Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-238/2016;

Teisėja: Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01695-2014-8;

2016 m. birželio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudėjus, prie griežtesnės nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš E. N. priteista 28,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. N. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 23 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 13 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – kambaryje ant spintelės buvusį telefoną „iPhone 5“, kurio vertė 290 eurų, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 290 Eurų turtinę žalą.

Skunde taip pat nurodoma, kad kaip matyti iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų celės, kurių Nr. KN016U3 ir KN016UC yra registruotos Ringaudų sen., Noreikiškių kaime, Kauno rajone, o šių celių aptarnaujama zona yra apie 1 kilometras. Remiantis „Google Maps“ programa trumpiausias atstumas nuo Noreikiškių kaimo Kauno rajone iki Kovo 11-osios gatvės yra daugiau negu 12 kilometrų. Šios nurodytos aplinkybės leidžia kategoriškai paneigti M. P. nurodytą aplinkybę, kad jis apie 18-20 val. su E. N. susitiko Kovo 11-osios gatvėje, Kauno rajone. M. P. nei vieno posėdžio metu neteigė, kad jis per valandą suvažinėjo iš Ringaudų į Kauną ir atgal. M. P. minėjo valandos laikotarpį, tačiau jį nurodė aiškindamas laikotarpį nuo skambučio pagal skelbimą iki susitikimo su E. N. prie „Girstupio“. Priešingai, nei nurodė teismas, M. P. nurodytos aplinkybės yra paneigtos kita bylos medžiaga: jeigu tikėtume M. P., kad jis prie „Girstupio“ dalyvaujant E. N. įsijungė perkamą telefoną, kad E. N. jį galėtų atrišti, tai šis susitikimas vyko 18:44:33 val. Tačiau pagal M. P. skambučių išklotinę, tuo metu jis buvo ne Kauno mieste, o Ringaudų sen., Kauno rajone. Jeigu tikėtume M. P. parodymais, kad jo kortelė buvo per didelė, dėl ko jis negalėjo jos įdėti susitikimo su E. N. metu (teigia su juo susitikęs tarp 18-20 val.), po ko vyko į „Akropolį“, kur iki 21 val. dirbantis „Bitės“ salonas jau nedirbo, kad tada jis grįžęs į namus apsikarpė kortelę ir ją įsidėjo į nusipirktą telefoną apie 23-24 val., logiškai paaiškinti šios sekos jau nepavyktų, kadangi prieštaravimai M. P. parodymuose su kitais byloje surinktais įrodymais yra esminiai, leidžiantys daryti kategorišką išvadą, kad M. P. meluoja.

Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad byloje esanti UAB „Diginet Lt“ 2015 m. spalio 16 d. Nr. R-891 pateikta informacija apie įkeltus skelbimus 2014 m. lapkričio 23 d. apie „Apple iPhone5“ pardavimus 11 skelbime pagal laiką atitiktų liudytojo M. P. nurodytas mobiliojo ryšio pirkimo aplinkybes. Ši teismo padaryta išvada neatitinka tikrovės, juo labiau kad teismo nėra tirta. Pirmiausia, jeigu teismas manė, kad 11 skelbimas atitinka nurodytas aplinkybes, teismas privalėjo imtis veiksmų šias aplinkybes ištirti, t. y. turėjo pats arba pavesti prokurorui nustatyti asmenį, skelbusį skelbimą, ir nustačius šį asmenį jį apklausti. Neištyręs šio įrodymo, teismas nuosprendį grindžia niekuo neparemta prielaida, kas prieštarauja LR BPK ir nekaltumo prezumpcijos principui. Priešingai, nei nurodė teismas, 11 skelbimas (skelbimo ID20391241), leidžia daryti kategorišką išvadą, kad M. P. telefoną įgijo ne pagal šį skelbimą – skelbime nurodytas pardavėjo mobiliojo ryšio telefono Nr. +37067333545 nesutampa su nuteistojo E. N. mobiliojo ryšio abonento numeriu, ir byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytų abonentu naudotųsi E. N.; skelbime aiškiai nurodyta, kad parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone5 16 gb neverlock white (baltas), nors A. N. nurodė, kad jo telefonas buvo juodas, M. P. nurodė, kad nupirko juodos spalvos telefoną, t. y. nesutampa parduodamo ir M. P. įgyto telefono spalva; skelbimas įdėtas 2014 m. lapkričio 23 d.,18:50:46 val. M. P. nurodė, kad radęs „skelbiu.lt“ skelbimą pasiskambino jame nurodytu numeriu ir maždaug po valandos susitiko su E. N.. O iš pateiktos išklotinės matyti, kad M. P. savo rankose nusipirktą telefoną laikė jau 18:44:33 val., t. y. dar iki šio skelbimo paskelbimo interneto portale „skelbiu.lt“; skelbimo tekste nurodoma, kad telefonas parduodamas su komplektacija: dėžute, pakrovėju, ausinėmis. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, A. N. nurodė, kad iš jo buvo pagrobtas tik telefonas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas, teigdamas, jog pagal šį skelbimą M. P. įgijo telefoną, ją padarė nepagrįsdamas jokiais duomenimis. Pažymi, kad iš UAB „Diginet Lt“ gauta pažyma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad M. P. nurodytos aplinkybės dėl telefono įgijimo pagal skelbimą, rastą tinklapyje „skelbiu.lt“, yra melagingos, kadangi išanalizavus pateiktus skelbimus akivaizdu, kad nei pagal vieną iš jų M. P. telefono neįgijo.

Skunde teigiama, kad pareigūnai A. N. teigiant, įtarė, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti E. N., kuris gyveno kartu su A. N. viename bute, kas reiškia, kad jį iškviesti ar pristatyti į policijos įstaigą atpažinti nebuvo jokių kliūčių. Kaip matyti iš parodymo atpažinti protokolo, nebuvo laikomasi įstatymo nuostatos, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, išore kuo panašesniais į atpažintiną – jos ginamasis yra tamsaus gymio, juodų plaukų, o kiti du asmenys, tarp kurių atpažinti buvo parodytas E. N., yra šviesių plaukų ir šviesaus gymio. Tik jos ginamojo iš trijų asmenų ausys yra atlėpusios, kas jį iš karto išskiria iš atpažintųjų. Šios pastabos iš karto buvo užfiksuotos parodymo atpažinti protokole, tačiau į jas teismas nekreipė dėmesio ir dėl jų nepasisakė.

Teismas iš esmės jos ginamojo kaltę grindė A. N. ir M. P. parodymais. Teisme A. N. nurodė, kad telefonas iš jo galėjo būti tik pagrobtas, kad jis pats pamesti negalėjo. Ši A. N. nurodyta aplinkybė nėra pagrįsta jokiais duomenimis, teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad A. N. ir E. N. santykiai yra priešiški, kas akivaizdu, įtakojo A. N. parodymus. M. P. parodymai yra esminiai priešingi, ikiteisminio tyrimo metu įrodymai buvo renkami atmestinai, nesigilinant į detales, o teisminio nagrinėjimo metu prieštaravimai ne tik nebuvo pašalinti, tačiau jų dar padaugėjo. Kokiu pagrindu M. P. nurodo E. N. padarius nusikaltimą, tegalima spėlioti. A. N. yra VRM pensininkas, daug metų dirbęs kelių policijoje, todėl jo pažinčių ratas toje sistemoje yra didelis. M. P., 2015 m. gruodžio 15 d. apklausiamas teisme pradėdamas duoti parodymus, neklausiamas pareiškė, kad jis daug ko nepamena, kad turi problemų su atmintimi, nes yra vartojęs žolę. Šios byloje nežinomos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad dėl savo priklausomybės žolei M. P. gali būti priklausomas nuo pareigūnų. Kitaip paaiškinti šio asmens parodymų, esamų prieštaravimų, kurių pašalinti nesiėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie nesiėmė veiksmų visiems galimiems įrodymams surinkti, negalima. Mano, kad didesnę įrodomąją galią suteikęs asmenų prieštaringiems parodymams, o ne rašytiniams duomenims, kurie nėra nuginčyti, teismas netinkamai vertino įrodymus, prieštaravimų netraktavo kaltinamojo naudai, kas turėjo esminės reikšmės priimto nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, todėl yra pagrindas teigti, kad padarė nepagrįstas išvadas dėl jos ginamojo kaltės, dėl ko pripažindamas jį kaltu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nusprendė nuosprendžius subendrinti pridėdamas dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, tačiau bausmes subendrinus padidėjo ir valandų skaičius išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, dėl ko teismas nebuvo pasisakęs. Šio nuosprendžio priėmimo metu E. N. pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį jam paskirtą įpareigojimą išdirbti tam tikrą valandų skaičių buvo visiškai įvykdęs, todėl mano, kad teismas, nusprendęs pridėti dalį laisvės apribojimo bausmės, tačiau nepasisakęs dėl baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo, neturėjo pagrindo šioje dalyje šiuo nuosprendžiu paskirtų 60 valandų padidinti iki 100 valandų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. N. kaltu padarius LR BK 178 straipsnio 1 numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. P. parodymus dėl skelbimo radimo laiko ir susitikimo laiko pakeitė bei nurodė aplinkybes, kurios iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Prieštaravimai M. P. parodymuose su kitais byloje surinktais įrodymais yra esminiai, leidžiantys daryti kategorišką išvadą, kad jis meluoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

Liudytojas M. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. interneto portale „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodamas telefonas „iPhone 5“ už 650 litų. Susiskambino nurodytu telefonu ir su atsiliepusiu jaunuoliu susitarė susitikti apie 20 val. prie PC „IKI“ įėjimo. Susitikus jis apžiūrėjo telefoną ir nupirko jį už 650 litų (t. 1, b. l. 11–12). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas M. P. patvirtino telefono pirkimo aplinkybes, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas M. P. atpažino E. N. kaip asmenį, kuris 2014 m. lapkričio 23 d., apie 20 val., prie PC „IKI“, esančio Kovo 11-osios g., įėjimo pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“. Šį asmenį jis atpažino iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 19–22). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad M. P. atpažino E. N. kaip asmenį, kuris 2014 m. lapkričio 23 d., apie 20 val., prie PC „IKI“, esančio Kovo 11-osios g., įėjimo pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“. Šį asmenį jis atpažino iš bendrų veido bruožų, t. y. atlėpusių ausų, trumpų juodų plaukų, bendro kūno sudėjimo (t. 1, b. l. 24–26). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi jis nurodė nepažįstantis nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo, todėl manyti, kad jis turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, jokio pagrindo nėra. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jis galėtų siekti melagingai apkalbėti nuteistąjį ir be pagrindo teigti, kad jis pardavė jam telefoną „iPhone 5“. Apeliantės nuomonė, kad dėl savo priklausomybės žolei M. P. gali būti priklausomas nuo pareigūnų ir todėl būti paveiktas A. N., kaip VRM pensininko, kuris daug metų dirbo Kelių policijoje, laikytina niekuo nepagrįsta prielaida.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. N. yra tamsaus gymio, juodų plaukų, o kiti du asmenys, tarp kurių jis buvo parodytas atpažinti, yra šviesių plaukų ir šviesaus gymio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. N. visų pirma M. P. buvo parodytas atpažinti pagal nuotrauką, greta E. N. nuotraukos buvo pateiktos penkios kitų asmenų nuotraukos, tarp kurių yra asmenų tiek tamsaus gymio, tiek atlėpusiomis ausimis. Prieš atliekant parodymą atpažinti liudytojas M. P. jau buvo identifikavęs E. N. asmenybę parodyme atpažinti pagal nuotrauką, taigi asmens parodymas atpažinti šiuo atveju apskritai nebuvo reikalingas. LR BPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apklaustojo asmens parodymams patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti, taigi vėlesnis atpažinimas nebuvo nei privalomas, nei būtinas. Svarbu akcentuoti, kad M. P. atpažino nuteistąjį, kuomet melagingai nurodyti asmenį, kuris jam pardavė telefoną „iPhone 5“, jam nėra jokio pagrindo. Apeliantė skunde nurodo, kad liudytojo M. P. nurodomos telefono pirkimo aplinkybės yra nenuoseklios. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, tokie neatitikimai, kaip liudytojo nurodomas skelbimo radimo laikas, telefono įsigijimo laikas, kortelės įdėjimo į telefoną laikas ir pan. nėra esminiai, kadangi liudytojas praėjus ilgesniam laikui (nuo telefono pardavimo iki liudytojo M. P. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo praėję beveik trys mėnesiai) galėjo tokių aplinkybių tiksliai ir neprisiminti, tačiau tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad liudytojas tyčia meluoja, nurodo neteisingas įvykio aplinkybes ir siekia be jokios priežasties nurodyti kitą asmenį, pardavusį jam telefoną, nei buvo iš tikrųjų.

Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškovo atstovas A. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio 23 d. apie 9.30 val. būdamas (duomenys neskelbtini), bendravo UAB (duomenys neskelbtini) jam duotu naudotis mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 5“ su įdėta SIM kortele Nr. 868797908. Telefonu pabendravęs pasidėjo kambaryje ant spintelės. Iš namų 2014 m. lapkričio 23 d. išvyko apie 10 val., o namuose liko jo sūnus E. N.. Nuvykęs į darbovietę, esančią Kaune, Savanorių pr. 192-307, pasigedo savo telefono ir atsiminė, kad jį paliko namuose ant spintelės. Į namus grįžo 2014 m. lapkričio 23 d. apie 13 val. ir iš karto pastebėjo, kad ant spintelės nėra jo minėto telefono, nors jo telefonas buvo ten, kur pasidėjo. Sūnaus namuose nebuvo, buto lauko užraktas nesugadintas. Jis pasigedęs telefono iš karto į jį paskambino, tačiau jis buvo išjungtas. Telefonas išsikrauti negalėjo, nes prieš tai buvo pilnai įkrauta baterija. Suprato, kad telefoną galėjo pavogti tik jo sūnus, nes be jo, į butą daugiau niekas atėjęs nebuvo, o sūnus jau ne vieną kartą yra iš jo pavogęs pinigų, bet jis į policiją anksčiau nesikreipdavo. Susisiekė su sūnumi, šis neigė telefoną pavogęs, bet į namus po minėto įvykio nebegrįžo (t. 1, b. l. 9). Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas A. N. papildomai nurodė, kad tą dieną jo namuose daugiau niekas negalėjo lankytis, o grįžęs į namus neberado nei telefono, nei sūnaus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. N. kaltu, pagrįstai vadovavosi tiek šiais A. N. parodymais, tiek liudytojo M. P. parodymais, kurie patvirtina faktą, jog būtent E. N. pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. N. galėjo turėti kitą telefoną, kurį tą pačią dieną pardavė liudytojui M. P., be to, liudytojas M. P. patvirtino, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog SIM kortelė su šiuo numeriu 2014 m. lapkričio 23 d., 18:44:33 val. buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. 013415006244698 (t. 1, b. l. 34), t. y. į mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“, kuris buvo pagrobtas iš A. N.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tas faktas, kad nuteistojo E. N. ir jo tėvo A. N. santykiai yra blogi, niekaip nepaneigia minėtų asmenų parodymų apie telefono dingimo ir jo atsiradimo pas liudytoją M. P. aplinkybes, kurių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl E. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės išvada, jog teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Diginet LT“ informacija apie 2014 m. lapkričio 23 d. tinklapyje „skelbiu.lt“ paskelbtus skelbimus, kadangi nei vienas iš pateiktų skelbimų akivaizdžiai neatitinka liudytojui M. P. parduoto telefono „iPhone 5“ bruožų, taigi daryti išvadą, jog vieną iš skelbimų įdėjo nuteistasis E. N., duomenų nepakanka. Nei viename iš skelbimų parduodamų telefonų bruožai neatitinka liudytojui M. P. parduoto telefono bruožų, nei viename iš skelbimų nėra nurodytas nei nuteistojo E. N. elektroninio pašto adresas, nei telefono numeris. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esanti UAB „Diginet LT“ 2015 m. spalio 16 d. Nr. R-891 pateikta informacija apie įkeltus skelbimus 2014 m. lapkričio 23 d. apie „iPhone 5 pardavimus 11 skelbime pagal laiką atitiktų liudytojo M. P. nurodytas mobiliojo ryšio telefono pirkimo aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši informacija nagrinėjamoje byloje neturi jokios įrodomosios galios. Nepaisant to, vien ši aplinkybė, jog nei vieno iš skelbimo turinio nepavyko susieti su E. N. praduodamu telefonu, negali paneigti byloje apklaustų liudytojų parodymų, kadangi nuteistasis E. N. galėjo įdėti skelbimą nurodydamas ne savo kontaktinius duomenis, taip pat nurodydamas kitokius, nei faktiniai, telefono bruožus. Pripažintina, kad ši UAB „Diginet LT“ pateikta informacija nepatvirtina E. N. kaltės, tačiau jos ir nepaneigia.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro neabejotiną išvadą, kad būtent E. N. 2014 m. lapkričio 23 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 13 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – kambaryje ant spintelės buvusį telefoną „iPhone 5“, kurio vertė 290 eurų, todėl jo veika pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

Skirdamas nuteistajam E. N. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad E. N. teistas, administracine tvarka baustas ir įvertinęs jo asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą pagrįstai sprendė, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Šis bausmių bendrinimo pagrindas yra teisingas, įstatymas pritaikytas tinkamai. Konstatuojama, kad teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad bausmes subendrinus padidėjo ir valandų skaičius išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, dėl ko teismas nebuvo pasisakęs. Šio nuosprendžio priėmimo metu E. N. pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį jam paskirtą įpareigojimą išdirbti tam tikrą valandų skaičių buvo visiškai įvykdęs, todėl mano, kad teismas, nusprendęs pridėti dalį laisvės apribojimo bausmės, tačiau nepasisakęs dėl baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo, neturėjo pagrindo šioje dalyje šiuo nuosprendžiu paskirtų 60 valandų padidinti iki 100 valandų.

Konstatuojama, kad LR BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nagrinėjamuoju atveju apylinkės teismas tinkamai subendrino Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, tačiau nepagrįstai LR BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu neįskaitė bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamąjį įsakymą, taigi nuosprendis keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento apie paskirto įpareigojimo neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu E. N. buvo paskirta neatlygintinai išdirbti 80 valandų, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu – 60 valandų, taigi apylinkės teismas visiškai pagrįstai, subendrinęs įpareigojimus, paskyrė E. N. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamąjį įsakymą neatlygintinai išdirbtos valandos įskaitytinos į galutinę subendrintą bausmę ir su ja paskirtą įpareigojimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nuteistojo E. N. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. N. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės – laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.