Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria pripažintas Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T., gim. (duomenys neskelbtin)., nuteistas Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1 ir 6 dalis, 473 Md 1, 3 ir 4 dalis, 482 ir 483 straipsnius, t.y. dėl bendrininkų grupėje įvykdyto organizuoto, ginkluoto apiplėšimo, už ką jam paskirta 7 metų (2555 dienų) laisvės atėmimo bausmė ir 1800 eurų bauda. Nuosprendis nuteistajam įteiktas Lietuvoje 2015 m. gruodžio 31 d., įsiteisėjo – 2016 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei kitais įstatymais, prašo spręsti Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir apie priimtą sprendimą bei tolimesnius su juo susijusius Lietuvos institucijų veiksmus informuoti Vakarų Flandrijos Briugės karališkąją prokuratūrą minėto Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutarė pripažinti Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. R. T. priimtą nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderino Belgijos Karalystės teismo nuteistajam nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi ir paliko paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, suderinta bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. T. paskirta ir neatlikta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę bausmę R. T. paskyrė 10 metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nutarta į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį atliktą bausmę. Nuteistasis R. T., nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, skundžia ją Kauno apygardos teismui ir prašo nutartį pakeisti. Nuteistasis skunde teigia, kad jam paskirtos bausmės buvo neteisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalims, kadangi bausmės turėtų būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, t.y. taikant bausmių apėmimą. Pažymi, kad pagal Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos parengtą dokumentą matyti, kad Lietuvoje suderinus nuosprendį bausmė negali būti skiriama didesnė už tą, kuri paskirta Belgijoje, todėl R. T. prašo skirti švelnesnę subendrintą bausmę, ne didesnę nei 7 metai laisvės atėmimo. Atsiliepimų į R. T. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. skundas atmetamas.

Susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą bei tinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, įstatymo nuostatos pritaikytos tinkamai.Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, 2013 m. liepos 31 d. įvykdė apiplėšimą juvelyrinėje parduotuvėje Lebeau-Courally Knokke-Heiste, Belgijoje, kurio metu parduotuvės savininkas ir jo žmona buvo surišti, savininkas apipurkštas pipiriniu purkštuvu, jiems buvo grasinama ginklais ar daiktais, panašiais į ginklus. Apiplėšimo metu iš parduotuvės pavogta laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių už ne mažiau kaip 2 427 075 eurus. R. T. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino. Kaip teisingai nustatė Alytaus rajono apylinkės teismas savo nutartyje, R. T. Belgijoje padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą, arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Lietuvoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio nuostatas, pritaria Alytaus apylinkės teismo nutarties motyvams dėl nusikalstamos veikos ir bausmės suderinamumo su BK 180 straipsnio 3 dalimi ir už nusikalstamą veiką paliktinos Belgijos Karalystėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi įgyvendintas reikalavimas, kad suderinta bausmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę, šiuo atveju palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad nuteistasis R. T. šiuo metu atlikinėja bausmę pataisos namuose pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, kuriuo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, už 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pripažintą ir suderintą Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 10 metų laisvės atėmimo. Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, susidūręs su būtinumu subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrinamos bausmės. Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007). Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bendrino jam paskirtas bausmes ir nurodė, kad bausmės turėtų būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, o būtent Belgijos Karalystės Vakarų Flandrijos Briugės pirmos instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, jo manymu, turėjo apimti švelnesnę, Lietuvoje paskirtą 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį nuteistojo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, neatitinkantį BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, turint skirtingą sumanymą, kas sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Bausmių apėmimą taip pat galima taikyti tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. R. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, Belgijoje jis nuteistas už sunkų nusikaltimą. Nors šios veikos ir skiriasi pagal pavojingumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgiant į veikų pavojingumą, taikė bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas), be to, paskirtą bausmę bendrino su dar ankstesniu R. T. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. BK nenumato galimybės priimant antrąjį ar sekančius nuosprendžius, ignoruoti ankstesnėje byloje nuosprendžiu subendrintas bausmes ir „išbendrinti“ jas tam, kad būtų subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nauju nuosprendžiu, todėl šiuo atveju, bausmių apėmimo taikyti nėra teisinių galimybių. Bausmių apėmimas gali būti taikomas taip pat tada, kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo atveju R. T. paskirtos bausmės taip pat neatitinka šios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta sąlygų, leidžiančių bausmes bendrinti pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, laikytina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir prie griežčiausios (7 metų) laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį neatliktos švelnesnės (5 metų 9 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę 10 metų laisvės atėmimo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar ją keisti R. T. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.