Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės K. M. prašo priteisti 790,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų: žyminio mokesčio – 22 Eur.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija CPK 441 str. 1 d. nustatytos sumos iki kurios ieškinio suma laikoma maža. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė ir atsakovė 2022-10-07 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 355,17 Eur draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas į 12 dalių, kas mėnesį mokant po 29,61 Eur. 2023-09-14 Šiaulių rajono sav., magistraliniame kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė) 60 km, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio atitvarai. Iš Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK 2023-09-16 eismo įvykio informacijos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Seat Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. M. kaltės. 2023-09-14 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 790,11 Eur draudimo išmoką už atitvarų sugadinimus. Nuostolio sumą pagrindžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikta lokalinė sąmata Nr. 2023, kurioje tiesioginių išlaidų suma – 1 052,28 Eur, iš kurios turėtų būti išskaičiuota 203,91 Eur nusidėvėjimo suma, todėl nuostolio suma turėjo būti 848,37 Eur. Kaip ieškinyje nurodė ieškovas, dėl matematinės klaidos buvo apskaičiuota ir išmokėta 790,11 Eur dydžio draudimo išmoka. Kadangi draudimo išmokos suma yra mažesnė nei nuostolio dydis, prašo priteisti iš atsakovės 790,11 Eur žalos atlyginimą.

Eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2023-09-07 iki 2023-10-06 atsakovė turėjo sumokėti iki 2023-09-07. Draudėjai dėl nesumokėtos įmokos 2023-09-06, 2023-09-12 ir 2023-09-17 buvo siųsti priminimai el. paštu ir SMS, o 2023-09-22 buvo siųstas pranešimas paštu dėl nesumokėtos draudimo įmokos Nr. T29239654. Tačiau įmoka buvo sumokėta po eismo įvykio, t. y. 2023-11-21. Atsakovė draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta 790,11 Eur žala.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato CK 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – LR TPVCAPDĮ) 11 str. 6 d. nurodo, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas nebuvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> jeigu draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą išmoką ar jos dalį <...>.

Nagrinėjamu atveju, atsakovės sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo galiojanti. Draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas draudėjo prašymu, kaip jam suteikta lengvata. Atsakovė turėjo pareigą draudimo įmokas mokėti draudimo sutartyje numatytu grafiku. Atsakovė nebuvo laiku sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Ieškovei įvykdžius savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio padarytos žalos, ieškovė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo, šiuo atveju iš atsakovės. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 790,11 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 790,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 7 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), teismas sprendžia, jog apie priimtą sprendimą atsakovė turi būti informuojama taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-178, 130, 441 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 790,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 790,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 rugpjūčio 7 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti atsakovei K. M. skirtus procesinius dokumentus – 2024 m. rugsėjo 23 sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. rugsėjo 23 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo (bylos Nr. e2-11991-424/2024), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovė šį sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 306 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovei procesiniai dokumentai (2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Informacijos teirautis tel. Nr. 8 528 55418 arba el. p. traku.rumai@teismas.lt“.