Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu (b. l. 35 – 37) pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 9 d. apie 17 val. 20 min., pareiškėjas (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį tempė priekabą, kurios bendroji masė 5 470 kilogramų, neturėdamas „E“ kategorijos ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. 2008 m. balandžio 9 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nustatė, kad magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiasis patrulis S. G. surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Iš 2008 m. balandžio 18 d. kvito matyti, kad UAB „Automera“ už priekabos nuvežimą ir saugojimą aikštelėje sumokėta 350 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 000 Lt bauda, paimtą priekabą grąžinant savininkui K. R.. Teismas pažymėjo, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė. ATPK 264 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai, viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4?689/2003). Teismas laikė, jog nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Nurodė, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „Valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, o terminas „Aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms ir interesams. Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Pabrėžė, jog civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.), teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.). Tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pažymėjo, kad ATPK 269 straipsnis reglamentuoja priverstinį transporto priemonės nuvežimą ar šios priemonės važiuoklės užblokavimą. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad padarius pažeidimą, numatytą 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Atkreipė dėmesį, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 22 punktas apibrėžia „priekabos“ sąvoką, nurodydamas, kad tai yra transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone, t. y. priekaba nėra savarankiška transporto priemonė. ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat teismas nenustatė, kad priekaba trukdė eismui. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ketino iškviesti asmenį, turintį teisę tokią priekabą tempti, ir nedelsiant ją patraukti, tačiau policijos pareigūnai to daryti neleido. Tai patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. . Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pažeidimo neginčijo, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iš karto po įvykio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, todėl jokių kliūčių nustatytais terminais išnagrinėti administracinę bylą nebuvo. Pabrėžė, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikomos tik siejant jas su administraciniais teisės pažeidimais (užkirsti kelią pažeidimams, užtikrinti, kad laiku ir teisingai būtų nagrinėjamos bylos, vykdomi nutarimai ir pan.). Nurodė, jog ATPK 269 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai turi teisę taikyti užtikrinimo priemones, nustačius minėtame straipsnyje nurodytus administracinius pažeidimus, tačiau jie turi įvertinti tokios priemonės taikymo reikalingumą. Suteiktomis procesinėmis teisėmis piktnaudžiauti negalima, jomis reikia naudotis sąžiningai ir pagrįstai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnai nepagrįstai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės – priekabos, nuvežimą, todėl pareiškėjui neteisėtais pareigūnų veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas taip pat priteisė ir pareiškėjo turėtas išlaidas – 250 Lt už advokato padėjėjo pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nurodė, kad priekaba nėra savarankiška transporto priemonė, nes skirta tempti motorine transporto priemone. Toks priekabos sąvokos interpretavimas objektyviai nepagrįstas, nes įtariamo teisės pažeidimo padarymo dieną galiojusiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme savarankiškos ar nesavarankiškos transporto priemonės sąvokos nebuvo įtvirtintos, o 2 straipsnio 31 punkte transporto priemonė buvo apibrėžta kaip „įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka apima taip pat traktorius ir savaeiges mašinas bei mechanizmus“. Aptariamu atveju priekabos paskirtis – krovinių vežimas, todėl ji yra savarankiška transporto priemonė, Valstybės įmonėje „Regitra“ registruojama kaip atskiras, savarankiškas vienetas. Pareiškėjas vairavo sujungtų kelių savarankiškų transporto priemonių junginį, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas.

2. Pareiškėjas savo veiksmais (vairuodamas transporto priemonių junginį, neįgijęs tam būtinos specialiosios teisės) pažeidė kitų eismo dalyvių teises ir siekiant užkardyti galimybes padaryti pakartotinus pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, priekabos priverstinis nuvežimas buvo būtinas. Tokia teisinė praktika suformuota ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-1I56.

3. Pareiškėjas Kelių eismo taisykles pažeidinėjo sistemingai. Nuo 2003 m. vasario 14 d. iki aptariamo teisės pažeidimo jis administracine tvarka baustas net 9 kartus, iš jų 8 nutarimais pažeidėjui buvo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos. Nei vienos baudos pareiškėjas iki šiol nesumokėjo. Todėl pareiškėjo atžvilgiu teisinis pagrindas taikyti priverstinį transporto priemonės nuvežimą buvo.