Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-11 · Administracinė byla Nr. eI-335-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-11
Bylos Nr.
eI-335-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Valstybinei socialinio draudimo fondai valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-335-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01371-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9.; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

Dalyvaujant pareiškėjai E. P., pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovėms Valstybinei socialinio draudimo fondai valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. sausio 26 d. sprendimą Nr.(6.5)I-496; 2) priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, jog 2016 m. kovo 18 d. gavo VSDFV 2016 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-496, kuriuo nutarta jos skundo nenagrinėti. Išaiškinta teisė kreiptis į teismą prašant atnaujinti terminą dėl 2015 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (6.5)1-4087 panaikinimo.

Pareiškėja paaiškina, kad nuo 1994 m. sausio 13 d. buvo paskirta 98,87 Lt (28,63 Eur) dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint 23,9167 metų darbo stažą. Vėliau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, atitinkamai nuo 1994 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. buvo ne kartą perskaičiuota.

Skunde nurodo, kad pensijinis amžius suėjo 1994 m. sausio 13 d. Pensijai gauti darbo stažas sudarė 23 m. 10 mėn. Šeimoje augo 4 vaikai. Pareiškėjos manymu, pensija privalėjo būti skaičiuota pagal tuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, t. y. turint 4 vaikus, pakako 20 metų darbo stažo.

Būdama įsitikinus, kad paskirta pensija paskaičiuota neteisingai, 2015 m. gegužės 25 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos peržiūrėjimo. Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija neturi galimybės tai padaryti, persiuntė prašymą VSDFV.

VSDFV 2005 m. sausio 13 d. raštu Nr.(6.5) I-192 ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr.(6.5) I-3146 nurodė, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės ir valstybinė socialinio draudimo našlių pensijos apskaičiuotos ir mokamos teisingai. Kadangi pareiškėja prašyme 2015 m. gegužės 25 d. nenurodė naujų faktinių duomenų, jos prašymas nenagrinėtas.

Pareiškėja su VSDFV 2015 m. birželio 15 d. rašte Nr.(6.5) 1-4087 išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka. Tvirtina, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Mano, kad atsakovė privalėjo iš naujo patikrinti valstybinės socialinio draudimo senatvės ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijų apskaičiavimo teisingumą ir esant netikslumų, perskaičiuoti ir grąžinti jai priklausančias lėšas.

Teismo prašo perskaičiuojant pensiją vadovautis 1994 m. sausio mėn. galiojusias įstatymo nuostatas.

Pareiškėja tvirtina, jog laiku kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Atstovauti paskirta advokatė įpareigojo surinkti papildomai dokumentų. Kol surinko dokumentus, terminas skundui paduoti buvo praleistas. Dėl nesusikalbėjimo su advokate, kreipėsi dėl jos pakeitimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo atsižvelgti į garbų amžių, akivaizdžiai pažeistas jos teises ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tvirtina, kad Pensijų poskyryje į viską žiūrima tik formaliai, nekreipiant į žmogų jokio dėmesio. Aiškina, jog daug kartų kreipėsi prašydama perskaičiuoti pensiją pagal 1994 metų pradžioje galiojančius įstatymus, tačiau ne tik nekreipė jokio dėmesio, tačiau ir buvo grubiai apšaukta, iš poskyrio išvyta. Nurodo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Badavo, neturėjo galimybės įsigyti ir skiriamų medikamentų. To pasekoje ligos komplikavosi, patyrė ne vieną operaciją. Dėl neteisėtų pensijas skaičiuojančių darbuotojų veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur.

Siekdama ginti savo pažeistas teises, pareiškėja 2015 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Jai išaiškino, jog prieš kreipiantis į teismą, turėtų kreiptis į VSDFV.

Posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. sausio 19 d. prašymo dalį, kuria prašė VSDFV Kauno skyrių (toliau – Skyrius) įpareigoti perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija) nuo 1994 m. sausio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. pagal 1994 m. sausio mėnesį galiojusias įstatymo nuostatas bei išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, nes jau yra priėmusi administracinės procedūros sprendimą ir pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti šį sprendimą.

Paaiškina, jog pareiškėjai senatvės pensija paskirta nuo 1994 m. sausio 13 d. pagal tuo metu galiojusį Valstybinių pensijų įstatymą. Nuo 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Pensijų įstatymui, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo nustatyta tvarka.

VSDFV 2004 m. gruodžio 13 d. gavo pareiškėjos prašymą, kuriame pareiškėja teigė, kad įsigaliojus Pensijų įstatymui (nuo 1995 m. sausio 1 d.), senatvės pensija jai buvo perskaičiuota neteisingai - „kaip neturinčiai stažo“, todėl neva susidarė senatvės pensijos nepriemoka.

Atsakovė 2005 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-192 išnagrinėjo pareiškėjos 2004 m. gruodžio 10 d. prašymą. Patikrinusi senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumą, nustatė, kad senatvės pensija buvo apskaičiuota ir mokama teisingai.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2008 m. lapkričio 27 d. prašymu, kuriame, be kitų reikalavimų, taip pat nurodė, kad jai senatvės pensija nepagrįstai buvo apskaičiuota remiantis nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Pensijų įstatymu, kuriuo buvo padidintas būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas (toliau – stažas) senatvės pensijai, tad pareiškėja nebeatitiko šio būtinojo stažo reikalavimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Šį prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. P-2270/01/33-609 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV.

Išnagrinėjusi pareiškėjos 2008 m. liepos 27 d. prašymą, atsakovė nustatė, kad ji nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti VSDFV 2005 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-192, todėl atsisakė nagrinėti prašymą kaip kartotinį.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2011 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. gegužės 25 d. prašymais kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę, pakartotinai nurodė, kad senatvės pensija jai buvo paskirta neteisingai. Šiuos prašymus persiuntė VSDFV, kuri 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-3146 dar kartą konstatavo, kad senatvės pensija buvo apskaičiuota ir mokama teisingai. Atsakovė 2015 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-4087 atsisakė nagrinėti Prezidento kanceliarijos persiųstą 2015 m. gegužės 25 d. pareiškėjos prašymą kaip kartotinį. Sprendime konstatavo, kad nenurodė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnius VSDFV sprendimus.

Skundžiamu VSDFV 2016 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-496 pareiškėjos reikalavimą peržiūrėti ir perskaičiuoti jos senatvės pensiją buvo dar kartą atsisakyta nagrinėti kaip kartotinį. Konstatavo, jog VSDFV pastaruoju sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti kartotinį pareiškėjos 2016 m. sausio 19 d. skundo reikalavimą perskaičiuoti senatvės pensiją pagal 1994 m. sausio mėnesį galiojusias įstatymo nuostatas ir išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Nenustačius vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų VSDFV veiksmų, atsakovė konstatuoja, jog neturtinė žala E. P. nepriteistina. Todėl reikalavimas priteisti pareiškėjos naudai patirtą 30 000 Eur neturinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovės atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-496, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. sausio 19 d. skundą bei reikalavimo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jo teises, vertinimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. sausio 19 d. skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė panaikinti VSDFV 2015-06-15 sprendimą Nr. (6.5)I-4087, įpareigoti skyrių peržiūrėti ir perskaičiuoti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 13 d. iki 2015 lapkričio 1 d., priteisti iš VSDFV patirtą neturtinę žalą.

VSDFV 2016-01-26 raštu Nr. (6.5)I-496, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 p., atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl VSDFV 2015 m. birželio 15 d. sprendimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 p. numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu Fondo valdyba arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo/sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

Iš pareiškėjos prašymų (2011 m. balandžio 13 d. gauto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir 2004 m. gruodžio 13 gauto VSDFV) matyti, kad buvo nepatenkinta pensijos apskaičiavimu. Atsižvelgiant į šiuo raštus, VSDFV priėmė 2005 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-192 ir 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3146, konstatavo, kad pareiškėjai pensija apskaičiuota ir mokama teisingai.

Teismas įvertinęs, kad pareiškėja 2016 m. sausio 19 d. skunde nenurodė naujų faktinių aplinkybių, sprendžia, jog atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pensijos dydžio. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija VSDFV 2016 m. sausio 26 d. rašto dalyje dėl VSDFV 2015 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl dėl šiuo aspektu teismas nenagrinės VSDFV 2016 m. sausio 26 d. rašo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246– 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nors pareiškėja reiškia reikalavimą priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, tačiau skunde nenurodo nei iš kokių atsakovės veiksmų kildina, nei kokia žala atsirado (nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų). Pažymėtina, kad pareiškėja prašo žalą priteisti iš VSDFV, t. y. laiko, kad neteisėtus veiksmus atliko VSDFV, o ne teritorinis skyrius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja daugiau nėra inicijavusi bylų dėl VSDFV priimtų sprendimų. Iš kitos pusės, byloje nėra duomenų, kad VSDFV kažkokius teritorinio skyriaus veiksmus pripažinusius neteisėtais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta VSDFV neteisėtų veiksmų. Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti padariniai, t. y. žala atsirado dėl VSDFV veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. P. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėDonatas Vansevičius