Utenos apylinkės teismo nutartis

2023-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-2652-839/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
e2-2652-839/2023
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00532-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2-2652-839/2023Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00532-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.2.7.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 21 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovės S. S. ieškinio atsakovui A. S. priėmimo klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas ieškovės S. S. ieškinys atsakovui A. S., kuriuo prašoma 1964 m. lapkričio 6 d. Švenčionių civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 247, sudarytą santuoką tarp ieškovės S. S. (S. S.) ir atsakovo A. S. (A. S.) nutraukti dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – S., atsakovui – S.. Taip pat ieškovė prašo pripažinti, kad 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. S. asmeninė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) pataisos numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

MĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į mediatorių T. M. dėl mediacijos proceso inicijavimo. Prašyme apie kitą ginčo šalį nurodė atsakovo A. S. vardą ir pavardę bei jo gimimo vietą, tačiau šio asmens gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas nėra nurodyti, todėl nėra aišku ar buvo ir kaip buvo įvykdytas MĮ 21 straipsnio 4 dalies reikalavimas, t. y. išsiųsti kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodant, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Duomenų, kokiu būdu ir kur buvo siųstas toks pranešimas, nėra pateikiama.

Nesant duomenų apie šio reikalavimo įgyvendinimą nėra pagrindo teigti, kad mediatoriaus pažymoje ,,Dėl mediacijos atlikimo“ nurodytas mediacijos rezultatas - negautas A. S. sutikimas dėl mediacijos vykdymo yra pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje nurodo tik atsakovo gimimo vietą. Nurodoma, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas jai nežinomas, todėl prašoma dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau ieškovė, kreipdamasi į teismą, privalo nurodyti dabartinę ar paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą ar darbo vietą. CPK 30 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenų apie paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje nėra pateikiama, nors ieškovė pati nurodo, jog teko kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, taigi atsakovo buvimo vieta jai turėjo būti žinoma.

Tokie duomenys neleidžia konstatuoti, jog mediacija neįvyko dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, pasinaudojimas privalomąja mediacija, jos organizavimas buvo labiau formalus ir praktiškai išvis neįvyko.

Pažymėtina, kad nepavykus nustatyti atsakovo buvimo vietos, t. y. jai esant nežinomai, ieškovas turi pateikti nuomonę dėl galimos paieškos atlikimo, nes byla yra susijusi su šeimos santykiais ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.), nurodyti kitą dokumentų (teismo šaukimo) įteikimo būdą pagal CPK 117 str. (įteikimas per antstolį, asmeniškai paties ieškovo), 129 str. (dokumentų įteikimas kuratoriui), 130 str. (įteikimas viešo paskelbimo būdu), laikantis įstatyme įtvirtinto įteikimo būdų eiliškumo (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 296 str. 2 d.).

Esant tokiems duomenims, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra tinkamai įgyvendinta privaloma mediacijos procedūra, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog ji buvo įvykdyta formaliai kreipiantis į mediatorių dėl privalomosios mediacijos taikymo, kaip numato Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas, tačiau nenurodant atsakovo gyvenamosios vietos adreso.

Byloje nesant duomenų, kad ieškovė teismo mediatoriui pateikė atsakovo galimą ar žinomą paskutinį gyvenamosios vietos adresą ir mediacijos procedūra įgyvendinta laikantis įstatymo reikalavimų, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad ieškovė tinkamai atliko įstatyme nustatytą pareigą inicijuoti privalomos mediacijos procesą, dėl to ieškinys negali būti priimtas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio pašalinus nurodytus buvusius trūkumus kreiptis dėl mediacijos iš naujo bei į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutarė:

atsisakyti priimti ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Gediminas Karpavičius