- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-593-327/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. G. (A. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas 2007 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. – 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2020 m. vasario 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 28 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2016 m. vasario 29 d.
Nuteistasis pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. vasario 29 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. G.. Teismas konstatavo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
A. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad faktiškai atliko ½ bausmės laiko, anksčiau nebuvo teistas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, du kartus paskatintas, kas, nuteistojo teigimu, parodo, kad jo elgesys pasikeitė. Nuteistasis taip pat nurodo, kad mokosi, du kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stokos, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sveikatos mokslų atliekamuose tyrimuose. Socialiniai ryšiai su šeima geri, juos nori išsaugoti ir puoselėti. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą – pas močiutę, laisvėje turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys nekelbtini)“ – tiekimo vadybininku, civilinis ieškinys nepriteistas, kriminalinio pasaulio subkultūrą palaiko tik kaip neišvengiamybę, neturi rasistinių nuostatų. Pakartotinio nusikalstamumo rizika – žema, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, nurodo tikslus, kurių sieks būdamas laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. G. priklauso žemos rizikos grupei (26 balai), tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką padarė septynis režimo reikalavimo pažeidimus, šešis kartus baustas nuobaudomis, tik du kartus paskatintas. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinė nuobauda (nors šiuo metu ir negaliojanti) buvo paskirta praėjus beveik penkiems metams nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, kuomet A. G. neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes ignoruodamas neigiamas, pernelyg optimistiškai vertina sėkmės galimybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo A. G. kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje), mąstymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų), nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą). Taigi, toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. (A. G.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.