- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-14
- Bylos Nr.
- 2K-118/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Viktoras Aidukas, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- M. T.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo M. T. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendis: G. G. veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 28 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams; kita nuosprendžio dalis nepakeista; nukentėjusiojo M. T. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo skundą patenkinti iš dalies, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
G. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 28 d., po 22 val., Panevėžio rajone, Miežiškių seniūnijoje, Nevėžio kaime prie kultūros namų, tarpusavio konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia septynis kartus peiliu dūrė M. T., padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė: G. G. veiką perkvalifikavo iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 28 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laisvės apribojimą dvejiems metams, o nukentėjusiojo M. T. apeliacinį skundą atmetė. Kolegija konstatavo, kad konfliktą ir muštynes neteisėtais veiksmais sukėlė M. T. draugai. Iš teismo medicinos išvados matyti, kad G. G. buvo suduota nemažiau aštuonių smūgių, o tai reiškia, kad buvo kėsinamasi į jo sveikatą ir jis turėjo teisę gintis. Tačiau iš to, kad G. G. net septynis kartus peiliu smūgiavo M. T., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kai tuo tarpu jam pačiam sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pasirinktas gynybos būdas aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, t. y. kad G. G., sužalodamas M. T., peržengė būtinosios ginties ribas.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio dalį, kuria G. G. taikyti BK 28 straipsnio 4 dalis ir BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas, ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendį be pakeitimų, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo požymių, išvadų nepagrindė konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad G. G. sunkiai sužalodamas M. T. peržengė būtinosios ginties ribas, nes iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad nuteistasis peiliu sudavė 7 smūgius asmeniui, kuris prieš jį smurto nenaudojo ir pavojingai nesikėsino į jo sveikatą bei gyvybę, ką patvirtino ir pats apygardos teismas. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą G. G. pats atbėgo į konflikto vietą, įsivėlė į abipuses muštynes ir tai, kad muštynių metu jam buvo padaryti nežymūs sužalojimai, dar neleidžia teigti, jog jo veiksmai buvo būtinoji gintis. Nuteistojo veiksmai neatitinka būtinosios ginties požymių, o nesant būtinosios ginties, negalimas ir jos ribų peržengimas. Nepagrįstai apygardos teismas atsižvelgė ir į byloje esančią epikrizę, iš kurios matyti, kad 2003 m. G. G. turėjo sunkią traumą, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas. Visiškai teisingą išvadą buvo padaręs pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog visi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad G. G. iš pykčio konflikto metu peiliu perdūrė M. T., o padarytų dūrių skaičius rodo, kad kaltininko veiksmai buvo tyčiniai ir jais nebuvo siekiama apsiginti.
Nukentėjusysis M. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: priteisti iš G. G. 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas apie nuteistojo elgesį konflikto metu esant būtinosios ginties sąlygoms, nes žalą G. G. padarė nesant jokio kėsinimosi – nei realaus, nei menamo. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, o priteista suma neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo M. T. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nuteistojo G. G. nusikalstamą veiką, vadinasi, nustatė, kad veika buvo kvalifikuota ne pagal tą BK straipsnį, dalį ir punktą, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra tikslaus atitikimo tarp faktinių padarytos veikos aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas ir teisinis įvertinimas. Būtina sąlyga nusikalstamos veikos kvalifikavimui – kiek įmanoma tikslus faktinių padarytos veikos aplinkybių nustatymas. Neatsitiktinai būtent nuo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymo prasideda apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. G. tarpusavio konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia septynis kartus peiliu dūrė M. T., padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Šios veikos aplinkybės nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. dėl to, kad veika buvo kvalifikuota ne pagal tą BK straipsnį, dalį ir punktą, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, apeliacinės instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos veikos aplinkybės neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir motyvuoti, kodėl šios aplinkybės atitinka nusikaltimo, numatyto BK 28 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Tačiau akivaizdu, kad nurodytos veikos aplinkybės tiksliai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, vadinasi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas ne tiek dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kiek kitais pagrindais.
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas padarė kitokias išvadas ir nustatė kitokias įvykio aplinkybes, nei pirmosios instancijos teismas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas apskųstą nuosprendį turėjo keisti vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, t. y. dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas turėjo išdėstyti šio teismo nustatytas aplinkybes ir nurodyti, kodėl bei kuo remdamasis padarė kitokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 26 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Nuosprendyje, remiantis vienais ar kitais įrodymais, yra padarytos išvados dėl įvykio aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nenurodytos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nenurodyti motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nors apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, padarė kitokias išvadas ir nustatė kitokias įvykio aplinkybes, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. G. M. T. sužalojo tarpusavio konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, apeliacinės instancijos teismas – kad G. G. M. T. sužalojo gindamasis nuo kėsinimosi į jo sveikatą; pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konfliktą pirmieji pradėjo V. D. ir jo draugai, primygtinai prašydami atvykusiuosius vežti nusipirkti alkoholio, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas – kad konfliktą išprovokavo su nukentėjusiuoju atvykę jaunuoliai; pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog G. G. buvo blogesnėje padėtyje, nes muštynėse dalyvavo dvi grupės jaunuolių ir atvykusiųjų buvo mažiau, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas – kad prieš G. G. tuo metu buvo net trys iš priešiškai nusiteikusios grupės narių.
Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ne tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bet ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, tačiau pastarojo nuosprendžio pakeitimo pagrindo nenurodydamas ir jo nemotyvuodamas, nenurodydamas motyvų, paaiškinančių, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 328 straipsnio 3 punkte ir 332 straipsnio 7 dalyje numatytus reikalavimus. Šių normų pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes nuosprendis, surašytas nesilaikant nurodytų reikalavimų, sukelia abejonių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu ir tų abejonių nepašalina. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai turi patikrinti apskųsto nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Ši aplinkybė svarbi todėl, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ar nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir nuosprendžio pagrįstumą gali patikrinti tik tiek, kiek tai susiję su apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnyje, t. y. baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumu. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas kasacinės instancijos teismui nesuteikia galimybės atlikti įrodymų tyrimą, todėl šio teismo galimybės pačiam patikrinti nuosprendžio pagrįstumą yra ribotos.
Nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pagal paduotus apeliacinius skundus tikrintinas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.