- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-87-243/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02415-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkės 2016 m. spalio 17 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. P. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) pirmininkės 2016 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jos 2016 m. spalio 13 d. skundą, reg. Nr. TGK-41. Argumentuoja, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos teigimu, Komisijos pirmininkės padaryti pažeidimai lemia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 3 dalies įsiteisėjus sprendimui jai negrąžintas skundas su priedais, nenurodytas konkretus ABTĮ 18 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, dėl kurio atsisakyta priimti skundą, Komisijos pirmininkė, neturėjo teisės vienasmeniškai vertinti ginčijamo rašto pobūdžio netyrusi įrodymų ir neperdavusi skundo nagrinėti Komisijai, o spręsdama skundo priėmimo klausimą, neteisėtai pasisakė dėl bylos esmės. Nurodo, jog savivaldybės administracijai 2016 m. rugpjūčio 12 d. padavė prašymą dėl buto privatizavimo. Pareiškėjos teigimu, savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (12.8)-TU5-223 jai tik nurodyta, kad prašymas įrašytas į sąrašą, tačiau nekonkretizuota į kokį sąrašą, kokia tvarka, kokia jos eilė ir pan.
Pareiškėja skundo argumentų pagrindu prašo jį patenkinti. Paaiškino, jog norėjo gauti konkrečią informaciją iš savivaldybės administracijos apie sąrašą, apie jo sudarymo tvarką ir jos eilę sąraše privatizuoti butą. Mano, jog savivaldybės administracijai nepateikus konkrečios informacijos, šią informaciją išsiaiškinti ir pateikti jai turėjo Komisija.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog Visuomeninių administracinių ginčų komisijų teisinį statusą ir darbo tvarką reglamentuoja specialus Administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtinti Administracinių ginčų komisijų nuostatai (toliau – Nuostatai), todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ABTĮ nuostatas. Pažymi, jog ginčijamame sprendime nurodytas aiškus skundo atsisakymo priimti nagrinėti pagrindas – Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ir tai atitinka teismų praktiką, pagal kurią administraciniuose teismuose nenagrinėjami skundai dėl informacinio pobūdžio ir tarpinių dokumentų. Teigia, jog pareiškėja 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (12.8)-TU5-223 informuota apie tai, kad jos nuomojamas būstas įrašytas į parduodamų (privatizuojamų) būstų sąrašą ir ji bus informuota apie tolimesnes procedūras. Nurodo, jog pareiškėja siekia privatizuoti butą ir kad šie klausimai sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme (b. l. 12-13).
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) pirmininkės 2016 m. spalio 17 d. sprendimo (b. l. 5) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl būsto privatizavimo (b. l. 17). Savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (12.8)-TU5-223 pareiškėja informuota, jog jos nuomojamas būstas, kurį ji pretenduoja privatizuoti, yra įrašytas į Savivaldybės parduodamų būstų sąrašą, o apie tolimesnes būsto pardavimo procedūras jai bus pranešta papildomai (b. l. 6). Pareiškėja, nesutikdama su Savivaldybės administracijos atsakymu, 2016 m. spalio 13 d. Komisijai padavė skundą, reg. Nr. TGK-41, prašydama įpareigoti savivaldybės administraciją atsakyti į jos 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymą (b. l. 16). Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir šio skundo turinio matyti, jog pareiškėjos netenkino Savivaldybės administracijos atsakymas, t. y., jos manymu, atsakymas buvo neišsamus, nes jai nepateikta informacija apie Savivaldybės parduodamų būstų sąrašą (toliau – Sąrašas), neaišku, kaip jis sudarytas, kokia jos eilė Sąraše ir pan., todėl ji mano, kad šią informaciją išsiaiškinti ir jai pateikti turėjo Komisija. Ginčijamu Komisijos pirmininkės 2016 m. spalio 17 d. sprendimu atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos 2016 m. spalio 13 d. skundą, reg. Nr. TGK-41, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Ginčijamu sprendimu pasisakyta dėl negalimumo nagrinėti Komisijoje pareiškėjos skundą.
Savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris taip pat nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 533, kuriuo patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (su visais pakeitimais), neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817, kuriuo patvirtinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatai. Skundžiamas sprendimas priimtas 2016 m. spalio 17 d., todėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai nagrinėjamoje byloje netaikytini.
Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, jog į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencija apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodyta, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų bei administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka. Teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant Įstatymo 8 straipsnio ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatas matyti, jog administracinių ginčų komisijų kompetencijai priskirta nagrinėti asmenų skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tai reiškia, jog šia tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia viešojo administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka minėtas Įstatymo normas. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinių ginčų komisiją asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. administracinių ginčų komisijoje ginčijamas aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būtent Komisijos pirmininkas yra kompetentingas spręsti skundo priėmimo klausimą ir atlikti pirminį Komisijai duodamo skundo ir ginčijamo akto vertinimą. Šių motyvų pagrindu pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog Komisijos pirmininkė negalėjo vertinti ginčijamo akto pobūdžio ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą, nes būtent Komisijos pirmininkas yra subjektas, kompetentingas atlikti nurodytus veiksmus.
Pareiškėja Komisijai skundė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. (12.8)-TU5-223, kuriuo ji informuota apie tai, kad nuomojamas būstas, kurį ji pretenduoja privatizuoti, yra įrašytas į parduodamų būstų sąrašą, o apie tolimesnes būsto pardavimo procedūras jai bus pranešta papildomai. Iš šio rašto turinio matyti, jog pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 12 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, minėtu raštu nėra išreikšta institucijos valia dėl leidimo ar neleidimo pareiškėjai privatizuoti butą, pareiškėjos atžvilgiu nesuformuluotos teisės, nenustatytos pareigos, t. y. šis raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėja į Komisiją kreipėsi nelaukdama, kol jos prašymas savivaldybės administracijoje bus išnagrinėtas iš esmės. Aplinkybė, jog savivaldybės administracijos rašte nepateikta informacija apie Savivaldybės parduodamų būstų sąrašą, jo sudarymo tvarką, pareiškėjos prašymo eilę sąraše ir pan., nekeičia rašto teisinio vertinimo, nes pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjai jis nesukelia. Nurodytą informaciją pareiškėja turėjo teisę gauti pateikdama prašymą savivaldybės administracijai, o ne ginčydama 2016 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. (12.8)-TU5-223 teisėtumą Komisijoje. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 ir 8 straipsnių, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. (12.8)-TU5-223 negali būti Komisijos nagrinėjimo dalyku, nes jis nėra administracinis aktas ir jo teisėtumo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Būtent tokį skundo atsisakymo priimti nagrinėti pagrindą įtvirtina Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir šis pagrindas aiškiai nurodytas ginčijamame Komisijos sprendime, kuris atitinka Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies motyvuotumo reikalavimą. Pareiškėjos teiginiai, jog ginčijamame Komisijos pirmininkės sprendime turėjo būti nurodytas konkretus ABTĮ straipsnis ir kad pagal ABTĮ reikalavimus atsisakius priimti nagrinėti skundą jai turėjo būti grąžintas skundas su priedais, nepagrįsti, nes Komisijoje skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ne ABTĮ, o Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkės 2016 m. spalio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų pagrindu taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Komisiją išnagrinėti jos skundą iš esmės. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos I. P. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkės 2016 m. spalio 17 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.