Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-07-01 · Civilinė byla Nr. 2YT-3773-650/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
2YT-3773-650/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02757-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
P. G.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3773-650/2016;Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02757-2016-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė,sekretoriaujant Daivai Girdenienei,dalyvaujant pareiškėjui P. G., pareiškėjo atstovei advokatei G. S.,suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovams Ričardui Bosui, N. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis kartu su savo motina G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusia 2015m., vedė bendrą ūkį ir turi vienodas nuomininkų teises į butą (duomenys neskelbtini)., priklausantį Šiaulių miesto savivaldybei. Nurodo, kad 2012-12-04 Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. SŽ- 980 pareiškėjo mamai G. G. buvo suteikta 12,61 m2 bendro ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausanti Šiaulių miesto savivaldybei. Pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, 2013-12-06 buvo sudaryta nauja neterminuota Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. SŽ-1160 dėl to paties buto nuomos. Pareiškėjas nuo 2011 m. pradžios apsigyveno kartu su motina nuomojamame bute (duomenys neskelbtini)., adresu. Gyvenant pas motiną jai pagal eilę 2012-12-04 buvo suteiktas nuomai socialinis būstas . (duomenys neskelbtini) ,į kurį kartu persikraustė, vedė bendrą ūkį, kartu bendrai pirko maisto produktus, mokėjo komunalinius mokesčius, buto nuomą. Motinai pasiligojus, pirko vaistus ir rūpinosi ja. 2015 m. rugsėjo mėn. 6 d. motina mirė. Pareiškėjas nori sudaryti su Šiaulių miesto savivaldybe minėto būsto nuomos sutartį, tačiau neturi dokumentų, įrodančių, kad kartu su motina G. G. vedė bendrą ūkį ir buvo jos šeimos narys. Teismo tvarka pripažintas G. G. šeimos nariu, įgytų teisę sudaryti minėto socialinio būsto nuomos sutartį (1-2 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokatė prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 29-30), kuriame nurodė, kad spręsti klausimą dėl pareiškėjo pripažinimo G. G. šeimos nariu palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas P. G. yra G. G. sūnus (gimimo liudijimas - 3 b.l.) ir pagal Lietuvos Respublikos CK 3.135 str. laikytinas artimuoju giminaičiu pagal tiesiąją giminystės liniją Iš 2012-12-04 Šiaulių miesto savivaldybės manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (b.l. 6-14) matyti, kad G. G. vienerių metų laikotarpiui išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pasibaigus šiai sutarčiai 2013-12-06 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria Šiaulių miesto savivaldybė išnuomojo aukščiau minėtą butą G. G. neterminuotam naudojimui. Nuomos faktas registruotas nekilnojamojo turto registre (18-19 b.l.). G. G. mirė 2015m. (4 b.l.). Iš 2016-01-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus pranešimo matyti, kad pareiškėjas informuotas, jog nėra pagrindo sudaryti su juo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos, nes nėra duomenų kad pareiškėjas su mirusiąja G. G. tvarkė bendrą ūkį ir laikytinas šeimos nariu (21 b.l.).

Pripažinimo nuomininko šeimos nariu tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau tekste - CK) 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimi giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau vienerius metus, su šiais asmenimis bendrai tvarkę bendrą ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Iš surinktų byloje rašytinių duomenų, pareiškėjo paaiškinimų, apklausto liudytojo A. A. parodymų matyti, kad nuo 2011 metų pradžios pareiškėjas apsigyveno pas motiną G. G., nuo 2012 m. gruodžio mėnesio visą laiką kartu su ja gyveno savivaldybei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), bendrai pirkdavo maisto produktus, buitinės apyvokos daiktus, bendrai mokėdavo nuomos mokestį už butą ir mokesčius už buto komunalinius patarnavimus, bendrai naudojosi tiek motinos, tiek pareiškėjo gaunamomis pajamomis. Pareiškėjas papildomai nurodė aplinkybes, kad gyvendamas su motina, buvo nupirkęs jai sofą - lovą, taip pat savo lėšomis prieš kelis metus pakeitė išorines buto duris, po motinos mirties dalyvavo šalto ir karšto vandens skaitiklių keitime bute, pasirašė ant keitimo aktų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas su savo motina ne mažiau kaip vienerius metus tvarkė bendrą ūkį, prisidėdamas prie nuomojamo gyvenamojo būsto išlaikymo, būklės palaikymo, ir kadangi šios aplinkybės atitinka CK 6.588 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgytų teisę sudaryti aptariamo būsto nuomos sutartį.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyvaujantiems asmenims ir valstybei klausimas byloje nesprendžiamas, nes tarp dalyvaujančių asmenų nėra nustatyto priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, be to pareiškėjui suteikta 100 procentų mokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis, 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 443 straipsniais, 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., a.k(duomenys neskelbtini) su savo motina G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuomojusia savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-12-04 iki motinos mirties 2015m. vedė bendrą ūkį ir yra jos šeimos narys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčiai tarp P. G. ir Šiaulių miesto savivaldybės sudaryti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Alma Jurgelienė