Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimas

2022-05-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-2512-522/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
2YT-2512-522/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00443-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Irina Serafin (pirm.)
Pareiškėjas
Z. M., A. M., G. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2512-522/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00443-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. M., A. M. ir G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M. priėmė savo motinos L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų motinai L. M. Širvintų rajono valdytojo 1994-10-25 sprendimu Nr. 34-1664 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,83 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); sprendimas buvo įregistruotas 1994-12-08 Širvintų rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškėjų motina L. M. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini); kitų įpėdinių nebuvo. Pareiškėjai notarui nepadavė pareiškimų dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai A. M. ir G. M. patvirtina, kad jie palikimo nepriėmė, motinos palikto turto neužvaldė ir nepageidauja palikimo priimti, atsisako savo teisių į palikimą brolio Z. M. naudai; taip pat patvirtina, kad Z. M. kartu su motina iki jos mirties valdė 3,83 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o mirus motinai, Z. M. ir toliau valdė minėtą žemės sklypą, jį dirbo, nuiminėjo derlių. Z. M. taip pat nurodė, kad minėtą žemės sklypą valdė, naudojo kartu su motina, ir jai mirus, ir dabar jį valdo ir naudoja ūkinei veiklai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nuo L. M. palikimo atsiradimo momento nebuvo gavusi informacijos apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūros dėl L. M. palikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo/nėra pradėtos. Nustačius pareiškimo pagrįstumą, neprieštaraus jo patenkinimui (b. l. 23-24).

VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, ir negavo pranešimo apie galimą palikėjos L. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. M. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Z. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (b. l. 30-32).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas E. M., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina L. M. (b. l. 9-12, 16-17). L. M. Širvintų rajono valdybos 1994-10-25 sprendimu Nr. 34-1664 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,83 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 5); sprendimas buvo įregistruotas 1994-12-08 Širvintų rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje, ką patvirtina byloje pateikta Žemėtvarkos tarnybos pažyma apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-02-09 išrašo duomenimis, minėto žemės sklypo nuosavybės teisė registruota L. M. vardu (b. l. 8). Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro notaro 2022-01-28 liudijime nurodyta, kad po L. M. mirties į Širvintų 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13). Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus L. M. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų (b. l. 14).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau, pareiškėjų teigimu, būtent pareiškėjas Z. M. tiek iki motinos mirties, tiek jai mirus, naudojosi aukščiau minėtu motinai priklausiusiu žemės sklypu, jame dirbo. Šią aplinkybė patvirtina ir byloje pateikta Širvintų rajono savivaldybės administracijos Musninkų seniūnijos 2022-01-31 pažyma, kurioje nurodyta, kad Z. M. ir jo motina L. M. iki pat jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu valdė ir naudojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 3,83 ha, (duomenys neskelbtini); po L. M. mirties sklypas liko Z. M. valdyme (b. l. 15). Suinteresuoti asmenys, pateikę atsiliepimus, pareiškimui iš esmės neprieštaravo. Byloje nenustatyta kitų asmenų prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog Z. M. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po L. M. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin