Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-09 nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-12 nutartimi subendrintomis bausmėmis ir paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Iš A. L. R. J. naudai priteista 1 000 Lt, A. G. naudai 100 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. L. , tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis 2007-11-13, apie 1.45 val., Klaipėdos rajono Toleikių kaimo ribose, kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas 7-ajame kilometre, įvykdė plėšimą panaudodamas šaunamąjį ginklą: ranka laikydamas R. J. už rūbų ir taip neleisdamas jam ištrūkti bei grasindamas jam dujiniu pistoletu „BLOW Magnum Mod F06“ Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, sudavė vieną smūgį šiuo pistoletu R. J. į galvą, padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniojo smilkinio užpakalinėje dalyje, galvos plaukuotoje dalyje bei lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymiai jį sužalojo. Nukentėjusysis nuo šio smūgio prarado sąmonę ir pargriuvo ant žemės. Po to A. L. tuo pačiu pistoletu sudavė vieną smūgį A. G. į kairįjį skruostikaulį, dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, taip netekdamas galimybės priešintis. Po šių smurtinių veiksmų A. L. pagrobė R. J. priklausantį 6 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo A. G. priklausantis 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas ir R. J. priklausantys daiktai: 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“, 100 Lt vertės automagnetola „VDO“, automagnetolos „Goodmans“, „Opel Electronics“, striukė, kepurė, piniginė, kurioje buvo automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, R. J. vairuotojo pažymėjimas ir darbo pažymėjimas, kurie neturi materialios vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. J. 6 400 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajam A. G. 100 Lt turtinę žalą.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį pakeisti, prokuroras – nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, į bylą surinktų duomenų kaip įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas yra tinkami.

Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jo esmę sudaro tai, kad nuteistasis, pripažindamas objektyvią reikšmę turinčių veiksmų padarymą – smurtą prieš nukentėjusiuosius ir svetimo turto pagrobimą, prašo tuos veiksmus teisiškai vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nuteistasis nurodo Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatas, kurios apibrėžia teisėjo (teismo) veiklos procesą į bylą surinktus duomenis vertinant kaip įrodymus. Tačiau manyti, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir nuteistąjį pripažindamas kaltu dėl plėšimo pavartojant fizinį smurtą bei šaunamąjį ginklą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nei priežasčių, nei pagrindų nėra. Duomenys, kuriuos teismas vertino kaip įrodymus, yra paties nuteistojo, nukentėjusiųjų R. J. ir A. G. , liudytojo A. G. parodymai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, iš jų dujinis pistoletas kaip šaunamasis ginklas, tyrimo veiksmų protokolai, specialistų išvados, iš jų medicinos išvada dėl R. J. sužalojimo. Šiuos duomenis apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats nuteistasis, nurodydamas šių duomenų sąrašą. Tačiau iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jis, nuteistasis, pripažindamas objektyvią reikšmę turinčių faktų visumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl padarytos veikos subjektyviųjų požymių vertinimo, nes tai lėmė nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Tačiau, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir kitaip kvalifikuoti nuteistojo padarytus veiksmus. Teismo išvados dėl priimto sprendimo yra tinkamai motyvuotos. Reali įvykio situacija, su įvykiu susijusių duomenų vertinimas akivaizdžiai atskleidė padarytos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius.

Byloje ištirti duomenys rodo, kad iki įvykio nei nuteistasis, nei nukentėjusieji vieni kitų nepažinojo, jų susitikimą galima vadinti atsitiktiniu. Savaime suprantama, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo R. J. iki tol nebuvo jokių asmeninio pobūdžio kontaktų, kurie būtų galėję lemti kitokius nuteistojo veikimo motyvus įvykio metu. Tačiau, kaip minėta, nuteistasis teigia, kad vis dėlto objektyvią reikšmę turinčių veiksmų padarymą lėmė ne siekis užvaldyti svetimą turtą pavartojant smurtą, o tam tikri nesutarimai ir konfliktai, kilę įvykio vietoje su nukentėjusiuoju, nes, anot nuteistojo, kitas nuteistasis R. L. patvirtinęs, jog nuteistajam nepatikę tai, kad nukentėjusieji, iš jų ir pagrobto automobilio savininkas R. J. , pasižiūrėję į automobilio, kuriuo prie įvykio vietos privažiavo nuteistasis, numerius. Todėl iš apeliacinio skundo turinio lyg ir matyti, kad nuteistasis už pasižiūrėjimą į automobilio numerius nutarė nukentėjusįjį „nubausti“ – iš pradžių sumušti, po to pagrobti jo automobilį, o teisiškai šias veikas įvertinti kvalifikuojant pagal BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Iš tikrųjų, toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas būtų įmanomas, jeigu būtų nustatyta, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį būtų smurtavęs (jį sumušęs) dėl tam tikrų tiesiogiai ar netiesiogiai apibrėžtų asmeninių motyvų, o po to, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pagrobęs jo, nukentėjusiojo, turtą. Tačiau tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos ir negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kad nuteistojo (buvusio kaltinamojo) parodymus privalu vertinti kritiškai, nes nuteistasis iš karto užpuolė nukentėjusiuosius, pradėjo mušti R. J. ir jam grasinti ginklu, o savo bendrui R. L. , švaistydamasis tuo pačiu ginklu, įsakė labai skubiai sėsti į nukentėjusiųjų automobilį ir jį nuvairuoti bei pastatyti jo, nuteistojo, nurodytoje vietoje. Tokios realios aplinkybės paneigia nuteistojo aiškinimą apie galbūt buvusius asmeninio pobūdžio nesutarimus bei konfliktus tarp jo ir nukentėjusiojo R. J. . Antra, nei įstatymų, nei kokių nors elgesio ar etikos taisyklių nėra uždrausta žiūrėti į bet kokio automobilio numerius, tuo labiau, kad ir nukentėjusieji, ir nuteistasis suprato, kad nakties metu įvykio vietoje gali būti kažkas atsitikę. Todėl nuteistojo keliami argumentai dėl padarytos veikos motyvų yra akivaizdžiai išgalvoti ir neturintys realumo, nuteistojo padarytą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, tinkamai nustatęs padarytų veiksmų subjektyviąją pusę.

Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė yra teisinga. Beje, galutinės subendrintos bausmės dydį lėmė kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri, beje, buvo paskirta taip pat už sunkų nusikaltimą – plėšimą. Teismas, motyvuodamas bausmės paskyrimą, atsižvelgė į tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Iš apeliacinio skundo turinio neaišku, kokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistasis prašo pripažinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.