Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jo atstovei advokato padėjėjai R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2017-01-24 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. spalio 27 d. kad (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktu Nr. KP-310 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. girininkijos 88 kvartale neteisėtai supylė 4,5 m³ statybinių atliekų tuo pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Įmonėje už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą atsako UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. P., tuo padarė ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Protokole J. P. su kaltinimu sutiko iš dalies (b. l. 2). Paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja konteinerius ir išveža statybines atliekas. Iš Kauno aplinkos apsaugos agentūros gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rasta 4,5 m³ statybinių atliekų, išpiltų miške. Kad būtų išvertę atliekas žinių neturi, tačiau šiukšlės galėjo būti iš jų konteinerio. Atliekas sutvarkys ir jas pristatys į atliekų priėmimo vietą (b. l. 6).

J. P. atstovė advokato padėjėja R. S. prašė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė 10 m³ atliekų, o miške išpilta tik 5 m³; UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-08-05 iš ginčo objekto nevežė; nėra duomenų, kad atliekos yra iš objekto adresu: (duomenys neskelbtini); nėra duomenų, kad lova rasta miške yra iš objekto adresu: (duomenys neskelbtini); nėra duomenų, kad lova iš objekto adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išmesta būtent į UAB „(duomenys neskelbtini)“ konteinerį; nepaneigta aplinkybė, kad atliekas galėjo išversti miške ir kiti asmenys, t. y. į tai, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpylė atliekas miške, bei į tai, kad pareigūnai neatskleidė ir netgi nesistengė atskleisti pažeidimo ir bylos esmės, formaliai apsiribodami tik protokolo surašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir neištyrę visų aplinkybių bei neapklausę kitų asmenų iš objekto vežusių atliekų, akivaizdu, kad nėra objektyvių ir patikimų įrodymų patvirtinančių J. P. kaltę, dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas neteisėtai.

Liudytojas, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas, R. D. paaiškino, kad galimai supiltos šiukšlės miške yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinęs faktines aplinkybes (rado supiltas šiukšles) ir sutikrinęs su policijos faktais (atskyrė, kad įmonės šiukšlės), priėmė sprendimą, kad ten yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos. Iškviestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius teigė, kad šiukšlės galimai jų įmonės, bet jam nežinant kažkas atvežė (pareiškime nurodė, kad kaltas iš dalies), todėl nekilo jokių abejonių. Jis vadovavosi policijos medžiaga ir jam nebuvo duota jokių duomenų, kad šiukšlės galėjo būti kitos įmonės. Jis privalomąjį nurodymą surašė 2017-01-24. Šiukšles sutvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl bylos nesujungtos dėl kitų pažeidimų. Pažeidimo laiką (2016-10-27) nustatė nuvykęs į vietą ir patikrinęs, ar tikrai yra nurodytos atliekos. Policija nustatė ne vėliau 2016-08-10 ir ištyrė, kad šiukšlės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja, policijos pareigūnė, R. M. paaiškino, kad miške šiukšlėse buvo rasta vinjietė, pagal kurią buvo nustatytas moters adresas. Apklausus moterį ir kitus (duomenys neskelbtini) namo gyventojus (telefonu), buvo nustatyta metamos šiukšlės (tarp statybinių medžiagų buvo plastikinės lentelės, lova) ir nustatytas šiukšlių savininkas, kuris nurodė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią tas namas pasamdė. Atitiko laikotarpis (jos nuomone miške šiukšlės buvo išpiltos 2016-08-10), buvo didelis kiekis šiukšlių, tikrai ne pavieniai asmenys tas šiukšles supylė. Nustatė pažeidimą ir perdavė gamtos apsaugai. Negali nurodyti į kokios įmonės konteinerį buvo sumestos šiukšlės. Netyrė aplinkybių dėl kitų įmonių konteinerių. Tyrimas buvo labai sudėtingas, rėmėsi apklausto žmogaus parodymais, kurie buvo konkretūs. Jai sulyginus nuotraukose šiukšles ir liudytojų parodymus, viskas sutapo, todėl padarė tokią išvadą.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis gyvena(duomenys neskelbtini), jo klausė dėl šiukšlių, paaiškinime nurodė, kad šiukšlės ne jo, prišiukšlino, kas vykdė didžiausius darbus. Jis matė, kaip buvo atvežtas konteineris (neatkreipė dėmesio ant konteinerio užrašytos įmonės pavadinimo) ir metamos šiukšlės, pagrinde – gruzas, plytos, vamzdžiai. Tokį konteinerį užsisakė namo 5 aukšto gyventojai, o 3 aukšto gyventojai buvo užsisakę tik gruzui tinkantį konteinerį, į kurį nieko kito mesti negalima. Jis išnešė prie konteinerio stalą, kurį po to išsivežė medienos supirkėjai, o stalčiuje buvusius dokumentus (jis jų turinio netikrino, nes stalas buvo paliktas buvusio gyventojo) galėjo išmesti į konteinerį. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes (b. l. 24).

Liudytojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, H. V. paaiškino, kad jis vežioja šiukšlių konteinerius. Šiukšles veža į Lapių sąvartyną arba aikštelę. Niekur kitur atliekų neveža, į mišką neveža ir tokio nurodymo direktorius neduoda. Jam nėra jokio tikslo kažkur išversti šiukšles, jis pinigų už tai neima nei Lapių sąvartyne moka, nei iš gyventojų ima. Šiukšlės yra atrenkamos aikštelėje. Peržiūrėjęs byloje esančias nuotraukas, liudytojas nurodė, kad šiukšlių krūva daugiau kaip 10 m³ ir gali būti ne konteinerio pilta, nes konteinerį išpylus, krūva gaunasi ištempta, o nuotraukose matosi, jog šiukšlės išpiltos kaip iš savivarčio. Iš objekto (duomenys neskelbtini) vežė tik vieną konteinerį ir neteko vežti pusė konteinerio. Jis negali paaiškinti, kodėl direktorius pasakė, kad šiukšlės jų įmonės, jam nuotraukos nerodė. Nuotraukoje matosi statybinės medžiagos ir galėjo būti atvežtos iš bet kokio namo.

Liudytojas, (duomenys neskelbtini) namo 5 aukšto savininkas, A. O. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) namo 5 aukšte darė remontą, statybinėms atliekoms išvežti sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Atliekos buvo išvežtos. Iš matytų nuotraukų, tarp šiukšlių savo daiktų neatpažįsta, šiukšlės ne jo. Negali nurodyti, kokios šiukšlės buvo metamos į konteinerius, nes ne jis metė, o darbininkai. Pamena, kad viename remontuojamame bute buvo lova. Tuo metu tame name visi aukštai remontavosi, jis savo šiukšlių išvežimui samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet žino, kad yra tokia įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad vienu metu buvo tik vienas konteineris, nes daugiau ten netilptų. Vietos vienu metu keliems konteineriams ten nėra ir jie ilgai neužsibūna, nepamena, kad keli konteineriai stovėtų vienu metu. Galėjo į jo užsakytą konteinerį kažkas kitas įmesti šiukšles. Į užsakytą konteinerį mesti šiukšles buvo galima kelias dienas, maksimaliai 3 dienas.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė L. M. prašė J. P. skirti nuobaudą sankcijos ribose pagal ATPK 51³ straipsnio 5 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį Lapių sąvartynu (b. l. 78-79). Atliekų priėmimo į Lapių sąvartyną pažyma patvirtina, kad atliekos (mišrios statybinės ir griovimo atliekos 4,260 t) priduotos 2017-03-27 (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai yra paženklinti - ant konteinerio yra užrašyta įmonės pavadinimas ir telefono numeris (b. l. 92-95).

Atlikus eksperimentą dėl įmonės išpilamų šiukšlių vizualizacijos, iš vaizdo įrašo matyti kaip iš konteinerio yra išpilamos šiukšlės. Išverčiant šiukšles, konteineris yra nuleidžiamas ant žemės ir šiukšlės yra išpilamos jį pavertus ir automobiliui važiuojant ir labiau išsidriekia ant žemės (b. l. 96).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2017-01-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), 2017-01-24 privalomasis nurodymas (b. l. 4-5), 2016-10-27 patikrinimo aktas (b. l. 7-8), darbo pažymėjimo kopija (b. l. 9), K. M. 2016-08-10 pareiškimas dėl miško užteršimo atliekomis, kuriame nurodyta, kad 2016-08-05 9.00 val. atvykęs į P. girininkiją, 88 kvartale pastebėjo išmestas atliekas, krūvoje rado dokumentus (b. l. 11), pažyma apie priimtą skundą (b. l. 12), daiktų ar dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 15), fotolentelė (b. l. 16-17), A. O. paaiškinimas (b. l. 23), J. B. paaiškinimas (b. l. 24), 2016-30 ir 2016-08-25 PVM sąskaitų faktūrų kopijos (b. l. 26, 28), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) atliekas vežė ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo J. B. parodymai, jog rugpjūčio mėnesį prie minėto namo stovėjo du konteineriai ir buvo remontuojami butai 5 aukšte (b. l. 29, 30).

2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) nuostatomis. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...>. J. P. padaryta veika atitinka ANK 247 straipsnio 21 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 51³ straipsnio 5 dalies (sankcijoje numatyta nuobauda nuo 173 Eur iki 1158 Eur) ir ANK 247 straipsnio 21 dalies sankcijas (sankcijoje numatyta nuobauda nuo 170 Eur iki 1170 Eur), ANK numato griežtesnę atsakomybę – didesnį baudos vidurkį, taigi pažeidimas, už kurio padarymą J. P. yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neperkvalifikuotinas. Šiuo atveju teisena vyksta pagal iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis teismų praktika kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ATPK 51³ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą. ATPK 51³ straipsnio 5 dalis (aktuali redakcija, galiojusi pažeidimų nustatymo metu) numato administracinę atsakomybę už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi 2016 m. rugpjūčio 1 d.– 2017 m. gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, atliekų turėtojas šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad šiukšlės, rastos P. girininkijos 88 kvartale, buvo išpiltos būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. P. neteisėtais veiksmais.

J. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Iš pateikto patikrinimo akto matyti, kad J. P. sutikdamas su patikrinimo aktu dėl išpiltų atliekų nepripažįsta, kad tai jų šiukšlės, o tik nurodo, jog šiukšlės galėjo būti iš jų konteinerio (b. l. 7). Atlikdamas savo tyrimą nustatė, kad išpiltos atliekos yra ne iš jų konteinerio. Byloje pateikti liudytojų pareiškimai, jų paaiškinimai, nuotraukos (b. l. 16-17), kurie neįrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, netinkami tvarkant atliekas. Teisme apklausti liudytojai J. B., A. O. nepatvirtino, kad miške rastos atliekos yra iš ginčo objekto, paties atliekų išmetimo fakto nematė. Byloje iš pateikto, atliekant atliekų išpylimo, eksperimento vaizdo įrašo matyti, kad išpilant atliekas iš konteinerio jos labiau išsidriekia ant žemės, o šiuo atveju objekte išpiltos šiukšlės labiau atitinka atliekų išpylimą iš savivarčio. Tai teisme patvirtino ir liudytojas H. V.. Visi byloje surinkti įrodymai menami, netiesioginiai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės neįrodo.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija, o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje sudėties, todėl teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių senaties terminas, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė šį terminą pratęsti iki vienerių metų, 5 dalyje nurodyta, kad kai <...> pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad galimas trunkamasis teisės pažeidimas paaiškėjo 2016-10-27 atlikto patikrinimo metu. 2017-01-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51³ straipsnio 5 dalį. Kauno apylinkės teismas 2017-02-02 nutarimu J. P. pripažino kaltu ir paskyrė jam nuobaudą. Kauno apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017-02-02 nutarimą panaikino ir grąžino J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi pagrindas administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo atsiranda tik tada, kai apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimus: nutraukti bylą (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas); perduoti bylą nagrinėti kitam įgaliotam organui (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktas); panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas); panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš ATPK 35 straipsnio 5 dalies matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas iš naujo nuo 2017-04-10 (ATPK 282 str. 5 d.).

Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nutarimui – lapelis su užrašu (duomenys neskelbtini), aplankas su buto schemos brėžiniais, aplankas su jame esančiais ..., nuotraukų vinjetė, nuotraukos, paimti 2016-08-10 daiktų ar dokumentų paėmimo protokolu, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (b. l. 15), grąžintini teisėtam savininkui (ATPK 269 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 5 dalyje, bylą J. P. atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nutarimui – lapelį su užrašu (duomenys neskelbtini), aplanką su buto schemos brėžiniais, aplanką su jame esančiais ..., nuotraukų vinjetę, nuotraukas, grąžinti teisėtam savininkui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.