Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-350/2014

2014 m. spalio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-18 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 302 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl 2013-12-08 grasinimo nužudyti D. G. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; dėl 2014-01-01 grasinimo nužudyti D. G. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl 2014-04-02 vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; dėl 2014-04-16 vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 3 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. U. paskirta galutinė – laisvės atėmimo 1 metams ir 6 mėnesiams bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. nuteistas už tai, kad jis 2013-10-02, laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.30 val., alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, pagrobė nukentėjusiojo S. B. piniginę 50 Lt. vertės, kurioje buvo dokumentai – S. B. išduotas transporto priemonės „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) , S. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) , S. B. vardu išduota AB banko „(duomenys neskelbtini) “ priklausanti elektroninė mokėjimo priemonė – kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su lapeliu, kuriame buvo šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys (PIN kodas), tokiu būdu pagrobė dokumentus - S. B. išduotą transporto priemonės „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) , vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) , bei neteisėtai įgijo S. B. vardu išduotą AB banko „(duomenys neskelbtini) “ elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini) , ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką neteisėtai panaudojo S. B. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra S. B.:

1) 2013-10-03, 07.58 val., panaudojo AB banko „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, kur patikrino pinigų likutį sąskaitoje, bei neteisėtai išgrynino 100 litų, taip padarydamas nukentėjusiajam 100 Lt. turtinę žalą;

2) 2013-10-03, 11.50-11.52 val., panaudojo AB banko „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, kur vėl patikrino pinigų likutį sąskaitoje, bandė neteisėtai išgryninti 1 384 Lt., bet nesant pakankamai pinigų sąskaitoje neteisėtai išgrynino 692 Lt., taip padarydamas nukentėjusiajam 692 Lt. turtinę žalą;

3) 2013-10-03, 13.53 val., panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, esančioje D. k., V. sen., Ukmergės r., atsiskaitydamas už 10 Lt. paslaugas;

4) 2013-10-03, 15.41 val., panaudoj UAB „(duomenys neskelbtini) “ degalinėje, esančioje K. k., V. sen., Ukmergės r., atsiskaitydamas už 5,49 Lt paslaugas;

5) 2013-10-05, 16.29 val., panaudojo AB banko „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, tačiau mokėjimo kortelei esant užblokuotai jos bankomatas negrąžino, o piniginę ir dokumentus laikė iki 2013-10-31, kol juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, taip apgaule užvaldė svetimą nukentėjusiajam S. B. priklausantį turtą pinigus – 807,49 Lt., padarydamas nukentėjusiajam 857,49 Lt. turtinę žalą.

Be to, D. U. nuteistas už tai, kad 2013-12-08, apie 21.40 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ kazino salone, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, terorizavo D. G., trankydamas kumščiu į juos skyrusią stiklinę pertvarą, tyčia garsiai šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas padaryti žalą gyvybei ir sveikatai, baugino ją naudodamas psichinę prievartą, versdamas D. G. justi psichologinį nepatogumą ir baimę, aiškindamas, kad ji nevaikščios po Panevėžį, kad ją pasigaus mieste, užmuš, pakars ir kt., jai žinant, jog D. U. yra psichikos ligonis, dėl ko buvo realus ir pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, D. U. nuteistas už tai, kad 2014-01-01, apie 21.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ kazino salone, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, terorizavo D. G., tyčia garsiai šaukdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, priekaištaudamas, jog ji rašo pareiškimus policijai, grasindamas padaryti žalą gyvybei ir sveikatai, baugino ją naudojant psichinę prievartą, versdamas D. G. justi psichologinį nepatogumą ir baimę, grasindamas ją nužudyti, vartodamas žodžius „tu namo nepareisi durnela“, „aš tave užmušiu“, „aš tave užversiu žiurke“, „tau vieta kapuos paruošta Šilaičiuose“, „tau gerklę nupjausiu“, „tu čia nebedirbsi“, „tu mieste nebevaikščiosi“ ir kt., jai žinant, jog D. U. yra psichikos ligonis, taip savo žodžiais sudarė D. G. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, D. U., 2014 m. balandžio 2 d., apie 7.02 val., perlipdamas pertvarą, įsibrovė į restorano „(duomenys neskelbtini) “ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, užeidamas už restorane esančio baro, pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą – brendžio „Torres 5“ butelį ir cigarečių „Marlboro“ pakelį bendros 39,95 Lt. vertės.

Be to, D. U., 2014 m. balandžio 5 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini) “ restorane „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tyčia, garsiai rėkdamas ir vartodamas necenzūrinius žodžius, priekaištaudamas, jog restorano darbuotojai dėl jo pastoviai kreipiasi į policiją, grasino pastate panaudoti didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – trotilo – ir tokiu būdu susidoroti su restorano darbuotojais, juos visus po vieną išgaudyti mieste bei sunaikinti bendrovės turtą, taip baugindamas aplinkinius ir šokiruodamas juos savo elgesiu, trukdė restorano „(duomenys neskelbtini) “ normaliam darbui.

Be to, D. U., 2014 m. balandžio 16 d., apie 14.15 val., išlaužęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ lažybų punkto, esančio (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, pagalbinių patalpų langą ir taip į jas įsibraudamas, iš salono patalpose esančio kasos aparato pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą - pinigus – 1 110 Lt.

Apeliaciniu skundu D. U. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-18 nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir nurodo, kad teismas skirdamas bausmę turėjo vertinti ne tik jo biografinius duomenis, bet ir bendraisiais bausmių skyrimo pradmenimis ir kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą.

Pažymi, kad kaltės neneigė, savo elgesį pasmerkė, nukentėjusių atsiprašė, jų pareikštus ieškinius pripažino ir tai teismas vertino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra neįgalus ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, skunde teigia, kad jo atžvilgiu teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes įstatymo numatytos ir paskirtos bausmės paskyrimas, šiuo atveju, aiškiai neproporcingas jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, asmenybei ir kitoms aplinkybėms.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu neginčijama nei nuteistojo kaltė, nei veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su teismo paskirtąja bausme. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis yra neįgalus ir, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, asmenybę, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias švelnesnės bausmės, nei numato įstatymas, paskyrimą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apeliantui skirtos bausmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjas nurodė bausmės skyrimo tikslus, kurie sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. U., atsižvelgė ir įvertino visus duomenis, turinčius įtakos bausmės skyrimui – buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis, nuteistojo asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, padarytų veikų padariniai. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. U. padarė 9 nusikalstamas veikas (5 apysunkius ir 4 nesunkius nusikaltimus), padarytos veikos yra tyčinės, baigtos. Taip pat buvo įvertinta tai, kad apeliantas ir iki jam inkriminuotų veikų padarymo, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, eilę kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos trikdymą, kad yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad jis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, bei kad yra neįgalus. Šių aplinkybių apeliantas neginčija, tik aplinkybę, kad jis yra neįgalus, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad D. U. dėl savo psichikos būklės yra neįgalus ( 2 t. b.l. 130). Neįgalumas nustatytas iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Specialistų išvadose užfiksuota, kad D. U. nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (3 t., b.l. 161). Iš nuteistojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad nusikalstamas veikas jis padarė todėl, kad susipyko su drauge, buvo neblaivus, blaivas taip nebūtų pasielgęs ir būtent ši aplinkybė – girtumas, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis yra neįgalus, kaip prašoma skunde, nes savo sveikata jis pats nesirūpina, paleistas iš gydymo įstaigų paskirtų vaistų nevartoja, o girtauja ir daro teisės pažeidimus.

Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir aukščiau paminėtus duomenis, o taip pat nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių santykį, visiškai pagrįstai už BK 302 straipsnyje numatytą veiką paskyrė apeliantui areštą, savo trukme artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už kitas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas minimalioms, arba žymiai švelnesnes už galimus sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Šias bausmes apylinkės teismas tinkamai subendrino tarpusavyje, subendrintą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

D. U. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisingos ir tinkamos įgyvendinti BK 41 str. nurodytus bausmės tikslus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl D. U. skirti švelnesnę bausmę, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nors skunde ir teisingai nurodyta, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis gali paskirti ir švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantui nei už vieną veiką nėra paskirta švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, kurios, kaip minėta, yra teisingos, šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas nėra aktualus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. U. apeliacinį skundą atmesti.