- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-486-259/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01392-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ADG Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19564-347/2021 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADG Group“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-19564-347/2021 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „AGD Group“ dėl skolos priteisimo. Byloje kilo ginčas dėl permokos pagal rangos sutartį priteisimo (grąžinimo).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovo D. K. ieškinį atsakovei atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Dėl šio sprendimo D. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19564-347/2021 panaikinti ir priimti naują sprendimą – D. K. ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „AGD Group“ ieškovo naudai 31 109,45 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu prašė už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio permoką (181 Eur) įskaityti į mokėtiną už apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumą (742 Eur), o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Prašymą grindė tuo, kad apeliantas šioje byloje yra permokėjęs žyminį mokestį – už ieškinį turėjo sumokėti 742 Eur, kai sumokėjo 923 Eur (181 Eur permoka) ir šis skirtumas apeliantui grąžintas teismo nebuvo. Apeliantas turėtų sumokėti 692 Eur žyminio mokesčio už šį apeliacinį skundą. Įvertinus tai, kad apeliantas šiame ginče yra vartotojas (prašantis priteisti permoką iš juridinio asmens – verslininko – už rangos darbus, atliktus jo asmeniniams poreikiams naudojamame objekte), apeliantas prašė likusios 511 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį arba pateikti įrodymus ir argumentus, dėl kurių turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.
Šalies argumentai
5. Teismas pastebėjo, kad jeigu apeliantas mano, jog sumokėjo daugiau nei įstatymas numato žyminio mokesčio, jis turi teisę pateikti prašymą dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo (CPK 87 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vertino, kad nurodytos apelianto priežastys dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo neatitinka teismų praktikoje nustatytų sąlygų. Pastebėjo, kad vertinant žyminio mokesčio atidėjimą, svarbus asmens turtinės padėties aspektas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo šių aplinkybių apeliantas nenurodė, todėl teismas laikė, kad apeliantas neįrodė žyminio mokesčio atidėjimo būtinybės. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad už apeliacinį skundą nėra sumokėtas žyminis mokestis, todėl teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį arba pateikti įrodymus ir argumentus, dėl kurių turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė dalies permokėto už ieškinį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal apelianto prašymą, nepriėmė ir nutarties dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Pažymi, kad teismas teisingai nurodė, kad pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovas turėjo teisę prašyti grąžinti permokėtą už ieškinį žyminį mokestį, tačiau to paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Todėl ieškovas turėjo teisę prašyti grąžinti žyminio mokesčio permoką arba ją užskaityti kaip įmoką už naują procesinį dokumentą. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 742 Eur, kartu minėta nutartimi teismas nustatė ieškinio trūkumus, konstatavęs, kad nesumokėtas visas mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis, nors jis buvo sumokėtas, tik teismas to nepastebėjo. Apeliantui atkreipus bylą nagrinėjančio teismo dėmesį, jog jis nepastebėjo apelianto pridėtų mokėjimo nurodymų, ir, kad pateikdamas ieškinį jis yra sumokėjęs 923 Eur, teismas laikė, kad ieškinio trūkumai pašalinti, tačiau permokos (181 Eur) negrąžino, todėl prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo nepateikė ir apeliantas. Todėl apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, pasinaudojo CPK 87 straipsnio 6 dalyje numatyta teise ir paprašė teismo įskaityti šią sumą (181 Eur) kaip dalinį žyminio mokesčio apmokėjimą. Nesutikdamas su tuo teismas turėjo priimti atitinkamą nutartį, tačiau to nepadarė.
7.2. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad apeliantas, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl savo turtinės padėties, kas svarbu sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą. Apeliantas pažymi, kad pačiam teismui yra prieinami tiek NTR, tiek AIS/LITEKO duomenys. Apeliantas turi pakankamai turto, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį, tačiau šiuo metu to padaryti negali, nes tam yra reikalingas apelianto turto realizavimas, kas šiuo metu yra apsunkinta dėl apelianto atžvilgiu taikomo arešto, kuris pritaikytas vykdant atsakovės naudai išduotą vykdomąjį dokumentą dėl kitoje byloje tarp apelianto ir atsakovės priimto teismo procesinio sprendimo vykdymo. Vieno (ar dviejų) mėnesių terminas nėra pakankamas tam, kad apeliantas galėtų suderinti su antstoliu vieno iš apelianto nekilnojamojo turto objektų pardavimo tvarką ir kainą, jį realizuoti, lėšas paskirstyti ir iš likučio sumokėti žyminį mokestį. Dėl tų pačių priežasčių apeliantas šiuo metu negali gauti būtent reikiamo dydžio išmokos iš jo individualios įmonės. Atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, vykdomoji byla galės būti užbaigta, o apeliantas galės sumokėti žyminį mokestį. Be to, apeliantas yra vartotojas, fizinis asmuo, kuris yra nukentėjęs dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, todėl šios aplinkybės turėjo būti skundžiama nutartimi įvertintos, tačiau vietoje to teismas taikė kriterijus, kurie paprastai turėtų būti taikomi, ir įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su atleidimu nuo žyminio mokesčio, o ne jo atidėjimu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „AGD Group“ prašo teismo atskirąją skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepagrįstai apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl permokėto žyminio mokesčio įskaitymo. Atsakovės nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad apeliantui manant, kad jis permokėjo žyminio mokesčio, jis turėjo teisę kreiptis su prašymu dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neatidėjo žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, teikdamas tokį prašymą, nepateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Tuo tarpu teismas neturėjo pareigos pats rinkti įrodymus apie apelianto turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už teikiamą apeliacinį skundą žyminį mokestį arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pateikiant apeliacinį skundą (CPK 42, 301 straipsniai).
13. Asmuo, įgyvendinantis teisę į apeliaciją, turi pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK jam keliamus reikalavimus. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, apeliacinis skundas turi atitikti CPK 306 straipsnyje numatytus reikalavimus. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
14. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, apeliacinių skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Vis dėlto, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą, taigi ir teisės į apeliaciją, įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo nagrinėjami pagal CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-501-302/2018).
15. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, jog jis už apeliacinio skundo apteikimą teismui yra sumokėjęs 742 Eur žyminį mokestį. Ieškovas dalį mokėtino žyminio mokesčio prašė įskaityti iš permokėtos žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį, t. y. 181 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies (561 Eur) mokėjimą atidėti iki šioje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį arba pateikti įrodymus ir argumentus, dėl kurių turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.
17. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su teismo vertinimu, jog šiuo atveju ieškovui manant, kad yra žyminio mokesčio permoka (181 Eur), jis, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, turėjo teismui pateikti prašymą dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Apelianto nuomone, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Todėl, apelianto nuomone, jis turėjo teisę arba prašyti grąžinti žyminio mokesčio permoką, arba ją užskaityti kaip įmoką už naują procesinį dokumentą.
18. Sprendžiant klausimą dėl permokėto 181 Eur žyminio mokesčio įskaitymo, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, teikdamas ieškinį teismui yra sumokėjęs 923 Eur. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma kaip ir ją nustatė Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi buvo 742 Eur. Vadinasi ieškovas yra permokėjęs 181 Eur žyminio mokesčio.
19. CPK 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka (suinteresuoto asmens prašymo pagrindu arba savo iniciatyva). CPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje numatytais atvejais.
20. Nagrinėjamu atveju 181 Eur permokėtas žyminis mokestis byloje nebuvo grąžintas nei ieškovo prašymu, nei teismo iniciatyva, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 6 dalies nuostatomis, esant ieškovo prašymui, permokėta žyminio mokesčio suma, t. y. 181 Eur, pirmosios instancijos teismo turėjo būti įskaityta kaip mokėtina žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą.
21. Sprendžiant dėl ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio (561 Eur) mokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, pastebėtina, kad žyminio mokesčio atidėjimo galimybė įtvirtinta CPK 84 straipsnyje, numatančiame, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
22. Siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-128-180/2017). Kiekvienu atveju nagrinėdamas prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį, visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, kitas aplinkybes, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Turtinę asmens padėtį gali įrodyti registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo duomenys, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei kartu su apeliaciniu skundu, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, nei kartu su atskiruoju skundu dėl skundžiamos nutarties nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo turtinę padėtį ir jos pagerėjimą ateityje. Vien tai, kad ieškovas nurodė, kad pačiam teismui yra prieinami tiek NTR, tiek AIS/LITEKO duomenys, neatleidžia jo nuo pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančiu jo prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrįstumą. Apelianto teiginiai, kad jis turi pakankamai turto, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį, tačiau šiuo metu to padaryti negali, nes tam yra reikalingas apelianto turto realizavimas, kas šiuo metu yra apsunkinta dėl apelianto atžvilgiu taikomo arešto, kuris pritaikytas vykdant atsakovės naudai išduotą vykdomąjį dokumentą dėl kitoje byloje tarp apelianto ir atsakovės priimto teismo procesinio sprendimo vykdymo, laikytini deklaratyviais ir nesudarančiai pagrindo tenkinti pareikšto prašymo.
24. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė atsakovė, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 2, 3 dalimi, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tačiau nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra turtinis tarp fizinio ir juridinio asmens, kuris nepatenka į tuos atvejus, kuomet teismas turi būti aktyvus renkant įrodymus. Be to, nors kaip ieškovas nurodo jis yra vartotojas, tai nuo minėtos pareigos jo neatleidžia, ir nesukuria teismui pareigos būti aktyviam renkant įrodymus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas minėtos pareigos tinkamai neįvykdė.
25. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio įskaitymą, todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl žyminio mokesčio įskaitymo grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimą (kartu ir klausimą dėl žyminio mokesčio įkaitymo) sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tinkamai taikė procesines teisės normas, ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas 7 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį arba pateikti įrodymus ir argumentus, dėl kurių turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl permokėto žyminio mokesčio įskaitymo ir klausimą dėl žyminio mokesčio įskaitymo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui D. K. naują septynių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, pašalinti – sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį arba pateikti įrodymus ir argumentus, dėl kurių turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.