Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-22 · Byla Nr. 1N-5/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
1N-5/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
V. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1N-5/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.13.1.2, 2.13.1.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,nuteistojo gynėjui Aldevinui Švedui,nuteistajam V. O. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. O. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. O. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą bei gautą baudžiamosios bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad panaudojęs fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, prieš nukentėjusiojo asmens valią išžagino bei seksualiai prievartavo nepilnametę, t. y. nuteistas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, paskyrus jam galutinę šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimis V. O. apeliacinis bei kasacinis skundai atmesti.

Nuteistasis V. O. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas jo baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad vien ta aplinkybė, jog byloje surinkti duomenys yra nepalankūs nuteistajam V. O. ir jie teismo įvertinti kaip nusikalstami, negali būti laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir negali būti vertinama, kaip pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių V. O. baudžiamojoje byloje.

Nuteistasis V. O. , nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistojo V. O. skundas buvo atmestas. Teismas nutartyje iš esmės sutiko su prokuroro nutarime išdėstytais motyvais, papildomai konstatuodamas, kad V. O. skunde nurodytos aplinkybės, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalyje, kurios leistų panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. O. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistojo nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis yra šališka, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Konstitucijai, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei kitiems teisės aktams. Nuteistasis nesutinka ir su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo manymu, tiek prokuroras 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu atmesdamas jo prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmesdamas jo skundą dėl minėto prokuroro nutarimo pažeidė BPK 444 straipsnio ir 446 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroras ir teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamoji byla yra suklastota, tokiu būdu dangstomi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų nusikalstami nusižengimai ir jų piktnaudžiavimas bei neįvertinti nuteistojo pareiškime nurodyti faktai apie nukentėjusiosios ir liudytojų melagingus parodymus, kurių, jo manymu, pateikta pakankamai. Be to, byloje neatliktas įrodymų tyrimas.

Šalies argumentai

Be to, nuteistasis V. O. skunde nurodo, jog buvo kreipęsis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš prokurorę I. M. dėl baudžiamosios bylos klastojimo bei neteisėto poveikio liudytojams ir nukentėjusiajai, o prieš psichologę N. G. dėl melagingų parodymų davimo teisme. Tačiau prokuroras G. N. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, žinodamas, kad bus išaiškinti piktnaudžiavimo faktai. Tas pats prokuroras G. N. vėliau palaikė valstybinį kaltinimą nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Taip pat nuteistasis teigia, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėjo šališkas teisėjas V. G. , kuris priėmė procesinius sprendimus kitose proceso stadijose bei nagrinėjo bylą nuteistajam nedalyvaujant, nors jis buvo išreiškęs prašymą dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, V. O. nuomone, teisėjas V. D. taip pat buvo šališkas spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nes buvo teisėjų kolegijoje, kuri nagrinėjo jo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio. Nuteistojo nuomone, aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad nagrinėjant jo bylą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 57 ir 58 straipsnių nuostatos.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. O. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. O. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių V. O. byloje, pagrįsta ir teisėta. Atitinkamai pagrįstas ir teisėtas aukščiau paminėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šiuo atveju nuteistojo V. O. skunde nurodytos aplinkybės t. y. tariamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų melagingumas bei tariamai nusikalstamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų piktnaudžiavimas, BPK 444 straipsnio prasme, negali būti vertinami, kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Iš nuteistojo V. O. skundo matyti, jog nuteistasis mano, kad jo baudžiamoji byla turi būti atnaujinta dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų melagingumo (BPK 444 str. 1 d. 1 p.) bei dėl procese dalyvavusių pareigūnų piktnaudžiavimo (BPK 444 str. 1 d. 2, 3 p.).

Konstatuojant, kad yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, būtina sąlyga yra tai, jog liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų netikrumas turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama tik tuo atveju, kai liudytojas, nukentėjusysis, ekspertas, specialistas ar kitas asmuo yra nuteistas pagal BK 235, 236 ar kitą straipsnį ir šis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis savo skundo argumentų dėl nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų melagingumo nepagrindė jokiais dokumentais ar kitais faktiniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nei nukentėjusiosios, nei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinti melagingais. Iš teismui pateiktos nuteistojo V. O. baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ištyrė ir patikrino visas esmines šioje byloje nustatytas aplinkybes: nuteistojo V. O. , nukentėjusiosios V. B. , liudytojų S. G. , I. I. , I. O. , N. G. , Ž. Š. , M. M. , J. B. , specialistų V. S. , A. B. parodymus, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolą, automobilio apžiūros protokolus, daiktų pateikimo protokolus, specialisto išvadas ir kitas bylos aplinkybes. Nuteistojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, V. O. kaltė dėl padarytų nusikaltimų bei veikos kvalifikacija, buvo patikrinti ir patvirtinti apeliacine bei kasacine tvarka, išnagrinėjus bylą Vilniaus apygardos teisme bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Bylą nagrinėję teismai, paminėtų liudytojų parodymais nesuabejojo ir nepripažino jų melagingais. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymų vertinimas priimant nuosprendį ar nutartį yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Todėl, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio nurodytų liudytojų parodymų melagingumą, vien tik nuteistojo V. O. deklaratyvūs teiginiai apie tariamą aukščiau minėtų asmenų parodymų melagingumą, bei jų interpretavimas sau palankia linkme neleidžia daryti išvadą, jog liudytojai duodami parodymus melavo. Kartu tokie nuteistojo teiginiai negali būti vertinami, kaip pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių kitų naujų aplinkybių nuteistasis V. O. nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundus nagrinėjusiems teismams, nepateikė. Aukščiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir šio teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka, atmetamas ir nuteistojo V. O. skundo argumentas, kad byloje nebuvo atliktas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų, taip pat prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kontroliavusių ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjų piktnaudžiavimas. Aukščiau minėto straipsnio kontekste, piktnaudžiavimas suprantamas kaip teisėjų, prokurorų bei pareigūnų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Svarbu, kad šios nusikalstamos veikos turi būti padarytos baudžiamosios bylos tyrimo ar jos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu nėra nustatyta, jog prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ir kontroliuodami ikiteisminį tyrimą bei teisėjai nagrinėję ar atlikę atskirus procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje V. O. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį, nusikalstamai piktnaudžiavo ir tai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis apskųsdamas 2009 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, apygardos teismui nurodė argumentą, kuris jo nuomone patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokurorė I. M. nusikalstamai piktnaudžiavo, t. y. kad pastarieji nepaimdami vaizdo įrašo iš įvykio vietos suklastojo baudžiamąją bylą. Šią aplinkybę V. O. akcentavo ir nagrinėjant jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, apygardos teismas pagrįstai tokį nuteistojo argumentą atmetė pateikdamas išsamius motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas I. I. patvirtino, jog automobilių aikštelės, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, kameros nefiksuoja, todėl šio vaizdo įrašo nebuvo ir negalėjo būti. Nors minėtas liudytojas įvykio dieną nedirbo apsaugos įmonėje, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad kameros iki jo atėjimo dirbti į šią įmonę nebuvo keistos, buvo tokios pačios. Taigi, nuteistojo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokurorė nepaimdami vaizdo įrašo piktnaudžiavo, o Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras priimdamas 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dangsto šiuos asmenis, vertintini kaip deklaratyvūs, nes nenustatyta jokių tai patvirtinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas taip pat konstatuoja, kad klausimas dėl paminėto vaizdo įrašo poėmio buvo keliamas nagrinėjant šią bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Taigi šis nuteistojo skundo argumentas bylos nagrinėjimo teismams buvo žinomas ir tiriamas, todėl nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodomi teiginiai dėl ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų bei bylą nagrinėjusių teisėjų tariamo šališkumo negali būti vertinami, kaip šių asmenų piktnaudžiavimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorų ar teisėjų nušalinimo klausimą, sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reiškė nušalinimą prokurorei I. M. , tačiau teismas šį jo prašymą atmetė. Daugiau nušalinimų nuteistasis V. O. nei pirmosios, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismuose nereiškė. Teismo nuomone, aplinkybė, kad teisėjas V. D. buvo vienas iš nuteistojo V. O. bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos narių, negali būti pagrindu manyti, jog spręsdamas bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą šis teisėjas buvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl to, kad byla suklastota, o nukentėjusiosios, liudytojų parodymai melagingi, dėl prokurorės, psichologės ir kitų pareigūnų šališkumo, liudytojų įtakojimo buvo nurodytos ir apeliaciniame bei kasaciniame skunduose. Teismai pagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip nuteistojo svarstymus, spėjimus ir vertino kaip gynybinę V. O. poziciją, nepagrįstą jokia kita medžiaga. Taigi iš esmės visos nuteistojo skunduose nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl nėra teisinio pagrindo jas vertinti kaip naujai paaiškėjusias ir tuo pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą.

Atsižvelgdamas į tai kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad atmetant nuteistojo V. O. prašymą pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio ir 446 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

nuteistojo V. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris