neišjungė telefono, klausėsi, kas vyksta. Po kelių sekundžių verkdama atsiliepė Ingrida. Ji pasakė, kad Alvydas ją muša. Pasakė jai, kad iškvies policiją, paprašė padiktuoti tikslų savo namų adresą. Po to, kai Ingrida padiktavo adresą, ji paskambino „112“ ir pranešė, kad yra mušama sesuo. Po šio įvykio su Ingrida susitikusi nebuvo ir jos nematė, ar yra likę kokie nors sužalojimai, nežino. Ji anksčiau yra mačiusi, kad Ingridai mėlynas paakys, mėlynės ant kaklo. Ingrida jai pasiguosdavo, kad Alvydas retkarčiais smurtauja prieš ją, tačiau ji niekada niekur nesikreipdavo. (b. l. 37-38)

Dėl 2015-10-06 fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui M. R.

A. T. kaltu prisipažino bei parodė, kad M. R. augina kaip savo sūnų nuo tada, kai jam nebuvo vienerių metų. Su žmona I. T. gyvena santuokoje apie 6 metus laiko. Dėl 2015-10-06 įvykio gali papasakoti, kad vakare jis, žmona I. T., vaikai – M. R., A. T., uošvienė J. S. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Apie 19.00 val., žiūrėjo televizorių, o Mantas tame pačiame kambaryje ruošė pamokas. Pats buvo išgėręs tris „bambalius“ 7,5 proc. stiprumo alaus. Pamatęs, kad M.sunkiai sekasi ruošti pamokas, pradėjo ant jo šaukti, liepė padaryti pamokas ir eiti miegoti, sakė, kad neleis žiūrėti televizoriaus. Būdamas supykęs, sudavė kumščiu du smūgius M.į galvą ir tris smūgius į nugarą. Iš po suduotų smūgių Mantas pradėjo verkti. Žmona, pamačiusi, kad sumušė M., pradėjo ant jo šaukti, labai supyko. Policijos tą vakarą niekas nekvietė. M.mėlynių ant kūno nebuvo. Sekančią dieną M. išėjo į mokyklą, o 2015-10-08 jis buvo paguldytas į Psichiatrijos skyrių Moters ir vaiko klinikoje. 2015-10-09 ketino jį aplankyti, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Norėtų M. atsiprašyti. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, turėtų galimybę pagyventi atskirai, pas savo draugą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. (b. l. 133-134, 137-138).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: 2015-10-09 gautas I. T. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-06, apie 19.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neblaivus vyras A. T. sumušė jos mažametį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 78); 2015-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. (b.l. 80-84); 2015-10-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje. (b.l. 85-87); 2015-10-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija. (b.l. 114-116); nukentėjusiojo mažamečio M. R. apklausos protokolu, kurieme nurodyta, kad gyvena su tėčiu. Tėtis - M. R.. Gyvena prie „Akropolio“, gatvės pavadinimo nepamena. Eina į mokyklą, V. K. mokyklą, 2 a klasę. Prieš tai gyveno pas mamą. Mama I. T.. Ten gyveno dar dėdis A.. Jis susituokė su mama. Jį muša, daugiau nebeprisimena. Kas buvo šeštadienį, neatsimena. Gyvena pas tėtį, nes muša pas mamą. Jį muša tas dėdis A.. Per veidą, daugiau nebeprisimena. Atsimena, kad per veidą ir viskas. Tai buvo namuose, kur gyveno su mama. Tas buvo vakare, nebeprisimena. Dar nebuvo tamsu. Sekmadienį grįžo iš lauko, pavėlavo. Tada dėdis supyko ir jam sudavė. Davė į koją, į pilvą. Sudavė tris smūgius su ranka. Jam skaudėjo, verkė smarkiai. Mama nematė, nes darė valgyti, atėjo ir pamatė, kad verkia. Ji pradėjo sakyti, kad iškvietė policiją. Policija buvo, tada gyveno pas tėtį. Kaip jį mušė, policija nebuvo atvažiavusi. Jį pas gydytojus vedė, jis gulėjo, nes kad muša. D. A. bijo, nes jis jį muša, mušė jau daug kartų. Anksčiau irgi mušė, už ką, nežino. Mušė su diržu, su ranka. Kartais mušdavo po vieną dieną kartais. Ligoninėje gulėjo 9 dienas. Mano, kad labai trumpai. Mama yra jį mušusi. Kaip neklausė biškį duoda į subinę su diržu. Nori gyventi pas tėtį. Ten jo nemuša. Kaip jį mušė, nebuvo išgėręs, kaip išgėręs jis jo nemuša. (b. l. 108-109); liudytojos I. T. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-10-06 apie 19.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu su savo vyru A. T. ir savo vaikais, tai yra, A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini)., vakarojo. Minėtą valandą, kai vonioje prausė savo dukrą, išgirdo, kad garsiai pradėjo verkti sūnus M. R.. Jis šaukė: „Baik“. Nubėgusi į kambarį, pamatė, kaip vyras A. T. muša M. R., suduodamas kumščiu du smūgius į galvos sritį ir tris smūgius į nugaros sritį. Tai pamačiusi, nustūmė A. T. nuo sūnaus. Po šitokio veiksmo, A. T. ją pastūmė, ir įvyko susistumdymas. Jai bandant iškviesti pareigūnus, A. T. atėmė iš jos telefoną ir jį išjungė. Pasibaigus konfliktui, jis apsiramino ir toliau pradėjo vartoti alkoholį. 2015-10-08 apie 12.00 val., jai paskambino socialinė darbuotoja, paprašė atvykti pasikalbėti. Atvykus, ji paaiškino, kad, bendraujant su jos sūnumi, pastarasis pasiskundė, kad prieš jį yra nuolatos smurtaujama. Smurtauja patėvis, ir dėl to jis nori pasitraukti iš gyvenimo. Tai išgirdusi išsigando ir kartu su socialine darbuotoja nusprendė sūnų nuvežti į psichiatrijos ligoninę gydymui. Nori pridurti tai, kad A. T. šeimoje smurtauja nuolatos, jie visi patiria tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Prašo apriboti jo teisę artintis prie jų. (b. l. 89, 95-96); liudytojo M. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad yra M. R. tėvas. Su I. T. (buvusi pavardė S.) susituokęs nebuvo. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. R.. Su I. T. išsiskyrė 2007 metais dėl šeimyninių aplinkybių. 2008 metais pats išvyko dirbti į Ispaniją. Ryšius su vaiku stengėsi palaikyti, tačiau paskambinus I. T., ši visaip jį išvadindavo, apie sūnų jokios informacijos neteikdavo. 2013 metais grįžo visam laikui į Lietuvą, domėjosi sūnumi, buvo nuvykęs pas I. T.. Prasidėjo teisminis procesas dėl sūnaus išlaikymo, buvo priteista mokėti kas mėnesį po 300 litų (88 eurus) sūnaus išlaikymui, pervedant pinigus į I. T. sąskaitą. Išlaikymą iki šiol teikia reguliariai. Su sūnumi ryšius palaiko, sūnus jį pažįsta. Dėl sūnaus pasiėmimo pas save bendrauja su I. T.. Jam I. T. visada teigia, kad sūnus nenori su juo bendrauti, tačiau jis mano, kad yra nuteikinėjamas. Prieš pasiimant sūnų pas save, šis pradėdavo verkti (dėl kokių priežasčių, nežino), tekdavo jį nuraminti. Kai sūnus pabūdavo pas jį, jis tapdavo visai kitu vaiku, noriai bendraudavo su juo ir jo žmona. M. yra pasakojęs žmonai, kad jo mama su patėviu dažnai išgėrinėja, namuose nebūna ko valgyti, apie smurto atvejus pasakojęs nėra. Šiaip jis yra jautrus, uždaro būdo. Yra svarstęs su žmona klausimą, dėl M. gyvenimo kartu, tačiau jie gyvena vieno kambario nuomojamame bute, ir augina 6 mėnesių sūnų. Susidariusius geresnėms sąlygoms, spręs dėl M. auginimo pas save. Jam nebuvo žinoma apie tai, kad sūnus M. gydomas Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, I. T. nieko jam nebuvo apie tai sakiusi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pageidautų atstovauti sūnaus M. interesus. Papildomos apklausos metu M. R. parodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 100-101, 104-105)

Teismas įvertino baudžiamosios bylos rašytinius įrodymus. Pateikti įrodymai patvirtina, kad A. T. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 22.50 val., Šiaulių mieste, gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, naudodamas fizinį smurtą savo šeimos nariui – žmonai I. T., tai yra, tyčia kumščiu suduodamas du kartus nukentėjusiajai I. T. į galvą, vieną kartą į nugarą, bei vieną kartą į ranką, tuo sukėlė nukentėjusiajai I. T. fizinį skausmą, 2015 m. spalio 6 d., apie 19.00 val., Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu du smūgius į galvą ir tris smūgius į nugarą mažamečiui nukentėjusiajam M. R., tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. R. fizinį skausmą. Nusikalstamų veikų objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Dėl pirmojo įvykio kvalifikuojantis požymis yra tas, kad nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Antruoju atveju nusikalstama veika padaryta prieš mažametį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.

Prokurorė siūlo A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2014-09-22 sukelto fizinio skausmo I. T.), ir skirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2015-10-06 sukelto fizinio skausmo mažamečiui M. R.), ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir sumažintą bausmę paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto. Paskirtą bausmę atlikti poilsio dienomis.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2014-09-22, 23.00 val. iki 2014-09-23, 11.45 val., ir nuo 2015-10-09, 16.56 val. iki 2015-10-10, 13.25 val.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su mažamečio nukentėjusiojo parodymu įrašu palikti prie bylos, kaip bylos tyrimo medžiagą.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas); už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 2 alternatyvios bausmių rūšys (bauda ir areštas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 145), dirbantis, anksčiau neteistas. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., skiriamos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nutaria:

A. T. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2014-09-22 sukelto fizinio skausmo I. T.), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2015-10-06 sukelto fizinio skausmo mažamečiui M. R.), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 5 d, bausmę paskirti atlikti poilsio dienomis.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t.y. nuo 2014-09-22 iki 2014-09-23, ir nuo 2015-10-09 iki 2015-10-10.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki bausmės atlikimo pradžios.

Kompaktinę plokštelę su mažamečio nukentėjusiojo parodymu įrašu palikti prie bylos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamasis turi kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos sudaryti sutartį dėl paskirtos bausmės - arešto atlikimo tvarkos.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas