Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 304 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., siekdamas gauti dokumentą, pateikė tarnautojui melagingą informaciją, o būtent: jis, 2018 m. rugsėjo 3 d., nuo 07.36 val. iki 07.48 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos patalpose, esančiose Naugarduko g. 100, Vilniuje, žinodamas, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00005-17 jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kadangi 2017 m. rugpjūčio 19 d. pasirašytinai gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2017 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo skirti R. M. kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuorašą ir 2017 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą įtariamajam, kurioje nurodyta, kad paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje, laikoma prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-6-00005-17, bei žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nenutrauktas ir kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – nepanaikinta ir nepakeista, siekdamas gauti kitą jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Pasų skyriaus specialistei T. K. pateikė pranešimą apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, kuriame pats įrašė ir savo parašu patvirtino aiškiai melagingą informaciją apie tai, kad 2018 m. liepos 5 d. pastebėjo, kad iš kišenės dingo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. iš pat ryto jis nuvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, esančią Naugarduko g. 100, Vilniuje su tikslu pakeisti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuris buvo išduotas jo vardu, bet baigė galioti. Jį aptarnavo darbuotoja, dirbusi antrame aukšte. Jis pateikė jai jau negaliojantį Lietuvos Respublikos pasą, išduotą jo vardu, ir pasiteiravo, kiek kainuoja užsakyti naują Lietuvos Respublikos pasą, bet sužinojo, kad tai kainuoja apie 60 eurų. Pasą jis norėjo daryti ne pagreitinta, o bendra tvarka. Tada jis paklausė, kiek kainuoja padaryti asmens tapatybės kortelę ir sužinojo, kad tai kainuoja kiek pigiau, apie 20 eurų. Jį aptarnavusi moteris paklausė, ką jis nori užsakyti, ir jis žinodamas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje atliekamame ikiteisminiame tyrime jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir paskirta kardomoji priemonė – dokumentų, o tiksliau, jo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės, paėmimas, bet taupumo sumetimais, nes pagaminti naują asmens tapatybės kortelę kainuoja pigiau, negu pasą, pasakė, jog nori užsakyti savo vardu naują asmens tapatybės kortelę. Tada moteris paklausė, kur yra jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, į ką jis atsakė, kad ją pametė. Migracijos valdybos darbuotoja davė jam užpildyti nustatytos formos tuščią blanką, kuriame jis savo ranka įrašė, kad pametė savo kortelę iš kišenės ir tą pastebėjo 2018 m. liepos 5 d., bei pasirašė šitą dokumentą. Visą paaiškinimą jis sugalvojo pats, nes migracijos darbuotoja pasakė, kad jis pats kažką sugalvotų ir įrašytų. Paskui migracijos darbuotoja paėmė iš jo dokumentą-pranešimą apie pamestą kortelę ir pradėjo kažką žiūrėti kompiuteryje. Nieko jam nepasakiusi, ji kažkur išėjo iš grįžo tik už kelių minučių. Po kurio laiko ta pati darbuotoja paprašė jo palaukti, nes minėjo, jog laukia kažkokio tai skambučio. Jis nuėjo nuo langelio ir kuriam laikui sustojo netoliese, bet, kadangi turėjo kitų darbų ir buvo suplanavęs kitą svarbų susitikimą, todėl neužilgo išėjo iš Migracijos valdybos nesulaukus jokio atsakymo ir neužsakius naujų dokumentų jo vardu. Nuoširdžiai dėl šio įvykio gailisi, savo veiksmais nesiekė pažeisti jam skirtos kardomosios priemonės ir neteisėtu būdu gauti savo vardu asmens dokumentą, nes ir taip turėjo LR pasą. Norėjo tik sutaupyti, manydamas, kad, jeigu neturės galimybės gauti dokumento, bus darbuotojos perspėtas, nes ji gali naudotis duomenų bazėmis ir matyti, kur yra jo asmens dokumentas. Neturėjo tyčios, manė, kad tik pabandys. Asmens tapatybės kortelę norėjo gauti tikslu ją turėti ir, esant reikalui, pateikti bet kurioje valstybinėje institucijoje (b. l. 110-111).

Liudytoja T. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Pasų skyriaus specialiste. Jos pastovi darbo vieta yra Migracijos valdybos pastato, esančio Naugarduko g. 100, Vilniuje, 2 aukšto 3 salėje esantis langelis Nr. 25. Migracijos valdyba pradeda dirbti ir aptarnauti klientus kiekvieną darbo dieną nuo 7.30 val. 2018 m. rugsėjo 3 d., pirmadienį, ji laiku atvyko į darbą ir apie 07.35 val. prie jos langelio priėjo pirmas tą dieną klientas, kuris buvo prieš tai jai nematytas ir nepažįstamas vyras. Jis pateikė jai Lietuvos Respublikos pasą, išduotą 2008 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tuometinėje Migracijos valdyboje R. M. vardu, kuris nustojo galioti 2018 m. rugpjūčio 20 d. Pagal pateiktą asmens dokumentą ji patikrino šio vyro asmenybę, sulygino jo veido bruožus su pase esančia nuotrauka ir pilnai įsitikino, kad į ją kreipėsi ir ji bendrauja su R. M.. Pastarasis jai žodžiu pranešė, kad nori užsakyti naują asmens tapatybės kortelę vietoj prarastos. Ji padavė jam užpildyti nustatytos formos pranešimo apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą blanką, kurį R. M. užpildė pats savo ranka jos akivaizdoje prie jos darbo stalo, ir kuriame įrašė, jog asmens tapatybės kortelė, išduota jo vardu, dingo iš kišenės ir jis tą pastebėjo 2018 m. liepos 5 d. 2018 m. rugsėjo 3 d. R. M. užpildytame pranešime apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą ji uždėjo spaudo „2018 m. rugsėjo 3 d.“ atspaudą, neva tą dieną prarastas dokumentas paskelbtas negaliojančiu, nors iš tiesų ji tiesiog paskubėjo uždėti žymą pranešime, o R. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki šiol. Kadangi R. M. pranešė, kad jo asmens tapatybės kortelė prarasta, todėl ji pagal Migracijos valdyboje nustatytą tvarką prisijungė prie Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS) ir pasižiūrėjo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (ĮKNR), ar R. M. nepaskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. ĮKNR parodė, kad R. M. ši kardomoji priemonė paskirta ir iš jo paimta būtent asmens tapatybės kortelė. Apie tai ji informavo R. M., tačiau jis atsakė, jog to negali būti, nes ši kortelė jam buvo grąžinta dar žiemą. T. K. paprašė R. M. pateikti kokį nors dokumentą, pagal kurį galima būtų įsitikinti, kad kardomoji priemonė jam yra panaikinta ir asmens tapatybės kortelė yra grąžinta, nes ĮKNR tokios žymos nebuvo. Papildomai ji nuėjo į valdyboje esančią kartoteką, kurioje ieškojo, ar nėra atžymų dėl kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, R. M. panaikinimo, tačiau to nerado. Grįžus iš kartotekos ji šalia langelio Nr. 21 paskambino pranešimo apie R. M. kardomosios priemonės paskyrimą rengėjai – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjai M. D., kuri informavo, kad R. M. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas nepanaikinta ir jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė vis dar laikoma prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, o ne grąžinta R. M.. Apie tai ji pranešė R. M., kuris, nesiteisindamas ir neatsiprašinėdamas paprašė jam padaryti jo vardu Lietuvos Respublikos pasą. Susiskambinus su M. D. ji sužinojo, kad kardomoji priemonė dėl Lietuvos Respublikos paso R. M. nėra paskirta, todėl pasą jis gali užsakyti. Kadangi R. M. pasiprašė į tualetą ir išėjo, o lankytojų Migracijos valdyboje buvo daug, todėl ji pakvietė ir pradėjo aptarnauti kitą asmenį. Paskui ji su kitu klientu nuėjo prie FoxBox terminalo padėti pastarajam apmokėti už paslaugą, o grįždama prie savo darbo vietos netoli kavos aparato pamatė R. M., kuriam paaiškino, kad pasą jis užsakyti gali, bet reikės palaukti, kol ji baigs aptarnauti žmogų. Kai ji atsilaisvino, R. M. prie jos taip ir nepriėjo. Ji kelis kartus perėjo per salę, bet daugiau jo taip ir nematė (b. l. 32-35).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas R. M. pateiktas ir ranka pasirašytas pranešimas apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, kuriame R. M. nurodė, kad dokumentas buvo prarastas dėl to, kad dingo iš kišenės ir tai jis pastebėjo tik 2018 m. liepos 5 d. (b. l. 28-30).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2017 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-6-00005-17 R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kuris 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo paskelbtas ir jo nuorašas pasirašytinai įteiktas R. M. (b. l. 22).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2017 m. rugpjūčio 19 d. pažymos matyti, R. M. pasirašė, kad gavo pažymą apie paimtus dokumentus (b. l. 23-24).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba buvo informuota apie tai, kad R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 304 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su tikslu pakeisti pasą, kuris buvo išduotas jo vardu, bet baigė galioti. Jį aptarnavusi moteris paklausė, ką jis nori užsakyti, ir jis žinodamas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje atliekamame ikiteisminiame tyrime jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir paskirta kardomoji priemonė – dokumentų, o tiksliau, jo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės, paėmimas, bet taupumo sumetimais, nes pagaminti naują asmens tapatybės kortelę kainuoja pigiau, negu pasą, pasakė, jog nori užsakyti savo vardu naują asmens tapatybės kortelę. Tada moteris paklausė, kur yra jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, į ką jis atsakė, kad ją pametė. Visą paaiškinimą jis sugalvojo pats. Migracijos valdybos darbuotoja davė jam užpildyti nustatytos formos tuščią blanką, kuriame jis savo ranka įrašė, kad pametė savo kortelę iš kišenės ir tą pastebėjo 2018 m. liepos 5 d., bei pasirašius šitą dokumentą pateikė į Migracijos valdybos darbuotojai.

Tai, kad kaltinamasis siekdamas gauti dokumentą, pateikė tarnautojui melagingą informaciją patvirtina ir liudytojos T. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo surašytas ir pateiktas pranešimas apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, kuriame R. M. nurodė, kad dokumentas buvo prarastas dėl to, kad dingo iš kišenės ir tai jis pastebėjo tik 2018 m. liepos 5 d. bei kiti aukščiau nurodyti dokumentai.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. M. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 304 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, dėl sunkios materialinės padėties pageidauja gauti galutinę 1500 Eur baudą ir prašo ją išdėstyti ne mažiau, kaip 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 122-126).

Dėl R. M. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. M. – administracine tvarka baustas (b. l. 91-97), neteistas (b. l. 98-100), dirba UAB „Idėjų klinika“.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 150 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga bei proporcinga bausmė, ir pagrindo ją mažinti teismas nenustatė. Be to, BK 47 straipsnyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda, taigi R. M. skirtina bauda yra mažesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis išreiškė norą jam skirtiną baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį bei skiriamos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-113), panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, pateiktas pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. paklausimą Nr. 25/5-3-22-14334, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti R. M. 2 (dvejų) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, pateiktą pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. paklausimą Nr. 25/5-3-22-14334, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Įspėjame, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Paaiškiname, kad savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų. Jeigu Jūs neturėsite lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu Jūs vengsite savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.