Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-733/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
1-18-733/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36139-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Nukentėjusysis
S. N., D. K.
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-733/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36139-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.2.5.4.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant prokurorui E. P., vertėjai O. G., nukentėjusiesiems S. N. ir D. K., gynėjams advokatams E. S. ir K. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-09-19, apie 17 val. 03 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, S. S., kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė du kartus S. N. į veidą ir spyrė vieną kartą jam į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam S. N. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, 2023-10-06, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, S. S. žodinio konflikto su D. K. metu, pašaliniams asmenims girdint ir matant, pagrasino pastarajai užkasti ją gyvą, dėl ko nukentėjusiajai D. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Viešosios tvarkos pažeidimas

Kaltinamasis S. S. apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad 2023-09-19, apie 17 val., Šilutės m., jis, būdamas neblaivus, eidamas (duomenys neskelbtini), atrodo, užkliuvo už S. N. automobilio, kurio savininkas jam kažką pasakė ir dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, grubiai elgdamasis, pastarąjį rusiškai iškeikė, įžeidinėjo, dėl to jam gėda. Nukentėjusiajam S. N. nesudavė nė vieno smūgio kumščiu ir su koja nespyrė į nugarą. Prisimena, kad jam nugriuvus, nukentėjusysis puolė jį mušti, spardyti kojomis, o nukentėjusiojo žmona šaukė to nedaryti. Nukentėjusiojo ir jo žmonos atsiprašė. Neprisimena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, jis neprasilenkė su nepažįstamu vyru, nes vienas kitą kliudė pečiais, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas rusų kalba. Neatsimena, kad jis pastarajam būtų grasinęs ką nors padaryti ar liejęs ant šio pyktį dėl tautybės, (duomenys neskelbtini). Konfliktuojant jie vienas kitam suėmė už rūbų krūtinės srityje, jis delnu vyrui sudavė vieną kartą į krūtinę. Paskui jis nugriuvo ant žemės, neatsimena kodėl. Pajuto, kaip tas vyras jam ar tai spyrė, ar tai su kumščiu sudavė į galvą, jis dengėsi galvą rankomis. Atsistojęs spyrė nueinančiam vyrui vieną kartą į nugarą. Supranta, kad taip elgdamasis, pažeidė viešąją tvarką ir tam vyrui sukėlė fizinį skausmą (2 t., 55-58 b. l.).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. S., papildomai apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu jis su nukentėjusiuoju stovėjo vienas priešais kitą, įsikibę vienas kitam į atlapus, susistumdė ir kažkuriuo metu jis, netekęs pusiausvyros, nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis jį spardė, iš viso įspirdamas apie 10 spyrių, o po to atsitraukė. Kažkas iš įvykį stebėjusių asmenų jį pakėlė. Matė, kad nukentėjusysis eina link daugiabučio, o jis, eidamas šiam iš paskos, šaukė palaukti, nes tuoj atvažiuos policija. Po to jis koja pastūmė nukentėjusįjį iš nugaros, dėl ko šis atsisukęs jį puolė daužyti kumščiais. Jis nugriuvo ant žemės, tada nukentėjusysis kumščiais daužė jo galvą. Nepažįstamas vyriškis atitraukė nukentėjusįjį nuo jo ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Konflikto metu niekam negrasino nupjauti galvos (2 t., 73-77 b. l.).

Nukentėjusysis S. N., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 2, 61-67 b. l.), kad 2023-09-19, po 17 val., jis nuosavu automobiliu su žmona J. ir mažamete dukra A. atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikti su buto, kuriame jie laikinai gyveno, savininke E. aptarti buto nuomos reikalų. Pastaroji jų laukė kieme. Išlipo iš automobilio, kuris buvo su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, žmona ant rankų laikė vaiką ir jie stovėjo prie šio automobilio galo. Kol žmona kalbėjosi su E., pamatė S. S., kuris staiga pasisuko ir ėjo link jų, o eidamas link žmonos, be jokios priežasties rusiškai šaukė: „išvažiuokite, jūs esate niekas, banderovcai“, keikdamasis juos įžeidinėjo, grasino nupjauti jiems galvas. Buvo šoke, nes nesuprato kas vyksta, manė, kad gal čia koks neadekvatus rusas. Nesitikėjo, kad gali būti tokia situacija. E. pradėjo raminti S. S., kuris pradėjo jį pulti, o jis šį stabdyti rankomis. Paskui E. iškvietė policiją. Kol jis laikė S. S. ištiestos rankos atstumu, pastarasis kumščiu trenkė jam į nosį ir į galvą, dėl to jautė skausmą. Jis nurodė žmonai eiti į laiptinę. S. S. apsisuko eiti, o jis pastarajam sakė palaukti, kol atvažiuos policija. Pats nuėjo į laiptinę pažiūrėti kur yra žmona. Grįžus į kiemą, kuriame buvo E., S. S. koja spyrė jam į nugaros apatinę dalį. Atremdamas pastarojo neadekvatų užpuolimą iš nugaros, jis gindamasis S. S. jėga pargriovė ant žemės ir šiam iš viso kumščiu sudavė 3-5 smūgius į galvos sritį, laikė prispaudęs pastarąjį, kad šis nurimtų ir būtų galima šį sulaikyti iki atvyks policija. S. S. nesudavė jam atgal, o tik tęsė grasinimus žodžiu. Tuo metu pro šalį ėjęs nepažįstamas vyras juos išskyrė. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė S. S., o jam iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Po iš viso suduotų trijų smūgių jam ištino nosis, galvoje atsirado guzas, nugaroje - kraujosruva. Pas teismo medicinos ekspertą pareigūnai jo nevežė ir pačiam kreiptis nepasiūlė. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia, nes S. S. viešai jo atsiprašė, pastarajam pretenzijų neturi, tik nori, kad šis paliktų jį ir jo šeimą ramybėje, o kaltininkas būtų nubaustas už tokį savo elgesį.

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso 7510 Nr. ARPK-154 panaudojimo registracijos žurnalo ir alkotesterio sertifikato Nr. 1936252 kopijų matyti, kad 2023-09-19 S. N. buvo blaivus (1 t., 14-16 b. l).

Liudytoja Y. N., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 79-81 b. l.), kad 2023-09-19, po 17 val. jai su vyru S. N. ir jų mažamečiu vaiku susitikus kieme, prie laiptinės, buto, kurį nuomojosi, savininkę E. M., prie jų priėjo agresyviai nusiteikęs S. S., pamatęs jų automobilį ukrainietiškais valstybiniais numeriais, rusiškai šaukdamas, jog čia jo šalis, o jie išvažiuotų iš čia, pradėjo jiems grasinti, vartojo necenzūrinius išsireiškimus. E. M. prašė S. S. ramintis, bet jis nesiliovė, todėl ši iškvietė policiją. S. S. puolė prieš jos vyrą S. ir grasino jų kaimynei, išėjusiai jų ginti, filmavusiai įvykį, o vėliau vaizdo įrašą pateikusiai policijai. Kadangi konfliktą stebėjo iki pabaigos, todėl matė kaip S. S. jos vyrui S. N. koja spyrė į nugarą ir kumščiu kelis kartus sudavė į veidą. Nuo spyrio į nugarą jos vyras S. gynėsi nuo S. S. užpuolimo, jie abu susikibo ir pargriuvo ant žemės. Toks S. S. elgesys ją išgąsdino ir papiktino. Po įvykio ant vyro S. nugaros ir nosies matėsi smūgių žymės.

Liudytoja E. M., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 84, 85 b. l.), kad 2023-09-19, apie 17 val., ji atvyko į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), susitikti su jos bute gyvenančiais (duomenys neskelbtini) Y. ir S. N.. Su pastaraisiais bendraujant rusiškai prie namo laiptinės, prie jų priėjo agresyviai nusiteikęs S. S., kuris, galbūt, nugirdęs jų pokalbį rusų kalba ir pamatęs automobilį ukrainietiškais valstybiniais numeriais, be jokios priežasties, šaukdamas pradėjo žodžiais priekabiauti prie (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad jie dingtų iš šalies, taip pat juos keikė, įžeidinėjo, vadindamas fašistais, „banderovcais“, o S. pagrasino, jog jis jį susiras, papjaus jį ir jo vaikus. Matė kaip S. S. spyrė S. N. į nugarą. Po to vyrai tarpusavyje susikibo, susistumdė ir lygtai pargriuvo ant žemės, grūmėsi, bet konkrečių jų veiksmų įvardinti negali. Negali įvertinti, ar S. S. buvo neblaivus. Namo kaimynė iš pirmo aukšto, kurios ji nepažįsta, filmavo įvykį. Konflikto metu pro langus, į balkonus buvo išlindę daugiau namo gyventojų. Kažkoks aukštas, stambus vyras juos išskyrė iki atvažiuojant policijos pareigūnams ir S. S. pabėgo. Į įvykio vietą buvo atvykusi ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba. S. S. sukeltas incidentas labai išgąsdino Y. N. ir šios mažametę dukrą, o jai sukėlė pasipiktiną.

Liudytoja A. U., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 88-91 b. l.), kad 2023-09-19, apie 17 val. 05 min., ji iš buto išėjusi į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), matė kaip neadekvačiai besielgiantis, akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs S. S. be jokios priežasties rusiškais žodžiais užsipuolė jos laiptinėje gyvenusį kaimyną (duomenys neskelbtini), priekaištaudamas, jog šis atvažiavo į Lietuvą, sakė jam važiuoti atgal į Ukrainą, keikėsi, įžeidinėjo pastarąjį necenzūriniais žodžiais, grasino S. ir jo žmonai nupjauti galvas. Konflikto įvykį matė S. žmona, taip pat buto, kuriame (duomenys neskelbtini) gyveno, savininkė, rankose laikydama S. mažametę dukrą, ir daugiau kaimynų. Bandė nuraminti S. S., bet nepavyko. Ji matė ir girdėjo, kaip S. S. petimi stumdė S., jį įžeidinėjo, taip provokuodamas pastarąjį, kad šis jam suduotų. Po to S. nusisukus ir einant šalin, S. S. koja spyrė vieną kartą S. į nugarą, dėl ko šis atsisukęs pradėjo kumščiuotis ir, stvėręs S. S., pargriovė ant žemės bei kumščiu dar sudavė keletą smūgių. Tuo metu pro šalį ėjęs vyras atitraukė S. nuo S. S.. Ji telefonu filmavo konfliktą, o vaizdo įrašą perdavė policijai. S. S. elgesys jai sukėlė pasipiktinimą, o S. žmoną ir mažametį vaiką išgąsdino.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023-09-19, 17 val. 03 min. į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu kreipėsi E. M., pranešdama apie tai, jog „dabar namo kieme vyksta konfliktas. Vyras įžeidinėja (duomenys neskelbtini) piliečius ir provokuoja muštynes“ (1 t., 57, 58 b. l.).

Iš 2023-09-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 1-3, 6, 11-13, 17-20 b. l.).

Iš Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. U. pateikė tyrėjai vaizdo ir garso įrašą, kuris peržiūrėtas ir aprašytas apžiūros protokole, iš kurio matyti, jog S. S. pirmasis prieina prie S. N., šiam rusiškai grasina fiziniu smurtu, gąsdindamas imituoja smūgio sudavimą, dėl ko pastarasis pakelia kumščius prie krūtinės, užimdamas gynybinę poziciją. Priėjusi moteris praneša, kad šiuo metu kalbasi su policija, prašo S. N. nekonfliktuoti su S. S. ir bando konfliktuojančius vyrus išskirti. Tačiau pastarasis neatstoja nuo S. N., šį grubiai įžeidinėja, keikia necenzūriniais žodžiais, po to nukentėjusįjį stumdo pečiu, alkūne. Be to, įraše aiškiai matosi kaip S. S. įpykęs tyčia koja spiria nueinančiam S. N. į nugarą juosmens srityje, dėl ko pastarasis, atsisukęs, gindamasis, puola S. S. ir vyrai vienas kitam kumščiais suduoda po kelis smūgius į galvos sritis, po to S. N. pargriauna S. S. ant žemės ir pastarajam į galvą suduoda apie 10 smūgių, laiko prispaustą S. S., kol prieina kitas vyras, kuris atitraukia S. N. nuo S. S. (1 t., 92-97 b. l.; 3 t., 52-54 b. l.; žiūrėti kompaktinį diską pridėtą prie bylos.).

S. S. tyrėjui savanoriškai pateiktas vaizdo ir garso įrašas, kuris peržiūrėtas ir aprašytas apžiūros protokole (1 t., 98-103 b. l.; žiūrėti kompaktinį diską pridėtą prie bylos) yra analogiškas A. U. pateiktam vaizdo ir garso įrašo turiniui.

Šio nusikaltimo aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad S. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis tyčiniais inkriminuotais veiksmais, pažeidė viešąją tvarką, kurios metu sutrikdė visuomenės rimtį ir sukėlė S. N. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažinęs jam inkriminuotus veiksmus, t. y. viešoje vietoje, kitiems asmenims matant, kojos spyrį nukentėjusiajam S. N. į nugarą, o kitus savo smurtinius veiksmus įvardindamas kaip jo ir nukentėjusiojo tarpusavio susistumdymą, įsikibus vienas kitam į rūbų atlapus, teisiamajame posėdyje visa tai paneigė, tvirtindamas, kad nukentėjusiajam S. N. nesudavė nė vieno smūgio kumščiu ir su koja nespyrė į nugarą, bet, priešingai, pats nukentėjusiojo buvo pargriautas ir sumuštas. Kaltinamasis viso proceso metu pripažino tik tai, kad jis rusiškai nukentėjusįjį iškeikė ir įžeidinėjo. Tačiau ši kaltinamojo pozicija dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje yra paneigta neprieštaringais ir vieni kitus papildančiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo bei apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse, vaizdo ir garso įraše užfiksuotais duomenimis, kurie iš dalies sutampa su ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo S. S. duotais parodymais dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusysis ir liudytojos, kurių parodymai iš esmės sutampa, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį ar ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikimo metu pastarasis buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo parodymų, kuriuos patvirtino parašu, esmės. Todėl teismas kaltinamojo S. S. neįtikinamą parodymų keitimą kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja objektyvioms faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi jo parodymai dėl nusikalstamų veiksmų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, pašaliniams asmenims matant, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, yra nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaringi.

S. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems), pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčiniais veiksmais - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą prieš S. N., kuriam du kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą koja spyrė į nugarą, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Grasinimas nužudyti

Kaltinamasis S. S. apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-10-06, ryte, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis atsitiktinai sutiko D. K., kuri anksčiau buvo priskirta kaip (duomenys neskelbtini) padėti jo mamai, kuriai priklauso socialinės paslaugos, bet dėl jo nusiskundimų buvo pakeista į kitą (duomenys neskelbtini). Pamačius besišypsančią D. K., kuri, kerštaudama dėl jo elgesio, buvo parašiusi policijai du pareiškimus, jam sukilo emocijos ir šios piktai paklausė ko ji čia šypsosi bei pridūrė, kad jis ją užkas gyvą. D. K. sakydamas, kad užkas ją gyvą, neturėjo ketinimų ją nužudyti. Bet turėjo omeny tiesiog užkasti ją, kaip vaiką smėlyje, kad pasėdėtų ir pagalvotų. Jo pasakymas „užkasiu gyvą“ buvo grynai emocinis, kurio nelydėjo jokie gestai. Pažįstamos pardavėjos, kurios šioje situacijoje sutriko nuo jo emocijų proveržio, jį ramino, nes nėra jo tokio mačiusios.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S., apklaustas įtariamuoju, kaltu neprisipažino ir nurodė, kad įtarime nurodytu laiku ir vietoje, jis dėl nuolatinių, įtemptų konfliktinių santykių su D. K., pastarąją piktai iškeikė ir emocijų įaudrintas, šaukdamas spontaniškai pasakė, kad ją pakas gyvą, bet tvirtina, jog to nebūtų padaręs. Pripažino, kad parduotuvėje jis, konflikto metu su D. K. metu, gestikuliavo rankomis, tačiau tai buvo tik jo emocijos išraiška, neturint minčių panaudoti fizinį smurtą . Po konflikto išėjo iš parduotuvės, dar kurį laiką stovėjo lauke, norėdamas pabandyti ramiai pasikalbėti su D. K., bet jos nesulaukęs nuėjo (2 t., 64-66, 73-77 b. l.).

Nukentėjusioji D. K., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 28, 36-38, 119-125 b. l.), kad 2023-10-06, apie 10 val., parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie jos priėjęs agresyviai nusiteikęs S. S., keikdamasis pradėjo jai šaukti ir grasinti: „tu, „žertva“, „dabar aš tave pakasiu gyvą“ ir tai pakartojo du ar tris kartus, išsakė priekaištus dėl prieš 2-3 metus jos, kaip (duomenys neskelbtini), neva netinkamai teiktos pagalbos namuose jo mamai D. S.. Tai girdėjo ne tik pardavėja, bet ir į parduotuvę užėjęs žmogus, kuris paklausė kas čia vyksta, tada S. S. išėjo į lauką, pridurdamas, kad jos palauks lauke. Pardavėja S. pažiūrėjo ir patvirtino, kad S. S. jos laukia prie parduotuvės. S. S. žodžius ji suprato kaip tiesioginį grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, nes jo emocinė būsena buvo tokia, kad jis tikrai gali savo ketinimus įvykdyti, dėl ko labai išgando, pradėjo drebėti, verkti, ir tai matė pardavėjos, bijojo išeiti iš parduotuvės, todėl paskambino policijai, kurios pareigūnai greitai atvyko, bet S. S. jau nebebuvo. Dėl S. S. grasinimų nesijaučia saugi, jai pablogėjo sveikata, lankėsi pas psichologę.

Liudytoja V. B., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 134-140 b. l.), kad 2023-10-06, ryte, dirbdama pardavėja kartu su kolege S. V. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matė ir girdėjo kaip S. S. šaukdamas užsipuolė į parduotuvę atėjusią D. K., kurią įžeidinėjo ir kuriai grasino sakydamas: „pakasiu gyvą“, sekiojo šiai iš paskos, kol ji rinkosi prekes, vartodamas necenzūrinius žodžius, mosikuodamas rankomis, nors pastaroji traukėsi nuo jo, prašė atstoti. Tai truko iki pusę valandos, gal ir trumpiau. Ji su kolege išsigando agresyvaus ir neprognozuojamo S. S., bijojo, kad jis neužsipultų jų ir D. K., nepadarytų ko nors blogo. Paprašius S. S. viešoje vietoje nešaukti, pradžioje šis nekreipė į tai dėmesio, bet po to jis apsipirkęs išėjo lauk, pridurdamas, kad D. K. palauks lauke. Tai išgirdusi D. K. labai išsigando, pradėjo drebėti ir apsiverkė. S. S. išėjus iš parduotuvės, kolegė išėjo laukan pažiūrėti ar šis laukia D. K. ir įsitikino, kad S. S. stovi už parduotuvės kampo, todėl suprato, kad pastaroji gali būti jo užpulta. D. K. iškvietė policiją, nes bijojo eiti namo. Atvykę pareigūnai S. S. nerado.

Liudytoja S. V., apklausta teisiamajame posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 142-145 b. l.), kad 2023-10-06, ryte, ji, dirbdama parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matė ir girdėjo kaip agresyviai nusiteikęs S. S. šaukdamas, mosikuodamas rankomis, lyg norėdamas suduoti, įžeidinėjo D. K. ir šiai grasino, sakydamas: „pagaliau mes susitikome“, „aš tave pakasiu po žeme“, „palauk, mes dar išeisime į lauką“. Tiksliai neprisimena frazės „pakasiu po žeme“ ar „pakasiu gyvą“. Ji su kolege išsigando tokio S. S. elgesio. D. K. S. S. pasakė, kad iškvies policiją, bet šis atsakė, jog nebijo policijos. S. S., išeidamas iš parduotuvės, D. K. pasakė „susitiksim lauke“, dėl ko pastaroji labai išsigando, pradėjo drebėti ir verkti, sakė bijanti eiti namo. Ji išėjo į lauką pažiūrėti ar S. S. tebėra lauke ir jį pamatė stovintį už parduotuvės kampo, iš ko suprato, kad šis laukia D. K.. Grįžusi apie tai pasakė D. K., kuri paskambino policijai. Greitai atvykę pareigūnai S. S. neberado.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023-10-06, 10 val. 08 min. į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu kreipėsi D. K., pranešdama apie tai, jog prieš 10 min. parduotuvėje S. S., viešai jai grasinęs „pakasti“, galimai laukia jos prie parduotuvės, dėl ko ji jo bijanti (1 t., 104 b. l.).

Iš 2023-10-10 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpoje, kurioje yra įrengta vaizdo fiksavimo kamera (1 t., 105-114 b. l.).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2024-12-05 iš D. K. buvo gautas vienas pareiškimas dėl S. S. nuolatinio psichologinio smurto (šmeižto, įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais ir grasinimo su ja susidoroti), bet 2023-09-20 tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, S. S. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (2 t., 195-207 b. l.).

Šio nusikaltimo aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad S. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis tyčia grasino D. K. nužudymu, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad jis tik emocijų įaudrintas, gestikuliuodamas rankomis, piktai iškeikė nukentėjusiąją, kuriai spontaniškai pagrasino, kad ją užkas gyvą, bet realiai neketino šio savo grasinimo įvykdyti, tačiau šią kaltinamojo poziciją paneigia nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiosios parodymai, kurių objektyvumu abejoti nėra pagrindo, nes juos papildo liudytojų parodymai dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios emocinės būsenos iškart po nusikaltimo padarymo, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuoti duomenys. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir liudytojos, kurių parodymai sutampa, būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nors S. S. tvirtina nesiekęs nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatos, tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą realiai ji to galėjo tikėtis, nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai, gyvybei. Taip elgdamasis kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti baimės jausmą dėl gyvybės ar sveikatos sutrikdymo su sunkiomis pasekmėmis. Taigi, teismas kaltinamojo, neigiančio inkriminuotus veiksmus, parodymus kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

S. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis, naudodamas psichinę prievartą, t. y. agresyviai ir garsiai šaukdamas keletą kartų žodžiais pagrasino D. K. užkasti ją gyvą, po to pridūrė palauksiantis jos lauke, kol ši išeis iš parduotuvės, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-238/2016).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. S. du tyčinius nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai bei pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė, būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka (2 t., 19-49 b. l.), Lietuvos Respublikoje nedirbantis (2 t., 2 b. l.), o duomenų apie jo darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) į bylą nepateikta.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į nusikalstamų veiksmų pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiųjų, nereikalaujančių skirti griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. S. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės apribojimo bausmes, numatytas BK 284 straipsnio ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose, be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas S. S. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę įsidarbinti, dirbti, aprūpinti save.

S. S. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu ir 66 straipsnio 2 dalimi, S. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-09-19, 17 val. 30 min. iki 2025-09-20, 14 val. 45 min., t. y. viena diena, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (2 t., 85-92 b. l.).

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 93-99 b. l.), naikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu:

- pagal BK 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, S. S. įpareigoti šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu ir 66 straipsnio 2 dalimi, S. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-09-19, 17 val. 30 min. iki 2025-09-20, 14 val. 45 min., t. y. vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis