Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-28 · Civilinė byla Nr. 2A-89-267/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
2A-89-267/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-89-267/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01977-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3835-797/2017 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K., A. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turtinę žalą – negautą darbo užmokestį 984,04 Eur laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-11-28 pagal 2014-07-28 išduotą rekomendaciją Nr. RK29-2014-24062 ir 60,82 Eur sumažintą 20 procentų negautą socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-11-01, kuri atsirado dėl atsakovės darbuotojų padarytų neteisėtų veiksmų; priteisti 3000 Eur neturtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovės darbuotojų padarytų neteisėtų veiksmų; priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyrius išdavė rekomendaciją įsidarbinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje. Nuvykus ten, Socialinės paramos skyriaus poskyrio vedėja A. G. 2014-08-28 užpildė Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 18, kurioje nurodė darbovietę – Socialinės paramos skyrių, darbo pobūdį – pagalbiniai archyvo tvarkymo darbai bei kenksmingus faktorius – dulkės. Šeimos gydytoja V. J. pažymos išvadose nurodė, kad pagal nurodytą specialybę ji dirbti gali, o skiltyje „Rekomendacijos sveikatai, darbui“ nurodė, kad: „Socialinės paramos skyriuje pagalbine darbininke dirbti gali, išskyrus organinių dulkių prisotintoje aplinkoje“. Atvykus 2014-07-31 į Socialinės paramos skyrių, sužinojo, kad yra išduota nauja 2014-07-30 Privalomo sveikatos patikrinimo pažyma Nr. 19, kurioje pataisytas darbų pobūdis į pagalbinius archyvinių dokumentų tvarkymo darbus, nurodyti kiti kenksmingi faktoriai – organinės dulkės (popierius) ir kad tą pažymą Socialinės paramos skyriaus darbuotojos be jos žinios išsirašė ir pateikė Šiaulių centro poliklinikos gydytojai A. P., kuri užpildė patikrinimų medicinines išvadas, palankias savivaldybei, kad pagal nurodytą specialybę ji dirbti negali aplinkoje su organinėmis dulkėmis. Dėl šios pažymos ir buvo atsisakyta ieškovę įdarbinti. Ieškovė įsitikinusi, kad šiais tyčiniais veiksmais atsakovės darbuotojos suklastojo Privalomo sveikatos patikrinimo pažymą, neteisėtai panaudojo jos asmens duomenis – panaudojo ir paviešino asmens kodą be jos sutikimo, pažeidė darbo drausmę. Dėl šių neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą: 984,04 Eur negautas darbo užmokestis ir 60,82 Eur sumažinta socialinė pašalpa. Be to, sužinojusi apie neteisėtą pažymos išsiėmimą, neteisėtą jos neįdarbinimą, ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, dėl to labai pablogėjo jos sveikata: sutriko miegas, padidėjo nervingumas, prislėgta nuotaika, liūdesys, nerimas, neviltis, teko nuolat vartoti vaistus, todėl prašo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą.

2. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys I. K. ir A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Atsižvelgiant į tai, kad darbas su archyvo dokumentais yra neatsiejamas nuo dulkių, atsakovė, gavusi pažymą Nr. 18, kurioje nurodyta neaiški išvada, kad ieškovė dirbti gali, išskyrus aplinką, prisotintą organinių dulkių, 2014-07-30 raštu kreipėsi į VšĮ Šiaulių centro polikliniką dėl išvados patikslinimo – ar ieškovė pagal savo sveikatos būklę gali dirbti archyvinių dokumentų tvarkymo darbus ir sukonkretino kenksmingus faktorius – organinės dulkės (popieriaus). Teismas pripažino, kad atsakovė, kaip darbdavys, turėjo teisę pasitikslinti informaciją, nurodytą pažymoje Nr. 18, todėl pažymą Nr. 19 gavo teisėtai. Atsakovė vadovavosi medikų išduotomis pažymomis Nr. 18 ir 19, kurios buvo pateiktos dėl įdarbinimo ir atsakovė tik priėmė sprendimą neįdarbinti ieškovės pagal pateiktus dokumentus, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovė suklastojo dokumentus ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. Atsakovė vadovavosi tik tais dokumentais, kurie buvo jai pateikti tam, kad ji galėtų spręsti dėl ieškovės įdarbinimo, todėl teismas sprendė, kad atsakovė, priimdama sprendimą neįdarbinti ieškovės, teisėtai vadovavosi medikų išduota pažyma Nr. 19, kadangi būtent tokią pažymą darbdavys privalo užpildyti ir ja vadovautis. Ieškovė savanoriškai davė sutikimą atsakovei naudoti jos asmens duomenis konkrečiam tikslui – patikrinti sveikatą gydymo įstaigoje, tam, kad vėliau būtų galima sukurti darbo teisinius santykius, todėl teismas nepripažino, kad atsakovė neteisėtai panaudojo ieškovės asmens duomenis pildant pažymą Nr. 19, kuri buvo siunčiama į gydymo įstaigą. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kad atsakovė neteisėtai išsirašė pažymą Nr. 19 ir atsisakė ieškovę įdarbinti. Neįrodžius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nevykdė teisės aktų reikalavimų ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas, t. y. nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Institucijos darbuotojos nors ir žinodamos įtvirtintą imperatyvų teisinį reglamentavimą, jog pažyma gali būti išduodama tik pačios ieškovės prašymu ir tik pačiai ieškovei, tai sąmoningai ignoruodamos, ėmėsi veikti neteisėtai, pažeisdamos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Taigi, 2014-07-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojos, ieškovės įsidarbinimo metu, be jos žinios, pažeisdamos teisinį reglamentavimą, nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo naujos Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 19 išdavimą ir ją gavo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2013-12-18 raštu Nr. 3EK-(13.2)-836, konstatavo, jog profesinis susirgimas dėl organinių dulkių panaikintas, tai reiškia, kad ieškovė įsidarbinti Socialinės paramos skyriuje galėjo, nes šis rizikos veiksnys įsidarbinant negalėjo būti taikomas.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015-01-30 įsakymu Nr. T1—181 „Dėl pacientei R. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ dėl teisės aktų pažeidimų išduodant Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 19, net buvo paskirtas įspėjimas. Šis įsakymas įstatymų nustatyta tvarka skųstas nebuvo, jis nebuvo panaikintas, tačiau teismas šių duomenų priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino.

5.3. Teismo išvada, neva atsakovė, kaip darbdavys, turėjo teisę pasitikslinti informaciją, nurodytą pažymoje Nr. 18, ir pažymą Nr. 19 gavo teisėtai, yra teisiškai nepagrįsta.

5.4. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 19 buvo išduota neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o šios pažymos išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus inicijavo būtent atsakovei pavaldžios institucijos darbuotojai, todėl neteisėti atsakovės darbuotojų veiksmai suponavo turtinės bei neturtinės žalos padarymą ieškovei – būtent šios neteisėtai gautos medicininės pažymos Nr. 19 pagrindu buvo atsisakyta ieškovę įdarbinti į Socialinės paramos skyriaus socialinių paslaugų poskyrį.

5.5. Įsidarbinimo laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2014-11-28 ieškovė negavo 984,04 Eur darbo užmokesčio, todėl ji patyrė tokio dydžio turtinę žalą. Be to, dėl padarytų pažeidimų ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos I. K. ir poskyrio vedėjos A. G. neteisėtų veiksmų, ieškovės neįdarbinus, neteisėtai ir nepagrįstai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimu Nr. 15198 buvo nuspręsta ieškovei sumažinti mokėtą socialinę pašalpą, kurios dydis buvo 350,00 Lt, mažinant 20 procentų mėnesiui, nuo 2014-08-01 iki 2014-11-01 mokant po 280,00 Lt. Tokiu socialinės pašalpos dydžio sumažinimu ieškovei taip pat padaryta 210,00 Lt dydžio (ekvivalentas 60,82 Eur) turtinė žala.

5.6. Nepagrįstai atsisakant įdarbinti ieškovę, ji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, sumenkinimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, dėl to labai pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, pablogėjo bendravimas, kasdien kamavo prislėgta nuotaika, liūdesys, nerimas, neviltis, teko vartoti vaistus. Apeliantės teigimu, atsakovės šiurkštūs, tyčiniai darbo pareigų bei imperatyvių įstatymų nuostatų pažeidimai yra objektyvūs faktoriai, patys savaime lemiantys apie ieškovei padarytą didelę neturtinę žalą, kurią ji vertina 3 000 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsižvelgiant į tai, kad darbas su archyvo dokumentais yra neatsiejamas nuo dulkių, todėl atsakovė, gavusi pažymų Nr. 18, kurioje nurodyta neaiški išvada, kad ieškovė dirbti gali, išskyrus aplinką, prisotintą organinių dulkių, ir kreipėsi į VšĮ Šiaulių centro polikliniką dėl išvados patikslinimo, ar ieškovė pagal savo sveikatos būklę gali dirbti archyvinių dokumentų tvarkymo darbus ir sukonkretino kenksmingus faktorius – organinės dulkės (popieriaus). Pažymi, kad pagal nurodytas teisės akto nuostatas, atsakovė, kaip darbdavys, turėjo teisę pasitikslinti informaciją, nurodytą pažymoje Nr. 18, todėl pažymą Nr. 19 atsakovė gavo teisėtai. Apeliantė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Atkreipia dėmesį, kad Privalomo sveikatos patikrinimo pažyma Nr. 19, kurios pagrindu buvo atsisakyta įdarbinti apeliantę, iki šiol yra galiojanti ir teisėta.

6.2. Socialinės paramos skyriaus 2014 m, rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 15198 apeliantė neprašė panaikinti ir dėl jo, kaip atskiro teisės akto, nepasisakė, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. G. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Apeliantė atskiru prašymu prašo civilinės bylos nagrinėjimą pagal jos apeliacinį skundą skirti žodinio proceso tvarka. Apeliantė įsitikinusi, kad teisingam bei visapusiškam bylos aplinkybių išsiaiškinimui tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes teismas nepagrįstai netenkino 2017-09-06 prašymo dėl ekspertizės skyrimo, apeliantė neturėjo galimybės išsamiai pasisakyti dėl bylai svarbių aplinkybių.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgęs į tai, kad šalys buvo išklausytos teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertizės skyrimo klausimas išspręstas teismo posėdyje, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliantės prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta.

10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ieškovės neįdarbinimo išdavus pažymą Nr. 19.

11. Apeliantė reikalauja savivaldybės civilinės atsakomybės, t. y. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovės tarnautoja, neturėdama teisės tikslinti informacijos nurodytos pažymoje Nr. 18, neteisėtai išdavė Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 19, dėl to ieškovė nebuvo įdarbinta ir negavo darbo užmokesčio, be to, buvo sumažinta socialinė pašalpa, todėl ji patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

12. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

Dėl neteisėtų veiksmų

14. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad 2014-07-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus darbuotojos, ieškovės įsidarbinimo metu, be jos žinios, nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo naujos Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 19 išdavimą ir jos gavimą, nes pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigoje“ patvirtintą Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas) privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, gydytojas išduodą formą Nr. 047/a asmeniui, kuris pats ją pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Apeliantė įsitikinusi, kad toks įstatymų reglamentavimas labai aiškiai įvardija subjektą, kuris turi teisę gauti medicinos pažymą, kuri pateikiama darbdaviui prieš įsidarbinant. Iš tiesų teisėjų kolegija tokiai apeliantės dėstomai pozicijai pritaria.

16. Byloje nustatyta, kad 2014-07-28 Šiaulių teritorinė darbo birža rekomendavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai įdarbinti R. P. istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų ir archyvų tvarkymo pagalbiniams darbams (8 b. l.). Taigi, ieškovė atsakovei pateikė šeimos gydytojos V. J. išduodą formą Nr. 047/a, t. y. Privalomo sveikatos patikrinimo 2014-07-28 medicininėje pažymą Nr. 18, kurioje nurodyta, jog R. P. dirbti gali, skiltyje rekomendacijos sveikatai įrašyta – Socialinės paramos skyriuje pagalbine darbininke dirbti gali, išskyrus organinių dulkių prisotintoje aplinkoje (9 b. l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės darbdaviui pateikta 2017-07-28 medicininė pažyma Nr. 18 atitinka jos pačios apeliaciniame skunde nurodomą įstatymų reglamentavimą.

17. Apeliantė, kaip esminį atsakovės neteisėtų veiksmų aspektą, nurodo 2014-07-30 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojos ieškovės įsidarbinimo metu be jos žinios, pažeidžiant teisinį reglamentavimą, nepagrįstai ir neteisėtai inicijuotą naujos Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 19 išdavimą ir jos gavimą.

18. Visų pirma, teisėjų kolegija vertina tai, kad ieškovę buvo siūloma įdarbinti istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų, knygų fondų ir archyvų tvarkymo pagalbiniams darbams atlikti. Taigi, įsidarbinant socialinės paramos skyriuje ieškovė privalėjo atitikti pagalbinius archyvinių dokumentų tvarkymo darbus, kurie be abejonės yra susiję su popieriaus dulkėmis. Iš pačios ieškovės pateiktos Privalomo sveikatos patikrinimo 2014-07-28 medicininės pažymos Nr. 18 turinio akivaizdu, kad apeliantei yra nurodytas darbo organinių dulkių prisotintoje aplinkoje ribojimas. Šiuo atveju apeliantė sąmoningai nutyli LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Taisyklės) nustatytą darbdavio arba jo įgaliotas asmens teisę tikrinti privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos įrašus, todėl, esant nurodytam darbo organinių dulkių prisotintoje aplinkoje ribojimui, 2014-07-30 raštu buvo kreiptasi į VšĮ Šiaulių centro polikliniką dėl išvados patikslinimo – ar ieškovė pagal savo sveikatos būklę gali dirbti archyvinių dokumentų tvarkymo darbus ir sukonkretino kenksmingus faktorius – organinės dulkės (popieriaus). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovė, kaip darbdavys, turėjo teisę pasitikslinti informaciją, nurodytą pažymoje Nr. 18, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pažyma Nr. 19 buvo gauta neteisėtai.

19. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad LR Sveikatos apsaugos ministerijos centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2013-12-18 raštu Nr. 3EK-(13.2)-836, konstatavo, jog profesinis susirgimas dėl organinių dulkių panaikintas, tai reiškia, kad ieškovė įsidarbinti Socialinės paramos skyriuje galėjo, nes šis rizikos veiksnys įsidarbinant negalėjo būti taikomas. Visų pirma, akcentuotina tai, kad profilaktinės medicinos tarnybos gydytoja A. P., susipažinusi su R. P. medicininiais dokumentais vertino ir 2013-07-15 Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. 0017321, kurioje nurodyta, kad ieškovė serga profesine liga, išsivysčiusia dėl dulkių poveikio, dėl to buvo nustatytas neterminuotai 70 proc. darbingumo lygis, todėl padarė galutinę išvadą, kad R. P. dirbti negali aplinkoje su organinėmis dulkėmis (74–75 b. l.). Antra, apeliantės minimas 2013-12-18 raštas „Dėl profesinės ligos tyrimo“ sprendžiant įdarbinimo klausimą atsakovei nebuvo pateiktas ir negalėjo lemti pažymų Nr. 18 ir 19 surašymo teisėtumo. Trečia, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015-01-30 įsakymu Nr. T1–181 “Dėl pacientei R. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimas yra susijęs su pažymos Nr. 19 išdavimu pacientei nedalyvaujant, be to užtikrinti pacientės dalyvavimą buvo ne atsakovės darbuotojų, o gydymo įstaigos darbuotojų pareiga. Ketvirta, duomenų, jog pažymos Nr. 19 išvada neatitinka medicininių pacientės įrašų, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovė, kaip darbdavys, turėjo teisę pasitikslinti informaciją nurodytą pažymoje Nr. 18, ir pažymą Nr. 19 gavo teisėtai. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl pažymos Nr. 19 neteisėtumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovės tarnautojos veikė neteisėtai civilinės atsakomybės aspektu (CK 6.246 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų. Konstatavus, jog apeliantė neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų savivaldybės institucijos tarnautojų veiksmų, nėra pagrindo savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

21. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminis klausimas yra susijęs su savivaldybės darbuotojų neteisėtų veiksmų nustatymu, nes pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad neteisėtų veiksmų nėra, todėl ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo pasisakyti. Nors vienu iš reikalavimu apeliantė prašo priteisti jai sumažintą socialinę pašalpą, tačiau socialinės paramos skyriaus 2014 m, rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 15198 yra galiojantis, apeliantė jo neskundė, neprašė jo panaikinti, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

22. Apeliantė prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisinės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, o tik toks, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neturtinės žalos faktą. Ieškovė tik nurodė, kad nepagrįstai atsisakius įdarbinti, ji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, sumenkinimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, dėl to labai pablogėjo jos sveikata, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, pablogėjo bendravimas, kasdien kamavo prislėgta nuotaika, liūdesys, teko vartoti vaistus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių neteisėtų, nepagarbių ar apeliantę žeminančių veiksmų, kuriais savivaldybės tarnautojos būtų viršijusios įgaliojimus, pasielgusios neetiškai ar nepagarbiai, kurie būtų sukėlę ypatingai neigiamas pasekmes ar išgyvenimus ieškovei, todėl neturtinė žala negali būti atlyginama. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimais, pažymi, jog neįrodžius ypatingų išgyvenimų, kurie būtų ne kasdieniai reiškiniai, sukeliantys ypatingus nepatogumus ir išgyvenimus, neturtinė žala savaime nėra atlyginama.

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), tinkamai taikant materialinės teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė