- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- eI3-480-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00734-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- K. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- N. M.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Erikas Kaliačius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. (K. R.) skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – mirusiojo Č. R. teisių perėmėja N. M.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3) 1.5 punktą nustatantį, kad atlyginama pinigais už 1,1616 ha žemės (išmokant 3 358,78 eurus) toje dalyje, kurioje nuspręsta K. R. išmokėti 3021,63 eurus (už 1,0450 ha žemės). Likusioje dalyje dėl 337,15 eurų išmokėjimo už 0,1166 ha žemės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo 2016 m. gegužės 20 d. Nr. 49S- 330-(14.49.3) 1.5 punktą prašo palikti nepakeistu. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 49SF-32-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau - ir ginčijamas sprendimas).
Skunde nurodo, kad 2001 m. gruodžio 14 d. Č. R., J. J. R. ir T. R. 2001 m. gruodžio 14 d. pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), savo brolio K. R. naudai. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001 m. gruodžio 18 d. išdavė išvadą Nr. 205, kuria patvirtino, kad Č. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,045 ha žemės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-330-(14.49.3) (toliau – Skundžiamas Sprendimas), kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į 1,1616 ha žemės sklypą, o taip pat atlyginti kitais būdais – pinigais už 1,1616 ha žemės, išmokant K. R. 3 358,78 eurus (neindeksuota sklypo vertė – 2099,24 eurai).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, notarinės registracijos Nr. 6-433012, pasirašytą Č. R., negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teigia, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimui, susidarė situacija, kai K. R. buvo atkurta nuosavybės teisė, o konkrečiai – išmokėta piniginė kompensacija į Č. R. išlikusios nuosavybės dalį, kuri jam buvo patvirtinta 2001 m. gruodžio 18 d. išvada Nr. 205.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad siekdamas įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą, 2018 m. gruodžio 10 d., kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu iš dalies pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3) 1.5 punktą ir nustatyti, kad atlyginimo būdas: už 0,1166 ha žemės išmokami 210,72 eurai (indeksuota vertė 337,15 eurai) bei priimti susitarimą, kad K. R. be pagrindo išmokėtus 3 021,63 eurus, pastarasis grąžins Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovas 2019 m. sausio 21 d. raštu prašymą tenkinti atsisakė.
Mano, kad vykdant teismo sprendimą ir situaciją atstatant į pirminę padėtį, turi būti panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 49S-330-(14.49.3) ta apimtimi, kuria K. R. buvo išmokėta kompensacija už Č. R. atkurtinos nuosavybės dalį (el. byla, I tomas, b. l. 1-3, 38-39).
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas ir Nacionalinę žemės tarnybą, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas tuometinei Vilniaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą (8,3600 ha) žemę (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme, kaip žinomą V. R. įpėdinį, pareiškėjas nurodė ir Č. R., kuris atskiro prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę nepateikė.
Atsakovai atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2001 m. lapkričio 5 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 01/01/20-1703) išduoti išvadą dėl priklausančios žemės dalies Vilniaus mieste su tikslu atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies nuostata, Č. R. 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškimu, notarinės registracijos Nr. 6-433012 (toliau – Pareiškimas), atsisakė jam priklausančios teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. į 1,0450 ha žemės plotą pareiškėjo naudai.
Vilniaus apskrities viršininko administracijoje 2004 m. gegužės 20 d. gautas pareiškėjo prašymas (registracijos Nr. 31/04/20-1807), kuriame nurodyta, kad remiantis Pareiškimu ir atsižvelgiant į tai, kad Č. R., J. J. R. ir T. R. atsisakė žemės pareiškėjo naudai, pareiškėjas prašė atkurti jam nuosavybės teises.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl 2001-12-18 pažymų Nr. 1519, Nr. 1520, Nr. 1521, Nr. 1524 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pripažinimo negaliojančiomis“ atsižvelgiant į Č. R., J. J. R. ir T. R. Pareiškimą pripažintos negaliojančiomis 2001 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. 1519, Nr. 1520, Nr. 1521, Nr. 1524 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-57 „Dėl 2001-12-18 išvadų Nr. 205, Nr. 206, Nr. 207, Nr. 208 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo negaliojančiomis“ atsižvelgiant į Č. R., J. J. R. ir T. R. Pareiškimą pripažintos negaliojančiomis 2001 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. 205, Nr. 206, Nr. 207, Nr. 208 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.
Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-15502-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8449-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“, piliečių J. J. R., T. R. ir Č. R. pavardės buvo išbrauktos.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime pažymi, kad remiantis Vilniaus apskrities 2001 m. gruodžio 18 d. išvada Nr. 204 (3,2750 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5194 (0, 7039 ha), Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 49S-167 (0,0845 ha) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 49S-330-(14.49.3) (1,1616 ha) pareiškėjui nuosavybės teisės į visą buvusio savininko turėtą 5,2250 ha žemės plotą atkurtos pilnai, t. y. pareiškėjui įgijus teisę į kitų pretendentų turimą dalį ir į jam priklausančią dalį.
Atsakovai, nesutikdami su pareiškėjo skundo argumentais, atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata, 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 49S-330-(14.49.3) už likusį neatkurtą 1,1616 ha žemės plotą nuosavybės teisės pareiškėjui buvo atkurtos atlyginant pinigais. Pareiškėjui pagal 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 49S-330-(14.49.3) išmokėta 3 358,78 Eur piniginė kompensacija.
Atsakovai mano, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl prašo skundą atmesti (el. byla, I tomas, b. l. 48-52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens mirusiojo Č. R. teisių perėmėja N. M. ir jos atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.
Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 17 d. gavo Č. R. globėjos N. M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Č. R. į buvusio savininko V. R. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (el. byla, I tomas, b. l. 58).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. gavo ir pareiškėjo K. R. atstovo 2018 m. gruodžio 10 d. prašymą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punktą (el. byla , I tomas, b. l. 10). Kartu su prašymu pareiškėjo atstovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 49S-330-(14.49.3.), 2001 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 205 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagal Č. R. pateiktus dokumentus, Pareiškimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą (el. byla, I tomas, b. l. 12-13, 14, 15, 16-23, 26-35, 55-56).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs Č. R. globėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 49SF-33-(14.49.104) Č. R. globėją informavo, jog Č. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą 1,0450 ha žemės plotą, tačiau rašte nurodė, kad į V. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigėsi 2016 m., atkūrus nuosavybės teises į visą V. R. turėtą žemę K. R. (el. byla, I tomas, b. l. 56-57).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo K. R. atstovo prašymą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punktą, 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 49SF-32-(14.49.104) prašymą tenkinti atsisakė, išaiškindamas pareiškėjui, jog jis, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punktu, turi teisę kreiptis su skundu į teismą (el. byla, I tomas, b. l. 8-9, 53-54).
Pareiškėjas siekia pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) dalį.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 49S-330-(14.49.3.), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi K. R., gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko V. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,2250 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė atkurti nuosavybės teises į K. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,1616 ha žemės sklypą 2 099, 24 Eur vertės, atlyginant pinigais (indeksuota žemės sklypo vertė 3 358,78 Eur).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendime Nr. 49S-330-(14.49.3.) nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią žemės valdos dalį – 4,0634 ha, atkurtos anksčiau, t. y. Vilniaus apskrities 2001 m. gruodžio 18 d. išvada Nr. 204 (3,2750 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5194 (0,7039 ha), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 49S-167 (0,0845 ha) (el. byla, I tomas, b. l. 4-5).
Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas).
Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo K. R. atstovo prašymą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punktą, 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 49SF-32-(14.49.104) pagrįstai prašymą tenkinti atsisakė, išaiškindamas pareiškėjui teisę kreiptis į teismą.
Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 49SF-32-(14.49.104) yra teisėtas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, ir jį panaikinti teismas neturi įstatyminio pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas, siekdamas pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punktą, vadovaujasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d sprendimu.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo, teismas šiuo sprendimu pripažino 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, notarinės registracijos Nr.6-433012, pasirašytą ieškovo Č. R., toje dalyje negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (el. byla, I tomas, b. l. 16-23). Iš 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškimo turinio matyti, kad Č. R. šiuo pareiškimu atsisakė teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausiusią jo senoliui V. R., savo brolio K. R. naudai (el. byla, I tomas, b. l. 26). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu buvo apginti mirusio trečiojo suinteresuoto asmens Č. R. interesai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese.
Byloje esanti 2001 m. gruodžio 18 d. išvada Nr. 205 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) patvirtina, kad Č. R. pagal pateiktus dokumentus ir susitarimą turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį buvusio savininko V. R. nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto, t. y. į 1,0450 ha žemės iš bendro 8,3600 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. byla, II tomas, b. l. 94). Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Č. R., 2001 m. gruodžio 17 d. susipažinęs su šia išvada, pareiškė, jog sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą (duomenys neskelbtini) ( el. byla, I tomas, b. l. 14). Šią jo valią atspindi ir byloje esantis Č. R. prašymas (el. byla II tomas, b. l. 83).
Remiantis bylos duomenimis, Išvada Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-57 „Dėl 2001-12-18 Išdavų Nr. 205, Nr.206, Nr. 207, Nr. 208 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo negaliojančiomis“ (toliau – Įsakymas) pripažinta negaliojančia (el. byla, I tomas, b. l. 106) ir šis Įsakymas nėra nuginčytas.
Pažymėtina, kad Č. R. vardu 2003 m. kovo 31 d. buvo pateiktas prašymas išmokėti piniginę kompensaciją už neatkurtą jam priklausančią turto dalį, nors jis jau 2001 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašęs Pareiškimą, kurio pagrindu atsisakė žemės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios V. R., savo brolio K. R. naudai (el. byla, II tomas, b. l. 327).
Byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 2.3-15502-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymo Nr. 2.3-48449-(01) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“ patvirtina, kad įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.626 duomenis ir nustačius, kad Č. R. Pareiškimo pagrindu atsisakė žemės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios V. R., savo brolio K. R. naudai, Č. R. buvo išbrauktas iš eilės Nr. 282 (el. byla, I tomas, b. l. 95).
Taigi byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punktas, nustatantis, kad už likusį neatkurtą 1,1616 ha žemės plotą pareiškėjui yra atlyginta pinigais, pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, nėra (ABTĮ 56 str.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 49S-330-(14.49.3.) buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 49SF-1198-(14.49.104.) (el. byla, I tomas, b. l. 66). Pareiškėjas neneigia, kad jis šį Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 49S-330-(14.49.3.) gavo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje, kuria pareiškėjui buvo atnaujintas terminas skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) pakeitimo paduoti, nurodyta, kad pareiškėjas apie Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) neteisėtumą sužinojo tik įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimui (el. byla, I tomas, b. l. 41-43). Pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas su Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 49S-330-(14.49.3.) 1.5 punkte nurodytu atkūrimo būdu – už likusį neatkurtą 1,1616 žemės plotą atlyginant pinigais, sutiko ir jo Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu neginčijo.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 dalies punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti bylą ir įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, gali kreiptis tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jame suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas galimai siekia apginti ne savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, o mirusio trečiojo suinteresuoto asmens Č. R. teisių perėmėjos tariamus interesus. Ginti kitų asmenų interesų įstatymais pareiškėjui teisė nesuteikta (ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis). Be to, mirusio Č. R. teisių perėmėja N. M. su tokiu interesų gynimu nesutinka.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. R. (K. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.