Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovei V. G., ieškovės atstovui advokatui Algiui Tursai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. G., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. V., E. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. M., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos ministerijos, atstovaujama Panevėžio teritorinės ligonių kasos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Padalinus šalims santuokoje įgytą turtą jos asmeninėn nuosavybėn atiteko: visi pastatai, pradėti statyti pagal 1989 m. lapkričio 21d. V. G. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir inventorizuoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini)- t.y. 356,45 kv.m bendro ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 1 A2p); 150,57 kv.m bendro ploto ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 5Ilp), bei kitas turtas: 0,75 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2,35 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2,75 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 11,2 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įmoka V. G. vardu už namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (153,38 Lt sumoje); 62 AB "Rokiškio sūris" akcijos jos vardu.

Kadangi teismo sprendimu jai, ieškovei, priteisti tik statybos leidime Nr. 84/89 k išvardyti objektai, liko nepadalinta šiame dokumente nenurodytas kiemo rūsys ir kitais pagrindais jų su atsakovu nuosavybėn santuokoje įgyti pastatai: 92,39 kv.m bendro ploto sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 211b), 1110 Lt vertės; 49,49 kv.m bendro ploto malūnas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 311b), 784 Lt vertės; 54,86 bendro ploto sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 4Ilp), 1090 Lt vertės; 59 kub.m tūrio kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 611 b), 1060 Lt vertės.

V. G. 1992 m. birželio 8 d. ir 1992 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos vykdytuose aukcionuose yra nusipirkęs du sandėlius bei malūną. Pastatų Registrų centre neįregistravo, kadangi nebuvo visų reikalingų dokumentų, be to V. G. nesiėmė iniciatyvos. Mano, kad nuosavybę į prašomus padalinti pastatus įgijo 1992m. virš paminėtuose aukcionuose.

2003 m. gruodžio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1028/2003 nutraukus jos ir atsakovo santuoką baigėsi santuokoje įgyto turto jungtinė nuosavybė. Likęs nepadalintas nekilnojamasis turtas - du sandėliai, malūnas bei kiemo rūsys – šiai dienai jiems su atsakovu priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.).

Atsakovas V. G. 2011 m. spalio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje. Atsakovui esant nelaisvėje ir neturint galimybės pasirūpinti jam priklausančia ½ jų bendro turto dalimi, tapo apsunkintas jos, ieškovės, turto dalies disponavimas, todėl pageidauja, kad būtų atidalintos jiems su atsakovu priklausančios turto dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais, nes turto padalinimas natūra nėra tikslingas ir apskritai įmanomas. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra šioje situacijoje nėra galimas, kadangi po santuokos nutraukimo namų valda ir visais joje esančiais pastatais rūpinasi ji viena, atsakovas turtu po ištuokos visiškai nesinaudojo, o šiuo metu jam atliekant teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nelaisvėje, prižiūrėti savo turto dalį jis neturi galimybės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais turtas turi būti atidalintas taip, kad nuosavybės objektą būtų galima naudoti pagal paskirtį ir gauti iš jo ekonominės naudos, t.y. šiuo atveju racionaliausias atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui V. G. priteisiant kompensaciją pinigais.

Paminėtina atidalijimo, išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje nurodė, kad kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

Jai ir atsakovui V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto vertė buvo nustatyta jos, ieškovės, užsakymu UAB „Nanometras" 2012 m. gegužės 24 d. atlikus statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus: sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 211b) įkainotas 1110 Lt; malūnas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 311b) įkainotas 784 Lt; sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 4Ilp) įkainotas 1090 Lt; kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 611b) įkainotas 1060 Lt. Viso atidalijamo turto vertė - 4044 Lt, todėl atsakovui priteistina 1/2 turto vertės atitinkanti piniginė kompensacija, t.y. 2022 Lt.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str., 4.72 str. 1 d., 4.75 str. 1 d., 4.76 str., 4.79 str., 4.80 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d., 135 str. prašo teismo:

ieškovei V. G., asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą: 92,39 kv.m bendro ploto sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 211b); 49,49 kv.m bendro ploto malūną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 311b); 54,86 bendro ploto sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 4Ilp); 59 kub.m tūrio kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane: 61 lb); atsakovui priteisti 2022 Lt dydžio kompensaciją pinigais.

Priteisti iš atsakovo jos sumokėtą žyminį mokestį byloje.

Sutinka su ieškovės atidalintino turto įvertinimu, ieškovės nurodytais motyvais ir su pačiu ieškiniu.

Atsakovo prašymu, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Patikslintu ieškiniu (b.l.112) ieškovė prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei V. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92,39 kv. m bendro ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 211b), 49,49 kv. m bendro ploto malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 311b), 54,86 bendro ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 4Ilp), 59 kub. m tūrio kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 6I l b), o atsakovui priteisti 2022 Lt dydžio kompensaciją pinigais.

Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1028/2003 nutraukta ieškovės V. G. ir atsakovo V. G. santuoka, o taip pat patvirtinta pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punkte šalys nustatė, kad V. G. asmeninėn nuosavybėn atitenka visi pastatai, pradėti statyti pagal statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. 1989-11-21 ir inventorizuoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.11). Šalys taip pat pasidalino žemės sklypus, AB Rokiškio sūris akcijas, baldus, namų apyvokos daiktus, žemės padargus, karves. Pagal byloje esantį statybos leidimą matyti (b.l.13), kad jis išduotas gyvenamojo namo ir ūkio pastato su garažu statybai. Ieškovė nurodė ir atsakovas pateiktame atsiliepime patvirtino (b.l.103-104), kad teismo sprendimu liko nepadalintas santuokoje įgytas turtas – du sandėliai, kiemo rūsys ir malūnas, kuriuos atsakovas V. G. įgijo 1992-06-08 ir 1992-07-10 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos vykdytuose aukcionuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, jog nutraukus santuoką likusį nepadalintą turtą jie toliau valdė ir ginčo dėl jo priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nėra, laikytina, kad nutraukus santuoką, galimai likęs nepadalintas buvusių sutuoktinių turtas, galėjo būti valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės teisės dalys nenustatytos (CK 4.72, 4.73 str.).

Nuosavybės teisę į prašomą padalinti turtą ieškovė grindžia (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1995-04-12 pažymėjimu Nr. 370 (b.l.14), (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2000-03-08 pažymėjimu Nr. 147 (b.l.15), Laikinais nuosavybės teisės liudijimais (b.l.16, 18, 21), Nuosavybės teisės liudijimu (b.l.19), Pareiškimais (b.l.17, 20, 22, 23). Duomenų, kad prašomas atidalinti turtas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad šį turtą bandė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ėmėsi aktyvių veiksmų, atiko kitus veiksmus, kad jis būtų įregistruotas.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymo) 3 str. 3, 4 dalys numato, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymo) 3 str. nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 str.). Pagal Kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. nekilnojamieji daiktai gali būti formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Registro įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą – nuosavybės teisė. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai (Registro įstatymo – 13 str. 1, 2 d.). Teismas laiko, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad kol prašomas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti turtas nėra įregistruotas, t.y. nėra įregistruota nuosavybės teisė, turto atidalijimas nėra galimas. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (b.l.107-109), kad nuosavybės teisė į prašomą atidalinti malūną ir sandėlį neįregistruota, nes nepateikti visi reikiami dokumentai, o duomenų apie kiemo rūsį ir kitą sandėlį, visai nėra.

Duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą yra reglamentuotas įstatymu ir jo pagrindu priimtais poįstatyminiais teisės aktais, numatančiais kokia tvarka ir esant kokiems pagrindams bei pateiktiems dokumentams, nekilnojamas daiktas yra įregistruojamas Nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Byloje duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl prašomo atidalinti nekilnojamojo turto įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra. Teisės aktais nekilnojamojo turto registravimo funkcija priskirta VĮ „Registrų centras“ kompetencijai ir tik šiai institucijai atsisakius įregistruoti nuosavybės teisę į prašomus įregistruoti objektus, asmenys gali ginti savo pažeistas teises teisme. Tai jokiu būdu nepaneigia asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Tenkindamas ieškovės ieškinį ir tuo pagrindu priimdamas teismo sprendimą, privalomą visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnam, fiziniams bei juridiniams asmenims ir vykdytiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), teismas sukurtų tokią ydingą situaciją, kai Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotam nekilnojamam turtui, asmenims būtų suteikta laisvė ignoruojant nustatytą tvarką, kreiptis į teismą dėl neįregistruoto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo atveju, turto priklausymo asmenims nuosavybės teise fakto patvirtinimas, yra svarbiausias dalykas, sprendžiant klausimą, ar tokį turtą galima apskritai atidalinti. Dėl išdėstyto, nagrinėjamos bylos kontekste, įvertindamas susidariusią situaciją, teismas laiko reikalingu pasisakyti dėl prašomo atidalinti turto priklausymo nuosavybės teise bylos šalims – ieškovei ir atsakovui.

Kaip jau buvo minėta, ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad prašomas atidalinti turtas buvo atsakovo įgytas 1992-06-08 ir 1992-07-10 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos vykdytuose aukcionuose. Iš bylose esančių liudijimų matyti, kad turtas įgytas 1991-07-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo pagrindu. Žemės ūkio įmonių turto pardavimą aukcionuose pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą reglamentavo minėto įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ 1.4 punkto pagrindu patvirtinti Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatai (toliau – Aukcionų nuostatai). Aukciono metu galiojusi Aukcionų nuostatų 31 p. redakcija numatė, kad rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono, turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (šių nuostatų 5 arba 6 priedas) jeigu per šį laikotarpį pasirašomas objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo-priėmimo aktas (sutartis), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką. Aukcionų nuostatų priedu Nr. 6 patvirtinta komisijos išduodamo nuosavybės teisės liudijimo forma.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Laikinuose nuosavybės teisės liudijimuose nurodyta, kad V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis įgijo daržinę prie malūno (b.l.16) ir malūną (b.l.21). 1992-06-22 išduotame Laikiname nuosavybės teisės liudijime įgytas turtas neidentifikuotas (b.l.18). 1992-08-10, 1997-03-26, 1992-07-17 pareiškimais (b.l.17, 22, 23) įgyto turto bendrasavininkai atsisakė savo įneštos pajų dalies V. G. naudai, tačiau teismas laiko, kad esamų dokumentų patvirtinti, jog V. G. įgijo nuosavybės teisę į daržinę prie malūno ir malūną, nepakanka. Visų pirma, tiek V. G., tiek kitiems bendrasavininkams, buvo išduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, neatitinkantys Aukcionų nuostatais patvirtintos jų formos. Kaip jau buvo minėta, Aukcionų nuostatų 6 priedu patvirtinta Nuosavybės teisės liudijimo forma – „Nuosavybės teisės liudijimas“, kurį išduoda privatizavimo komisija remiantis Aukcionų nuostatų 31 punktu, pasirašius objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo – priėmimo aktus (sutartis). Nei Aukcionų nuostatuose, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatyme nenumatyta, kad aukcione žemės ūkio įmonių turtą įsigijusiems asmenims kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas būtų išduodamas Laikinas nuosavybės teisės liudijimas. Objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo – priėmimo aktų (sutarčių) byloje taip pat nėra. Be to, tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 str. 1 d. taip pat nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Antra, asmenų pareiškimai dėl savo dalies atsisakymo V. G. naudai, nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais V. G. nuosavybės teisę į sandėlį prie malūno bei malūną. Bendrai įsigiję turtą asmenys valdo šį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jiems priklausančios turto dalies perleidimas galimas tik tuo atveju, kai šis turtas parduodamas arba dovanojamas ir dėl to sudaromas atitinkamas sandoris (1964 m. Civilinio kodekso 124 str.). Be to, O. S. ir A. S. 1997-03-26 pareiškimas (b.l.22), kuriame jie nurodo, kad jokių pretenzijų nuo šios dienos (suprantama, kaip dokumento pasirašymo dienos 1997-03-26) dėl šio objekto pasižada nereikšti, tik įrodo, kad iki minėto pareiškimo pasirašymo dienos grūdų malūnas priklausė ne tik V. G., bet ir O. S. bei A. S.. A. T., V. V., A. D. išduotame nuosavybės teisės liudijime į žolių sandėlį (b.l.19) V. G. pavardė visai neminima, nors iš kiekvieno grupės nario nuosavybės dalies matyti, kad jie įgijo tik 0,45 % sandėlio dalies. Aukcionų nuostatais nuosavybės teisę į sandėlį patvirtinančio dokumento kitiems asmenims, nurodytiems atsisakymo pareiškime, kuriuo atsisakoma daugiamečių žolių sandėlio V. G. naudai (b.l.20), byloje nėra, todėl esant vien tik minėtam pareiškimui, teismas negali konstatuoti, kad V. G. įgijo nuosavybės teisę į sandėlį. Duomenų, kad V. G. aukciono būdu įgijęs nuosavybės teisę į rūsį byloje taip pat nėra. Kadangi išdėstytais motyvais teismas laiko, jog byloje nėra pakankamai duomenų bei įrodymų apie prašomo atidalinti turto priklausymą ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai dėl šio turto atidalijimo būdo teismas nepasisako. Dėl išdėstyto laikytina, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nei atsakovas, nei byloje dalyvaujantys tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, šių išlaidų priteisti neprašo.

Atmetus ieškinį, priteistina iš ieškovės 46,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-265, 268 str. 5 d., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) keturiasdešimt šešis litus 25 centus bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank”, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.