Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-752/2011

Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00156-2011-3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nuteistas 15 (penkiolikos) parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 2 d., prie paskirtosios arešto bausmės pridėta 2007-10-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda ir paskirta subendrinta 15 (penkiolikos) parų arešto ir 6 MGL (780 Lt) baudos bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent, jis 2011-02-04 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo 0,036 g narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė ir nešiojosi su savimi, kol tą pačią dieną apie 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo A. S. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Nuteistojo A. S. kaltė yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir bylą nutraukti esant Lietuvos Respublikos BK 259 str. 3 d. numatytam pagrindui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninant jam paskirtą bausmę ir paskiriant švelnesnę bausmės rūšį bei mažesnį bausmės dydį. Nurodė, kad 2011 m. vasario 4 d. jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes laikė ir nešiojosi su savimi narkotinę medžiagą – heroiną, tačiau nuo 2011 m. vasario 7 d. savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ir šiuo metu dalyvauja farmakoterapijoje metadonu. Į tai teismas neatsižvelgė.

Kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 3 dalį asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti atleistas tik už gaminimą, įgijimą ir laikymą tų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios buvo vartotos ar kurios buvo atiduotos. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi 2011 m. vasario 7 d., t.y. jau po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų (2007-02-04) ir pas jį buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas. Taigi, Lietuvos Respublikos BK 259 str. prasme savanoriško kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą pagalbos dėl vartotų draudžiamų medžiagų, šiuo atveju, nebuvo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. S. po 2007-02-07 apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigoje efektyviai toliau tęsia gydymą.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad prielaidų išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė baudžiamosios bylos nuteistojo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 3 d., nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad atliekant 15 parų arešto bausmę, būtų nutrauktas jo savanoriškas gydymasis farmakoterapijoje metadonu.

Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. S. šiuo metu gydytųsi, todėl jo skundo argumentai, kad jam atliekant 15 parų arešto bausmę būtų nutrauktas gydymasis, nelaikytini pagrįstais.

Tai, kad nuteistasis (jo motina) sumokėjo 6 MGL (780 Lt) baudą, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos ir taip, kolegijos nuomone, pakankamai švelnios bausmės. Tai, kad apylinkės teismas įžanginėje nuosprendžio dalyje nenurodė, jog nuteistasis yra užregistruotas darbo biržoje, nors jis pateikė šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 d. A. S. paskyrė 15 parų arešto bausmę, kurios dydis yra minimalus. Laikyti šią bausmę per griežta ir neatitinkančia baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą 15 parų arešto bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą galutinę subendrintą bausmę – 15 parų areštą ir 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką bei paskirta galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kolegijos nuomone, švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.