- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-347-449/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00802-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- G. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo A. K.) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo T. Ž.) laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo D. M.) laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams; pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl D. M. ir E. Č. nugirdymo) 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl D. M.) ir BK 161 straipsnio 2 dalį subendrinus apėmimo būdu, ir kitas bausmes, paskirtas už du nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridėjus prie bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. G. Š. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį (dėl D. M., T. Ž., A. K., M. V. nugirdymo) išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendis pakeistas. Pripažinta G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Nuteistajam G. Š. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 4 metams, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu) paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (veika prieš D. M.) ir 161 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ši subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už kitus du nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje bei su bausme, paskirta pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė G. Š. paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. kasacinis skundas atmestas.
4. 2017 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, įvertinęs nuteistojo gynėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte nurodė, kad gynėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 444 straipsnyje numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, sąrašą, todėl spręsti klausimą dėl galimo baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK XXXIII skyriuje numatyta tvarka nėra teisinio pagrindo.
6. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pateiktu pareiškimo vertinimu, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė skundą.
7. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, nenustatęs BPK 444 straipsnyje numatytų pagrindų, atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių G. Š. baudžiamojoje byloje. Įvertinęs nuteistojo gynėjo skunde išdėstytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, generalinis prokuroras padarė išvadą, kad juos vertinti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, pagrindo nėra.
8. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistojo G. Š. gynėjas padavė skundą Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad sutinka su Generalinio prokuroro nutarime išdėstytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas įvertino pateiktus dokumentus ir nustatė, kad rašytinės M. V. pozicijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenagrinėjo, nes šie duomenys buvo pateikti po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau apie A. N. galimai darytą įtaką liudytojų parodymams ir jo santykį su G. Š. teismai žinojo ir nagrinėdami bylą į tai atsižvelgė. Teismas pažymėjo, kad G. Š. buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas remiantis ne vien liudytojo M. V. parodymais. Šio liudytojo parodymai nebuvo pagrindiniai, nes įvykiuose susijusiuose su K. M., A. K., T. Ž., D. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis M. V. tiesiogiai nedalyvavo ir parodymus davė apie tai, ką jam pasakojo kiti liudytojai ir nukentėjusieji. M. V. pateikta rašytinė pozicija dėl darytos įtakos duotiems parodymams iš esmės nepaneigia kitų nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas sutiko su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo išvada, kad 2016 m. gruodžio 5 d. V. Š. išvada iš dalies neatitinka jai keliamų reikalavimų. V. Š. išvadoje nenurodyti tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės. Išvadoje remiamasi keliais moksliniais šaltiniais, kurie nėra nauji, iš kurių vienas yra paties V. Š. parašyta knyga. Specialistui pateikta bylos medžiaga buvo fragmentinė, neatskleidžiamas jos vertinimas bei koką įtaką tirtos bylos aplinkybės turėjo specialisto išvados rezultatui. Teismas padarė išvadą, kad neišsamiai argumentuota specialisto išvada atspindi tik ją pateikusio gydytojo psichiatro subjektyvų situacijos vertinimą ir yra nepakankamas pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti.
10. Nuteistojo G. Š. gynėjas D. V. nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, padavė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro A. Kuzminsko 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir patenkinti pareiškėjo G. Š. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių
Šalies argumentai
10.1. Skunde nurodo, kad prokuratūros bei teismo sprendimais pažeistos nuteistojo teisės ir laisvės. Byloje esant objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad nuteistasis ne dėl visų jam inkriminuotų epizodų yra kaltas, lieka neįvertinti jį teisinantys duomenys. Gynėjo nuomone, teismo išvados yra formalaus pobūdžio ir priimtos neįvertinus visumos bylos atnaujinimui reikšmingų aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad iš tiesų M. V. liudijimai nėra tiesioginiai, tačiau esminė aplinkybė, pasak gynėjo, yra ta, kad šis faktas nuteistajam tapo žinomas, jau pasibaigus bylos procesui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pasibaigus bylos nagrinėjimui M. V. prisipažino melavęs, taip pat melavo ir kiti nukentėję asmenys. Teismas neįvertino, kad tai esminė prielaida peržiūrėti su tuo susijusias bylos aplinkybes, iniciuoti papildomą M. V. apklausą, tiriant aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos melagingų parodymų davimui, tuo pačiu atskleidžiant kitų nukentėjusių asmenų duotų parodymų patikimumo klausimą. Iš M. V. parodymų akivaizdu, kad nukentėję asmenys byloje sakė netiesą ir šias aplinkybes buvo būtina patikrinti atnaujinus bylą. Neatnaujinus proceso byloje lieka duomenys, kurie nėra teisiškai įvertinti, taigi pareiškėją teisinantys duomenys lieka neaptarti, pažeidžiant asmens teisę į visapusę jo interesų gynybą bei apsaugą. Atnaujinus bylą nuteistasis galėtų užduoti papildomus klausimus M. V., teismas taip pat įvertintų jo parodymus. Šiuo atveju, nėra nustatyta ir ištirta M. V. parodymų įtaka sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, taip pat nukentėjusiųjų duotų parodymų patikimumo klausimas Teismo nuosprendis priimtas neįvertinus naujų M. V. parodymų. Gynėjas nesutinka ir su išvada, kad pateikta specialisto išvada tik iš dalies atitinka BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. Pasak gynėjo, teismas nurodo, kad specialisto išvada yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau nepaneigia nustatytų aplinkybių, kurios galėjo suklaidinti ekspertus davusius išvadą byloje ir lemti pateiktos išvados neišsamumą ir nepatikimumą. Gynėjo nuomone, specialisto išvada, kuri gauta įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, patvirtina, kad K. M. melavo ir dėl kitų G. Š. atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su seksualiniu prievartavimu. Taip pat gynėjas nurodo, jog teismas pateikė išankstinį vertinimą, kad specialisto išvada nepaneigia nuteistojo kaltės. Paminėtų duomenų įtakos priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui vertinimas galimas tik atnaujinus procesą. Skunde nurodoma ir tai, kad sprendžiant nuteistojo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, neatsakyta į klausimą, kodėl prokuratūra, gavusi duomenų apie tai, jog liudytojas/nukentėjusysis melavo, neiškelia baudžiamosios bylos D. M.. Gynėjas nurodo, kad nauji duomenys į bylą pateikti jau baigus nagrinėti baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti tenkinamas. Tik atnaujinus procesą turi būti įvertintas pastato planas, šis dokumentas į bylą buvo pateiktas su kasaciniu skundu. Taip pat gynėjas nurodo, jog nuteistojo kaltė (veika K. M. atžvilgiu), grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, todėl esant bet kokiam faktui, lemiančiam abejonę duotais parodymais, tai turi būti aiškinama nuteistojo naudai ir tai įmanoma nustatyti tik atnaujinus procesą byloje. Atnaujinus bylos procesą turi būti patikrinti ir įvertinti nuteistąjį teisinantys duomenys. Šių veiksmų neatlikimas vertintinas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, o taip pat ir asmens teisės į nešališką teismą neužtikrinimas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
12. Nuteistojo G. Š. gynėjo skundas atmetamas.
13. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo G. Š. gynėjo skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
14. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.
14.1. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.
14.2. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
14.3. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.
15. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. liepos 27 d. gauto nuteistojo G. Š. gynėjo pareiškimo nagrinėjimo medžiaga ir baudžiamosios bylos Nr. 1-12-632/2016 duomenimis, konstatuoja, kad nuteistojo G. Š. gynėjo pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, o taip pat skunduose dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro A. Kuzminsko 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.
16. Nuteistojo G. Š. gynėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikdamas prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pateikė M. V. pareiškimą, 2016 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadą bei pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kurie, gynėjo nuomone, patvirtina esant BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus bylos atnaujinimo pagrindus.
16.1. Iš nukentėjusiojo M. V. 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis teigia, jog nukentėjusieji T. Ž. ir A. K., įtakoti A. N., byloje davė melagingus parodymus (t. 6, b. l. 75).
16.1.1. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis matyti, kad nukentėjusiųjų T. Ž. bei A. K. parodymai buvo vienu iš įrodymų šaltinių nustatant faktines G. Š. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nukentėjusiųjų parodymų patikimumo įvertinimui buvo skirtas dėmesys tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimuose. Aplinkybę, kad A. N. galimai darė įtaką nukentėjusiesiems, nuteistasis buvo nurodęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Versija, kad nukentėjusieji T. Ž. ir A. K. buvo įtakoti A. N. buvo keliama ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniuose bei kasaciniame skunduose. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien nukentėjusiųjų parodymais neginčijamai nustatyta, kad G. Š. padarė nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius A. K. ir T. Ž.. Šiame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo pradėtas po to, kai A. N. į Vaiko teisių apsaugos skyrių atvedė A. K. ir T. Ž. bei nurodė, jog šie jam papasakojo apie G. Š. priekabiavimą, tačiau padarė išvadą, kad ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų teisingumo, taip pat nepaneigia ir nuteistojo G. Š. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiųjų A. K., T. Ž. parodymai yra patikimi. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškime M. V. prisipažino melavęs, tačiau iš šio pareiškimo turinio matyti, jog nukentėjusysis M. V. dėsto tik su A. K. ir T. Ž. parodymais susijusias aplinkybes, nurodo, jog jis (M. V.) nepasidavė A. N. įtakai ir nesutiko meluoti.
16.1.2. Taigi nagrinėjant bylą teisme, buvo įvertintas nukentėjusiųjų A. K. ir T. Ž. parodymų, patvirtinančių su nusikalstamos veikos dalyko nustatymu susijusias aplinkybes, patikimumas. Nors nuteistojo gynėjo pateiktame nukentėjusiojo M. V. pareiškime nurodoma, jog nukentėjusieji T. Ž. ir A. K. įtakoti A. N. duodami parodymus melavo, tačiau šiame pareiškime nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie nukentėjusiojo M. V. pareiškime nurodyti duomenys nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, taip pat neįrodo, kad G. Š. nepadarė teisei priešingos veikos, už kurią yra nuteistas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama G. Š. pateikta versija, jog jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau kaip jau buvo minėta, abiejų instancijų teismai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi nuteistojo G. Š. gynėjo nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiųjų esą melagingus parodymus buvo žinomos teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, o nukentėjusiųjų A. K. ir T. Ž. parodymai buvo kruopščiai įvertinti teisėtumo ir patikimumo aspektais.
16.2. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog 2016 m. gruodžio 5 d. specialisto išvada, kuri gauta įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, patvirtina, kad K. M. melavo dėl G. Š. atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su seksualiniu prievartavimu.
16.2.1. Iš tikrųjų paminėta specialisto išvada nebuvo įvertinta nagrinėjant bylą teisme, tačiau, įvertinus jos turinį kitų bylos įrodymų kontekste, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog ji atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, leidžiančias teigti apie G. Š. nekaltumą. 2016 m. gruodžio 5 d. specialisto išvada nepaneigia teisiamajame posėdyje ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos, kuria grindžiama G. Š. kaltė. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, jog šia specialisto išvada paneigiami nukentėjusiojo K. M. parodymai, kurie, pasak gynėjo, buvo melagingi, tačiau tokių gynėjo teiginių taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Kaip jau minėta, G. Š. nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nukentėjusiųjų, liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus, vieni įrodymai buvo gretinami su kitais. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. kasacinį skundą, 2017 m. liepos 4 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas G. Š. kaltę, padarius nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, pagrindė įvertinęs ir išanalizavęs bylos įrodymų visumą. Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus duomenis ir nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, be to, šis teismas ypatingai išsamiai išanalizavo nukentėjusiojo K. M. parodymus, duotus tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, ekspertizės akto išvadas, kitus byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotą išvadą, kad jo parodymai patikimi.
16.3. Nuteistojo gynėjo pateiktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planas (t. 6, b. l. 74) taip pat negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kuri teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad visos nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek G. Š. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.
18. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje.
19. Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, nėra. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo G. Š. gynėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo G. Š. gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo G. Š. gynėjo D. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.