Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-64-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-18
Bylos Nr.
1A-67-64-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
K. G.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-64/2009 m.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.9.; 1.1.8.11.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d., prie paskirtos bausmės visiškai pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-02-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 1000 Lt bauda, ir galutinė subendrinta bausmė K. G. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams 2 mėnesiams ir 1000 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008-08-03 apie 07:45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas už rankos bei tempdamas nukentėjusiąją už švarkelio, užvaldė I. R. turtą – 800 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG D830 su 5 LT vertės BITĖ SIM kortele, viso užvaldė I. R. priklausančio turto už 805 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 2 d. ir paskirtą bausmę sumažinti. Nurodo, kad prisipažįsta atėmęs iš nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, tačiau teigia, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., nes nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo, buvo paėmęs tik už nukentėjusiosios švarkelio, o po to paėmė iš rankų mobilaus ryšio telefoną. Taip pat nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi dėl to, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje darbininku, charakterizuojamas teigiamai, pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti, o šis nusikaltimas jam buvo atsitiktinis ir paskutinis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė - atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo K. G. veiką kaip plėšimą, o ne kaip vagystę. Kadangi nuteistasis nesutinka su veikos kvalifikacija ir jam paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl veikos pagal BK 180 str. 1 d.

Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Nuteistasis K. G. prisipažįsta, kad jis užvaldė nukentėjusiosios I. R. turtą, tačiau tvirtina, jog tai padarė vagystės būdu, nes jis jokios prievartos nenaudojo. Taigi nuteistasis ginčija veikos padarymo būdą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto skundo argumentu, nes plėšimas nuo vagystės skiriasi tuo, kad esant vagystei kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja fizinio ar psichinio smurto ir neatima galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti prieš nukentėjusįjį panaudoja fizinį smurtą, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Svetimo turto pagrobimas plėšimo būdu padaromas prieš nukentėjusiojo valią. Todėl plėšimo atveju nesuderinama tai, kad nukentėjusysis pats savo valia perduotų turtą kaltininkui. Vadinasi, tam, kad nukentėjusysis pats perduotų grobiamą turtą, turi būti poveikis jo valiai. Poveikis gali būti fizinio smurto panaudojimas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitoks galimybės atėmimas nukentėjusiam asmeniui priešintis.

Įvertinus nagrinėjamojoje byloje surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visumą, nustatyta, kad K. G. stipriai laikydamas nukentėjusiąją už rankos pareikalavo atiduoti jam mobilaus ryšio telefoną, o nukentėjusiajai to nepadarius bei pradėjus šaukti, laikė nukentėjusiąją už švarkelio apykaklės ir iš nukentėjusiosios rankų paėmęs mobilaus ryšio telefoną, pabėgo. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad nukentėjusiosios turtą apeliantas užvaldė prieš nukentėjusiosios valią. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko tuomet, kai nukentėjusioji buvo viena prie daugiabučio namo, jis visą laiką paskui nukentėjusiąją važiavo dviračiu, kai pastaroji išsiskyrė su draugėmis, į jo pasiūlymą ją palydėti, nereagavo, taip pat nuteistasis, laikydamas nukentėjusiąją už rankos, o vėliau už švarkelio apykaklės, fiziškai trukdė I. R. judėti. Be to, nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko prieš merginą, kuri nusikaltimo metu buvo vos 18 metų, tuo tarpu nuteistasis – subrendęs vyras (45 metų amžiaus), todėl jėgų pusiausvyra atsižvelgiant į šias aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas buvo stiprus, nors rimtų sužalojimų nukentėjusiajai ir nebuvo padaryta. Tokiu būdu, apylinkės teismo išvada, kad K. G. pagrobė nukentėjusiosios turtą panaudojęs prieš ją fizinį smurtą, yra pagrįsta. Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą yra numatyta BK 180 str., todėl laikytina, kad apelianto veika prieš nukentėjusiąją šioje byloje teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Pastebėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kuomet nuteistajam pagal prokurorės prašymą buvo pakeistas kaltinimas dėl plėšimo aplinkybių, nuteistasis parodė, jog kaltinimą supranta ir kaltę pripažįsta visiškai. Prašymas perkvalifikuoti veiką į vagystę, atsirado tuomet, kai baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme to paprašė apelianto gynėja. Todėl teismas daro išvadą, kad nuteistojo prašymas dėl veikos perkvalifikavimo yra prieštaringas jo paties prisipažinimui bei nustatytoms įvykio aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas laikomas baigtu užvaldžius svetimą turtą), į kaltininko asmenybę: dirba pagalbiniu darbininku, pagal darbo vietą charakterizuojamas teigiamai, tačiau yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, teistas 9 kartus, iš jų aštuonis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas pavojingu recidyvistu, neišnykus teistumui, praėjus keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo termino pasibaigimo, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą nuteistojo K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), bet taip pat ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų, visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir dorovės normų ir kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė atsitiktinai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 2 d. numato, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, o kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik BK 62 str. numatytais pagrindais. Iš bylos medžiagos teismas nenustatė sąlygų, jog apelianto atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (K. G. vienas neišlaiko asmenų, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba jis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kt. BK 62 str. 1-2 d. numatytos sąlygos). BK 180 str. 1 d. įstatymo leidėjas numatė tik dvi bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą iki 6 metų, todėl atsižvelgiant į BK 56 str. 2 d. normą, pagrįstai nuteistajam, kaip pavojingam recidyvistui, paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jo dydį – nežymiai didesnį nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokiu būdu, apylinkės teismas nuteistajam K. G. paskyrė ne per griežtą bausmę. Kadangi nuteistasis anksčiau buvo teistas ir 2004-02-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebuvo atlikęs, todėl teismas nepažeisdamas BK 64 str. reikalavimų, pagrįstai nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam K. G. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo švelninti jam bausmę. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Vaclovas IždonasBronius ZalagaKopija tikraTeisėjaKlavdija Kruminienė