Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ m. d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenama vieta nedeklaruota, 2008-06-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 2 d. 8 p. LR BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu, skirta auklėjimo poveikio priemonė; teistas 2009-01-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2014 m. liepos 2 d. apie 01.00 val., nuplėšęs gyvenamojo namo durų spynos laikiklį, įsibrovė į V. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Šiaulių rajone, V. kaime, (duomenys neskelbtini), ir prisidengęs veidą kauke bei nenustatytu daiktu imituodamas šaunamąjį ginklą, pagrasinęs nušauti nukentėjusiąją V. J., jeigu ji neduos pinigų, savo bauginančiu įvaizdžiu ir gestais, imituojančiais šaunamąjį ginklą, atimdamas senyvo amžiaus nukentėjusiajai V. J. galimybę priešintis ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiosios V. J. piniginės 150 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajai V. J. 150 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

- 2014-07-02 Šiaulių rajono PK gautas V. J. protokolas-pareiškimas, kuriuo ji nurodė, kad 2014-07-02 apie 01.00 val. į jos namus, esančius Šiaulių rajone, V., (duomenys neskelbtini), nuplėšęs durų kablį įsibrovė jaunuolis su kauke ant veido ir šautuvu, bei grasindamas ją nušauti pagrobė 150 Lt. Pagal V. J. protokolą - pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 96-1-00526-14 (1 t., 2 b. l.);

- 2014-07-02 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta – V. J. gyvenamasis namas, esantis adresu Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu objektų tinkamų tyrimui ar pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui, neaptikta, nustatyta, kad įvykio vietoje durų užraktai suremontuoti (1 t., 8-10 b. l.);

- 2014-07-03 daiktų pateikimo protokolu iš V. J. paimta juodos spalvos vyriška striukė (1 t., 11 b. l.);

- 2014-07-21 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu atlikta krata A. J. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); kratos metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. 2014-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas (1 t., 61-62 b. l.);

- 2014-07-31 pagal 2014-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartį atlikta krata R. D. name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (1 t., 70-71 b. l.);

- 2014-07-31 pagal 2014-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartį atlikta krata V. J. name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.. Kratos metu surasta ir paimta: 1 šovinys, 2 buteliai su 1 l talpos degtinės be banderolių, nepažeistu įpakavimu (1 t., 78-91 b. l.);

- 2014-09-01 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-831, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, šaudymui netinkamas šaudmuo. Tyrimo ir eksperimento metu šovinys sunaudotas (1 t., 82-85 b. l.);

- 2014-09-01 specialisto išvada Nr. 140-(4163)-IS1-5162, kurioje nurodyta, skysčiai esantys dviejuose 1,0 dm³ buteliuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,3% ir 39,2%. Medžiaga ir 2 buteliai su nedenatūruotu etilo alkoholiu perduoti sprendimui dėl galimai padaryto LR ATPK pažeidimo priimti (1 t., 86-92 b. l.);

- 2014-08-01 ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu, siekiant surasti nusikalstamos veikos padarymo įrankį – ginklą, atlikta krata A. J. gyvenamojoje vietoje nusikalstamos veikos padarymo metu, name esančiame (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone, kratos metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. 2014-08-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas kratos teisėtumas (1 t., 94-98 b. l.);

Už plėšimą pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagal LR BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas apiplėšė, įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Taigi, plėšimo sudėtis apima ir kitokius grasinimus, kuriais siekiama įbauginti nukentėjusįjį ir paralyžiuoti jo valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad grasinimas gali pasireikšti ne tik grasinančiais žodžiais ar veiksmais, bet ir sukūrimu situacijos, kuri nukentėjusįjį baugina, kelia jam nerimą ir saugumo trūkumą ar pasinaudojimu tokia situacija. Nagrinėtinu atveju išdėstyti įrodymai, t. y. paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios V. J., liudytojų A. N., V. J., A. J., V. M., R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kt. byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad A. J. 2014 m. liepos 2 d. apie 01.00 val., nuplėšęs gyvenamojo namo durų spynos laikiklį, įsibrovė į V. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), ir prisidengęs veidą kauke bei nenustatytu daiktu imituodamas šaunamąjį ginklą, pagrasinęs nušauti nukentėjusiąją V. J., jeigu ji neduos pinigų, savo bauginančiu įvaizdžiu ir gestais, imituojančiais šaunamąjį ginklą, atimdamas senyvo amžiaus nukentėjusiajai V. J. galimybę priešintis ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiosios V. J. piniginės 150 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajai V. J. 150 Lt turtinę žalą. Kaltinamojo A. J. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus visus veikos požymius, teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 2 d., nes buvo įsibrauta į kitam asmeniui priklausantį gyvenamajį namą. Tarp A. J. veiksmų bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. J. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Skirdamas A. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika baigta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pilnutinai atlygino nukentėjusiajai V. J. padarytą turtinę ir neturtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir pastaroji aplinkybė, tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl senatvės (1935 m. gimimo), neįgalumo buvo bejėgiškos būsenos (LR BK 60 str. 1 d. 6 p.). A. J. nusikalto būdamas neteistu (išnykus teistumui) (2 t., 1-3 b. l.), remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2008-06-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. LR BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu, skirta auklėjimo poveikio priemonė; teistas 2009-01-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės; praeityje baustas administracine tvarka (2 t., 8-10 b. l.), dirbantis UAB „D.“ (2 t., 5 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, K. seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio (2 t., 17 b. l.). Turintis mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m. Jo dabartinė žmona yra nėščia.

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Įstatymo leidėjas LR BK yra įtvirtinęs keletą teisės normų, kurios suteikia teismui teisę paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Viena iš tokių teisės normų yra LR BK 54 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kita iš tokių teisės normų yra LR BK 62 straipsnis, t. y. išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti švelnesnę nei pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J., būdamas gana jauno amžiaus (25 m.), jau antrą kartą teisiamas už plėšimo padarymą (tai rodo jo polinkį vykdyti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas), dabartinė jo įvykdyta veika prieš bejėgiškos būklės asmenį (viena namuose likusi neįgali (duomenys neskelbtini) m. gimimo moteris, kuri dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo patyrė itin stiprius neigiamus išgyvenimus, šoką), nusikaltimas gerai apgalvotas, turint išankstinį siekį, ruošiantis jį padaryti (pasidarant kaukę, pasiimant daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą), A. J. nusikalto būdamas neblaivus (nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu (2008-06-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis) jis taip pat įvykdė neblaivus; taip pat neblaivus padarė ir veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (2009-01-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis)), net keturis kartus yra baustas administracine tvarka dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, kuriuos įvykdė būdamas neblaivus, iškart po nusikaltimo padarymo savo kaltę neigė (2 t., 30-32 b. l.), savo veiksmų kritiškai nevertino (bandė išvengti gręsiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, įžeidžiamai telefonu kalbėjo apie nukentėjusiąją (vadindamas „sene“; 1 t., 122-152 b. l.), mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti LR BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas pripažįsta, kad tai, jog asmuo pilnutinai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, turi mažametį vaiką, jo sutuoktinė yra nėščia, yra svarbios aplinkybės, tačiau tik tiek, kiek jos svarbios individualizuojant sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, t. y. svarbios tik LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės dydžiui. Kaip rodo bylos medžiaga, A. J. neturi susiformavęs tvirtų moralinių nuostatų, nesilaiko visuotinai priimtų elgesio normų, yra linkęs daryti pažeidimus. Jo elgesys visuomenėje neprognozuojamas, dėl ko aplinkiniai žmonės, būdami šalia A. J., negali jaustis saugiai. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. J. vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį kaip žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Ilgesnė asmens izoliacija nuo visuomenės, atsižvelgus į tai, kad asmuo turi mažametį vaiką, jo sutuoktinė yra nėščia, iki tol nėra atlikinėjęs realios laisvės atėmimo bausmės, nėra tikslinga.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), todėl nėra galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LR BK 75 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-07-20, 23.55 val. iki 2014-08-08 išbūtas laikas (2 t., 22-23, 36-37, 60-61 b. l.).

A. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas (2 t., 60-61, 66-67 b. l.) - nuo nuosprendžio paskelbimo dienos keistinos į suėmimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 150 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos (1 t., 36-38 b. l.). Byloje pateiktas dokumentas, pasirašytas V. J., bei jos atstovo advokato paliudijimas teisme, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra pilnai atlyginta, sudaro pagrindą pradėtą procesą pagal nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį dėl 150 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Byloje buvo pateiktos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (77,27 Eur dydžio advokatės L. Musteikienės užmokestis, 2 t., 96 b. l., 139,02 Eur dydžio advokato A. Zakraso užmokestis, 2 t., 115 b. l.) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėja kaltinamajam buvo parinkta teismo iniciatyva, taip pat į A. J. finansinę padėtį (gaunama alga nedidelė, turi mažametį vaiką), šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

- vyriška striukė, saugoma policijos komisariato specialioje daiktų saugykloje (1 t., 26-27 b. l.) – grąžintina asmeniui, iš kurio ji buvo paimta – V. J.;

- 2 vnt. kompaktinių plokštelių su garso įrašais – paliktini prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-20, 23.55 val. iki 2014-08-08.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pakeisti į suėmimą.

Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiosios V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Netenkinti prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės L. Musteikienės užmokestis - 77,27 Eur; advokato A. Zakraso užmokestis – 139,02 Eur) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

- vyrišką striukę, saugomą policijos komisariato specialioje daiktų saugykloje – grąžinti asmeniui, iš kurio ji buvo paimta, – V. J.;

- 2 vnt. kompaktinių plokštelių su garso įrašais – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.