Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (teismo posėdžio metu atsisakiusio nurodyti gyvenamosios vietos adresą), administracinio nusižengimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2019 m. birželio 9 d., apie 03.25 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su policijos pareigūnais, kurie sustabdė jo vairuojamą automobilį patikrinimui, įžeidinėjo juos, kaip policijos pareigūnus, taip pažemindamas jų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atidaryti automobilio bagažinę, būdamas viešoje vietoje, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint policijos pareigūnams ir kitiems asmenims.

Teismo posėdžio metu I. M. kaltės nepripažino ir nurodė, jog sustabdžius jį policijos pareigūnams, jis (I. M.) buvo labai pavargęs ir paprašė pareigūnų viską daryti greitai. Jis paprašė pareigūnų parodyti dokumentus, tačiau šie atsisakė tai padaryti, dokumentus parodė tik iš tolo. Paskui pareigūnai paprašė jo dokumentų, jis viską pateikė: automobilio registraciją, techninį pasą, draudimą. Po to pareigūnai dar liepė pūsti į alkotesterį ir atidarę automobilio duris pradėjo jį traukti iš mašinos, liepė atidaryti bagažinę. Jam yra žinoma, kad kratą automobilyje galima daryti tik esant tam tikroms sąlygoms. Pareigūnai prašė atidaryti automobilį, galines dureles, pasižiūrėti, kas yra viduje. Jis atidarė, bet tik po to, kaip prieš jį nemotyvuotai buvo panaudota jėga. Būtent tuo momentu jis parašė kartu buvusio sūnaus, skambinti 112 ir iškviesti policijos ekipažą. Pareigūnai iš karto pradėjo reikalauti parodyti gesintuvą, šviesą atspindinčią liemenę ir trikampį, tai buvo akivaizdus priekabiavimas. Paklausus, kokiu pagrindu pareigūnai sustabdė, jie pasakė, kad ,,mes įtariame“. Tada jis (I. M.) ir paprašė sūnaus per pagalbos telefoną kviesti dar vieną policijos ekipažą. Pareigūnai atidarė bagažinę, pradėjo vartyti instrumentus. Tada paprašė įsigijimo dokumentų. Jam atsakius, kad instrumentai yra naudojami darbui ir jis neturi jų įsigijimo čekių, pareigūnai atsakė, jog darys poėmį ir tirs, ar ne vogti instrumentai. Tada jis (I. M.) ir pavartojo necenzūrinius žodžius, po ko pareigūnai jį užpuolė, užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Kiek žino, fizinė jėga ir specialios priemonės naudojamos tik tada, kai fiziškai yra priešinamasi, o to visiškai nebuvo. Kad pareigūnus būtų vadinęs šakalais, neprisimena, jis sakė visiškai kitaip.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad apie 4 valandą ryto, administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną, jis su tėvu – administracinėn atsakomybėn traukiamu I. M. – važiavo namo po darbo, juos į kiemą pasivijo policija ir sustabdė, vienas pareigūnas neparodė pažymėjimo, gal ir neturėjo. Pareigūnai paprašė atidaryti bagažinę, tai jo tėvui nepasirodė teisėtas reikalavimas, jis nesutiko, nes pareigūnai nenurodė priežasties ar tos priežastys neatrodė adekvačios. Pareigūnai bandė jėga jo tėvą ištraukti iš mašinos, nes jis nesutiko atidaryti bagažinės. Tėvas (I. M.) necenzūrinius žodžius vartojo, bet fiziškai nesipriešino. Jam atidarius bagažinę, pareigūnai jam uždėjo antrankius. I. M. liepė skambinti į 112, paskambinus niekas neatvyko. I. M. pareigūnams jokios fizinės grėsmės nekėlė, bet jie jam uždėjo antrankius. Be pareigūnų lauke daugiau nieko nebuvo, įvykio vietoje buvo jis (M. M.), tėvas (I. M.) ir du pareigūnai.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. Š. nurodė, kad aptariamo įvykio metu patruliavo su mobiliosios kuopos pareigūnu T.. (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) pr. pastebėjo automobilį, kurį nusprendė patikrinti. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), g. kieme. Kolega nuėjo prie automobilio. Kadangi langas iš vairuotojo pusės buvo praviras, buvo naktis, išgirdęs triukšmą prie minėto automobilio, suprato, kad kažkas vyksta ne taip. Priėjo prie savo kolegos paklausti, kas atsitiko. Už vairo sėdėjo I. M., kuris buvo labai agresyviai nusiteikęs, garsiai šūkavo, buvo neramus, labai buvo pasipiktinęs. Vairuotojui buvo viskas paaiškinta, kad pareigūnai sustabdė tam, kad patikrinti. Buvo parodyti tarnybiniai pažymėjimai, nes jis to labai reikalavo. Jo buvo paprašyta atidaryti bagažinę, parodyti liemenę, gesintuvą. Pilietis išlipo iš mašinos, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai neprisimena. Pažadino žmones, nes jau buvo vėlyvas metas, rytas, maždaug pusė keturių. Būtent šį automobilį pareigūnai nusprendė sustabdyti, nes nakties metu jie transporto priemones dėl vagysčių, be to, šis automobilis buvo padidintos talpos, dėl šių dalykų ir tikrino. Yra tokia tvarka, kad nakties metu intensyviai turi būti stabdomos visos transporto priemonės, tikrinti dėl vagysčių. Kai sustabdė automobilį ir kolega prie jo priėjo, pokalbio pradžios jis (A. Š.) neišgirdo, bet kolega vėliau paaiškino, kad pilietis jį išvadino šakalu. Pareigūnai prašė, kad pilietis atidarytų bagažinę ir parodytų turinį. Jis tai padarė, bet gal po 10 minučių. Paskui paprašius parodyti liemenę, gesintuvą ir trikampį, jis kategoriškai atsisakė tai daryti, nors jam buvo paaiškinta, kad tai yra teisėtas pareigūnų reikalavimas ir pagal KET vairuotojas privalo pateikti šiuos dalykus. Jis atsisakė tai daryti, būdamas viešoje vietoje, jis keikėsi, triukšmavo, prižadino žmones, nes žmonės pradėjo žiūrėti pro langus. Nutraukti savo keiksmažodžius jis irgi nepanoro, buvo įspėtas kelis kartus. Tada jam buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas. I. M. įžeidinėjo policijos pareigūnus, jo kolegą pavadino šakalu, kai išlipo iš mašinos. Įvykio metu nebuvo daroma krata, bagažinė buvo prikrauta daiktais, todėl galimai pareigūnai žiūrėjo, kas po tais daiktais yra.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. T. (A. T.) patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 4) ir nurodė, kad aptariamo įvykio metu sustabdžius automobilį patikrinimui, vairuotojas įžūliai bendravo, bandė pareigūnus visaip įžeisti, ypač jį, kaip policijos pareigūną. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Automobilyje taip pat buvo keleivis, kuris buvo jaunesnis negu 20 metų. Šį automobilį pareigūnai sustabdė, nes nakties metu stabdomi automobiliai dėl daromų vagysčių iš gyvenamųjų namų ir iš automobilių. Dirbo su Kelių policijos pareigūnu, buvo tikrinami blaivumai. Atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, kai pareigūnai sustabdė automobilį, prasidėjo nuo to, kad jis pasakė „šakalai, nepatingėjot apsisukti ir pasivyti mane“. Jis nereagavo į jokias kalbas. Jis (A. T.) nurodė atidaryti bagažinę. Administracinėn atsakomybėn traukias asmuo pasakė ,,neatidarysiu, kvieskit kviestinius“. Jis elgėsi įžūliai, agresyviai bendravo. Ką benurodydavo policijos pareigūnas, jis neklausė nieko, šaukė savo. Jį patį (A. T.) išvadino šakalu. Dėl atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, nakties metu per langus pradėjo žiūrėti namo gyventojai, nes jis šaukė, keikėsi.

I. M. 2019 m. birželio 9 d. paaiškinime nurodė, kad apie 03.40 val., važiavo kartu su sūnumi namo, jau įvažiavus į gilų ir automobiliais apsuptą kiemą pastebėjo raudonas – mėlynas švieseles ir sustojo viduryje kiemo. Pareigūnas pareikalavo pateikti visus automobilio ir savo dokumentus. Po to pareikalavo atidaryti automobilio bagažinę. Pastebėjus bagažinėje dėžes, kuriose buvo darbo įrankiai, pareikalavo pateikti šių darbo įrankių įsigijimo dokumentus, grasino įrankių paėmimu kažkokiais tai tikslais. Pareiškus, kad tai yra akivaizdus priekabiavimas ir paprašius sūnaus paskambinti telefonu 112, kad galėtų pranešti, kad su jais netinkamai elgiamasi, policininkai jį užpuolė ir surakino antrankiais. Jo nuomone, tai yra akivaizdus pareigūnų įgaliojimų viršijimas, absurdiški reikalavimai, neišprovokuotas užpuolimas su rankų laužymu (b. l. 12).

Administracinio nusižengimo protokole yra aprašytas esminės I. M. padarytų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės (b. l. 2).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. T. (A. T.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 9 d., dirbant ekipaže V1855, tarnybiniu automobiliu Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu A. Š. (A. Š.) Vilniaus mieste, pagal tarnybos užduotį, užtikrindami viešąją tvarką ir vykdydami eismo priežiūrą, apie 03.25 val. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pastebėjo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siekiant nustatyti ar minėto automobilio vairuotojas blaivus, taip pat įsitikinti ar automobilyje nėra civilinėje apyvartoje draudžiamų arba vogtų daiktų, minėtą automobilį pasivijo ir sustabdė (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie vairuotojo prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio dokumentus, arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vairuotojas, kaip vėliau nustatė I. M., pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl jo sustabdymo, pareigūnui tikrinant automobilio dokumentus jam pasakė, kad pareigūnas elgiasi „šakališkai“, išvadino jį „šakalu“, tokiais savo veiksmais įžeidė jį, kaip policijos pareigūną vykdanti tiesiogiai jam pavestas funkcijas. Įspėjus asmenį, kad už policijos pareigūno įžeidinėjimą gresia administracinė atsakomybė nurodžius nustoti jį, kaip policijos pareigūną įžeidinėti jis į įspėjimus nereagavo, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, reikalavo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Jam ir kartu buvusiam kolegai parodžius tarnybinius pažymėjimus, vairuotojas I. M. liepė sūnui M. M. skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti, kad prie jo kabinėjasi be pagrindo. Taip ragino kartu vykusi M. M. padaryti administracinį nusižengimą, nors sustabdymo priežastį nurodė. Nurodžius vairuotojui atidaryti automobilio „Chrysler Grand Voyager“ bagažinę jis atsisakė tai daryti atsisakė, nors buvo nakties metas, garsiai šaukė reiškė neaiškius reikalavimus išsikviesti „šauktinius“. Pasiteiravus kas tai turėtų būti, nepaaiškino. Išlipęs iš transporto priemonės šūkavo girdint jiems (policijos pareigūnams) bei pro atidarytus daugiabučio namo langus žiūrintiems nuo šaukimo keliamo triukšmo pažadintiems namo gyventojams, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nurodžius nutraukti jo daromą teisės pažeidimą, jis į pareigūno nurodymus nereagavo, elgėsi agresyviai mosikavo rankomis, todėl jo atžvilgiu panaudojus fizinę jėga ir antrankius asmuo 03.40 val., buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti (b. l. 4).

Šioje byloje I. M. kaltinamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje padarymu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 508 straipsnyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Nors I. M. kaltės, padarius anksčiau nurodytus administracinius nusižengimus, nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

Įvertinus visus bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, matyti, kad pagrindinis ginčas šioje byloje yra kilęs tarp I. M. ir policijos pareigūnų dėl I. M. atsisakymo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus ir policijos pareigūnų įžeidimo. I. M. nuosekliai viso proceso metu bei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose įrodinėjo konfliktavęs su pareigūnais dėl to, jog pastarieji neturėjo teisės tikrinti jo automobilio bagažinės, jų reikalavimai parodyti automobilio gesintuvą, šviesą atspindinčią liemenę ir trikampį buvo akivaizdžiai pertekliniai, jokio įtikinamo automobilio sustabdymo pagrindo pareigūnai nenurodė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jį sustabdę policijos pareigūnai elgėsi ne taip, kaip turi elgtis pareigūnai ir viršijo savo kompetencijos ribas, ir būtent netinkamas pareigūnų elgesys išprovokavo jų įžeidimą. Visus šiuos ir kitus teismo posėdyje išsakytus I. M. teiginius teismas vertina kritiškai, kaip subjektyvų ir pernelyg emocionalų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens situacijos vertinimą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad 2019 m. birželio 9 d. I. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atidaryti automobilio bagažinę, patvirtina paties I. M. parodymai, iš kurių matyti, jog jis nepripažino savo kaltės dėl jam surašyto protokolo, tačiau pripažino, kad pareigūnai jo prašė atidaryti bagažinę, o jis šiuos veiksmus prilygino kratai ir prašė pakviesti kviestinius asmenis. Tai, kad I. M. nevykdė teisėto reikalavimo atidaryti bagažinę, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir garsiai keikėsi viešoje vietoje, patvirtino ir šiuos reikalavimus jam teikę policijos pareigūnai A. T. ir A. Š.. Minėti pareigūnai teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais, įspėti dėl gresiančios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ar atsisakymą duoti parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pasižadėjimą teismui sakyti tiesą davusių patrulių parodymais. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių A. T. ir A. Š. priešiškų, konfliktiškų santykių su I. M., kas leistų manyti, jog abu pareigūnai turi pagrindo apkalbėti I. M.. Liudytojas A. T. teisme davė parodymus, kurie iš esmės yra analogiški jo tarnybiniame pranešime, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato viršininkei surašytame tą pačią dieną, iš karto po analizuojamo įvykio, nurodytoms aplinkybėms (b. l. 4). Aplinkybes, kad pareigūnai bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, paprašė jo atidaryti bagažinę, kas pastarajam atrodė neteisėtas reikalavimas, bei aplinkybę, jog I. M. vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau fiziškai nesipriešino pareigūnams, teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas M. M., buvęs įvykio vietoje. Teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, jog esant nakties metui, dėl kilusio triukšmo pažadindamas aplinkinių namų gyventojus, būdamas viešoje vietoje, I. M. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Liudytojas A. T. teismo posėdyje nuosekliai teigė, jog atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, kai pareigūnai sustabdė automobilį, prasidėjo nuo to, kad jis pasakė „šakalai, nepatingėjot apsisukti ir pasivyti mane“, patį liudytoją jis išvadino šakalu, taip įžeisdamas jį kaip pareigūną. Minėto liudytojo parodymais nustatyta, jog priėjęs prie I. M. automobilio, prisistatė, jis ir jo kolega A. Š. parodė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tarnybinius pažymėjimus, todėl akivaizdu, jog I. M. suvokė, kad asmenys, su kuriuo jis bendrauja, yra policijos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, įtardamas, kad padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnų reikalavimai I. M. atidaryti bagažinę ir parodyti automobilyje esančius daiktus buvo teisėti. Pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė apeliantui teisės nevykdyti teisėtų jų reikalavimų.

Kaip minėta, Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos numato asmens pareigą nedelsiant vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad I. M. šios pareigos sąmoningai nevykdė. Policijos veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato išimčių, kad fizinis asmuo gali pats nuspręsti vykdyti pareigūno reikalavimą ar jo nevykdyti, net ir tuo atveju, jei asmuo nesijaučia ar nėra padaręs jokio pažeidimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, kad I. M. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusižengimus pasitvirtino, I. M., būdamas viešoje vietoje, nakties metu išlipęs iš transporto priemonės elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šūkavo girdint policijos pareigūnams bei aplinkinių namų gyventojams. Tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Taip pat surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad I. M., policijos pareigūnams paprašius atidaryti automobilio bagažinę, ginčijo tokio reikalavimo pagrįstumą, jo iškart nevykdė, t. y. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, ir padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Pažymėtina, kad I. M. policijos pareigūnus vadino šakalais, jų elgesį „šakališku“ ir vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys nusižengimai, susiję su viešąja ir valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta I. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę: teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, duomenys apie baustumą byloje nepateikti, tačiau paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodymu, administracine tvarka jis yra baustas, dirbantis, brandaus amžiaus.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracines nuobaudas, numatytas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose – baudas, nustatant jų dydžius, artimus minimaliems, t. y. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, skirtina 32 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, skirtina 95 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, skirtina 95 Eur bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant nuobaudos apėmimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) baudą.

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) baudą.

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. M. paskirti galutinę 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19102209376 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.