Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui R. M., suinteresuotiems asmenims E. K., J. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K., J. M., R. M., Valstybės įmonei Turto bankas, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po jo tėvo J. M. mirties kaip palikimas liko trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), bendroje dalinėje nuosavybėje su tėvo seserimis A. J., G.M. Š. ir M. M. bei 0,28 ha namų žemės sklypas, į kurį J. M. buvo atkurta nuosavybės teisė 2000-01-26 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu.

Jo tėvas testamento nepaliko, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Niekas, išskyrus jį J. M. turto paveldėti nepageidauja. Jo sesuo bei brolis yra parašę bei notariškai patvirtinę atsisakymus nuo tėvo palikimo.

Po tėvo mirties į notarinę kontorą dėl tėvo palikimo įstatyme nustatytu terminu nesikreipė, tačiau tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Palikimą sudaro žemės sklypai, vienas iš kurių yra žemės ūkio paskirties, du - miškų ūkio paskirties. Žemę bei mišką jis tvarko, prižiūri ir naudojasi nuo tėvo mirties iki dabar, žemės ūkio paskirties žemę dirba, joje augina pasėlius, dalį žemės naudoja kaip pievą ir ganyklą. Mišką sutvarkęs, išpjovęs sausuolius. Viename iš paveldėtų sklypų stovi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kuriuos jam tėvas padovanojo 2001-01-12 sutartimi, šis sklypas yra namų valdos ir jį naudoja šia paskirtimi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pastatai statyti 1930 metais. Juos statė tėvo tėvas. Žemė priklausė tėvo protėviams. Tame name jis gyvena nuo 1964 metų. Jis rūpinasi mišku, deklaruoja žemę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties jis priėmė palikimą, patvirtino liudytojas.

Liudytojas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, nurodė, kad jis patvirtina aukščiau nurodytus faktus.

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) , tai patvirtina mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 6).

J. M. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine R. M., prižiūrimi jų sūnaus R. M., tai patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnijos seniūno Viliaus Petraškos išduota pažyma dėl gyvenamosios vietos iki mirties (b. l. 7).

Pareiškimais dėl palikimo atsisakymo patvirtinama, kad pareiškėjo brolis J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sesuo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parašę bei notariškai patvirtinę atsisakymus nuo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo (b. l. 23, 27).

Valstybės įmonės centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašu patvirtinama, kad nėra įregistruotų palikėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų (b. l. 19).

Iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir teises į juos matyti, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), bendroje dalinėje nuosavybėje priklausė mirusiajam J. M. su seserimis A. J., G. M. Š. ir M. M. (b. l. 8-9, 12-13) bei 0,28 ha namų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė J. M. (b. l. 10-11). Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-01-26 sprendimo Nr. 38-8047, matyti, kad J. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,28 ha namų žemės sklypo (b. l. 16-17).

2001-01-12 pastatų dovanojimo sutartimi patvirtinama, kad J. M. padovanojo R. M. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (b. l. 18).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurios įrodo, kad jis savo tėvo palikimą faktiškai pradėjo valdyti iš karto po jo mirties, įstatymų nustatyto termino nepraleido.

CK 5.11 straipsnyje nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai. CK 5.13 straipsnyje yra apibrėžta sutuoktinių paveldėjimo teisė, kur nurodoma, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Įstatyminiai įpėdiniai, kuriuos pareiškėjas yra įtraukęs į bylą suinteresuotais asmenimis: jo motina R. M. bei jo sesuo E. K. ir brolis J. M. neprieštaravo pareiškėjo pareiškimui, kuriuo jis siekia įrodyti, kad priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas yra būtina įsitikinti, kad paveldimas turtas faktiškai buvo pradėtas valdyti (t. y. ar pareiškėjo veiksmai buvo pakankami pripažįstant, kad jis turtą valdė kaip savo), ar šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos), ar pareiškėjas yra įpėdinis ir jam neatimta paveldėjimo teisė.

Pareiškėjo giminystę su palikėju patvirtina byloje esantis gimimo liudijimas, iš kurio matosi, kad sutuoktinių M. J., J. ir M. R., P. sūnus yra R. M. (b. l. 20). Pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, tačiau nors palikėjo J. M. sutuoktinė R. M. bei jo vaikai – dukra E. K. bei sūnūs R. ir J. M., palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nėra padavę, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimai jiems kaip įstatyminiams įpėdiniams į mirusiajam J. M. priklausantį turtą ir/ar teisės į turtą, neišduoti, tačiau visą po J. M. mirties turtą pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas R. M.. Jis rūpinosi mirusiojo nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėjo. Pareiškėjo sesuo E. K. ir brolis J. M. yra kreipęsi į notarų biurus bei notariškai patvirtinę atsisakymus nuo tėvo palikimo.

Neleidžiama palikimą priimti iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad pareiškėjas naudodamasis paliktu turtu, priėmė visą J. M. palikimą. CK 5.1 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldėjimas apima ir mirusio fizinio asmens turtinių teisių perėjimą įpėdiniams.

Teismas iš byloje surinktų duomenų konstatuoja, kad nėra patvirtinančio dokumento, kad pareiškėjas R. M., palikėjo J. M. palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, o šis faktas turi juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo kaip pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą turtinių teisių atsiradimas. Siekdamas paveldėti likusį po palikėjo J. M. mirties turtą, pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis palikėjo sūnus R. M., po palikėjo J. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įgyvendinti savo turtines teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalimis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendė:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po jo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) , mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.