- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-308-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Rumsavita“
- Atsakovas
- V. S.
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-308-115/2011
Teisėjas Edvardas Juozėnas Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. kovo 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Rumsavita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-786-433/2010 pagal ieškovo UAB „Rumsavita“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos , delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Rumsavita“ ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 2756,35 Lt skolą, 4664,28 Lt delspinigius, 490,68 Lt palūkanų iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 15,21 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-3). Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2009-09-22 susidariusią 2756,35 Lt skolą apmokėjo. Šioje dalyje ieškinio atsisakė, prašo priteisti delspinigius ir palūkanas (b.l.47-48).
Nurodė, kad atsakovui buvo tiekiamos įvairios santechnikos prekės. Už prekes atsakovas atsiskaitydavo pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovas atsiskaitydavo laiku, tačiau nuo 2008-01-18 atsakovas pradėjo neatsiskaityti už pateiktas prekes. Atsakovui 2007-12-19 buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RUM0012204 ir Nr. RUM0012205, kurių atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas 2756,35 Lt. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose yra numatyta, kad sąskaitos apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Laiku neatsiskaičius skaičiuojami 0,3 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą apmokėti kalendorinę dieną. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu numatytais terminais, todėl iš atsakovo ieškovui taip pat priteistini delspinigiai, iš viso 4664,28 Lt. Vadovavosi 2003 m. gruodžio 9 d. LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d. dėl palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo. Teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, kuriems įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos. CK 6.221 str. 2 d. numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas. Kai viena šalis yra praleidusi įvykdymo terminą, kita šalis (ieškovas) gali reikalauti terminą praleidusią šalį ir įvykdyti tai, ką ji yra įsipareigojusi įvykdyti, ir kartu sumokėti netesybas. CK 6.73 str. 1d. nustato, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Manė, kad netesybos siejamos su žalos atlyginimu, tačiau tai yra savarankiškas prievolių teisės institutas. Nuostolių atlyginimas nepanaikina prievolės sumokėti netesybas, jos tik gali būti mažinamos kreditoriaus (ieškovo) turėtų nuostolių dydžio suma (CK 6.73 str. 1 d.). Pažymi ir tai, kad netesybų mokėjimas buvo numatytas ieškovo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, atsakovas visuomet pagal jas atsiskaitydavo, niekada neginčijo ir nekėlė klausimo dėl jose numatyto netesybų dydžio, kas rodo, jog su nurodytu netesybų dydžiu atsakovui neįvykdžius prievolės laiku atsiskaityti atsakovas sutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti (b.l.38-41). Nurodė, kad iš ieškovo pirkdavo santechnikos prekes, už kurias visuomet laiku atsiskaitydavo pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Prekes užsakydavo žmogus, kuris įrenginėjo santechniką jo name, o PVM sąskaitas-faktūras apmokėdavo jis. Neanalizuodavo prekių sąrašo PVM sąskaitose-faktūrose, o tiesiog apmokėdavo. Kai kurios prekės būdavo grąžinamos, už kitas mokama, paskutinių dviejų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. Nr. RUM0012204 ir RUM0012205 jis negavo. Nežinojo sumos, kurią turėjo mokėti. Pasibaigus PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimų terminams ieškovas neinformavo, kad dar nėra apmokėjęs dviejų PVM sąskaitų-faktūrų, taigi nesivadovavo protingumo principu (CK 1.5 str.). Atsakovas būtų geranoriškai apmokėjęs PVM sąskaitas-faktūras, nes skolos neneigia ir nori ją apmokėti. Su ieškovo reikalaujamais delspinigiais nesutiko, nes CK 6.72 str. nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, nors jokios nei rašytinės, nei kitokios sutarties su ieškovu mes pasirašę nebuvo. Taigi prievolę mokėti skolą pagrindžia tik PVM sąskaitos-faktūros, kurios tiesiog įrodo prekių pirkimo-pardavimo faktą. Delspinigių reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas. Ieškovo reikalaujamos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą yra nepagrįstos ir su tokiu reikalavimu nesutiko. Minėto įstatymo 1 str. 2 d. yra aiškiai nurodyta, kad įstatymas yra taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams. Ūkio subjektai - tai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 str. 6 d.). Atsakovas yra fizinis asmuo, neturi jokių verslo liudijimų ir nesiverčia, nei ūkine komercine, nei profesine veikla. Santechnikos prekes pirko iš ieškovo savo šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, norėdamas įsirengti santechniką savo namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 82,69 Lt. žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pradavimo teisiniai santykiai. Už prekes atsakovas atsiskaitydavo pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovui 2007-12-19 buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. RUM0012204 ir Nr. RUM0012205, atsakovas neapmokėjo nurodytų sąskaitų ir liko skolingas 2756,35 Lt. Po ieškinio pareiškimo atsakovas 2009-09-22 susidariusią skolą apmokėjo. Teismas sprendė, jog atsakovui pagrindinę skolą yra sumokėjus, nėra pagrindo iš jo ieškovo naudai priteisti 2756,35 Lt. sumą. Teismas nurodė, kad CK 6.72 str. nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovo teiginį, kad šalys PVM sąskaitose faktūrose susitarė dėl delspinigių teismas laikė nepagrįstu, nes PVM sąskaitos faktūros įrodo prekių pirkimo-pardavimo faktą. Tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog delspinigiai yra 0,3 proc.dydžio už uždelstą atsiskaityti laiką, nelaikytina abiejų šalių išreikšta valia dėl netesybų dydžio. PVM sąskaitą faktūrą išrašo ieškovas, o atsakovas ar jo atstovas pasirašo, patvirtindami, jog prekes gavo. Taigi, PVM sąskaita faktūra patvirtina prekių perdavimo ir priėmimo faktą, sąskaitą gali pasirašyti atsakovo pavestas asmuo, kuris neturi įgaliojimų susitarti dėl sąlygų, tokių, kaip netesybų dydis. Be to, kaip matyti, sąskaitas Nr. RUM0012204 ir Nr. RUM0012205, pagal kurias atsakovas įsiskolino, pasirašė ne jis pats, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl delspinigių. Teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti delspinigius yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., CK 6.72). Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams. Įstatymo 2 str. 6 d. yra nurodyta, kad ūkio subjektai - tai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Atsakovas yra fizinis asmuo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas vykdytų ūkinę ar komercinę veiklą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad santechnikos prekes pirko iš ieškovo savo šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, norėdamas įsirengti santechniką savo namuose. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas verčiasi ūkine ar komercine veikla, t. y. neįrodė, kad pagrįstai, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo iš atsakovo priteisti 490,68 Lt palūkanų.. Kadangi reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo netenkinti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisiamos vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str. nuostatomis, pagal kurias apmokamos tik išlaidos advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti. Prie ieškinio pridėtas vietinio mokėjimo nurodymas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurių matyti, kad ieškovas sumokėjo už teisines paslaugas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o UAB „Tikroji turto kaina“, todėl šios išlaidos iš atsakovo ieškovo naudai negali būti priteistos.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Rumsavita“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.79-84;), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti delspinigius ir palūkanas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 1600 Lt už apeliacinio skundo parengimą. Patikslintu apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti palūkanas; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo išspręsti klausimą iš esmės, priteisti delspinigius; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 1600 Lt už apeliacinio skundo parengimą (b.l.93-97). Nurodo, jog atsakovas padengė įsiskolinimą tik po ieškinio pateikimo teismui, todėl turi būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Vadovaujasi LAT 2005-06-29 konsultacija, kurioje nurodyta, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi, jos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Mano, jog teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo dėl to, jog ieškovas vadovavosi ne tuo įstatymu, be pagrindo netaikė CK 6.210 str., 6.261 str. Teigia, jog teismas turėjo nurodyti ginčui taikytiną normą ir priteisti 231,08 Lt palūkanų pagal CK 6.210 str. 1 d. Pažymi, jog netesybų mokėjimas buvo numatytas ieškovo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Mano, jog teismo argumentas, kad šalys nesitarė dėl netesybų dydžio, yra nepagrįstas, pažeidžia CK 6.71 str. Teismas galėjo mažinti netesybas ir priteisti LAT rekomenduotą 0,02 proc. delspinigių dydį, tai sudarytų 310,92 Lt. Teigia, jog teismas, atmetęs ieškinį nepagrįstai, atsisakė tenkinti ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Dėl atstovavimo išlaidų pažymi, jog UAB „Tikroji turto kaina“ yra juridinis asmuo, kuris vykdo legalią veiklą, ir už kurią turi būti atlyginama. Tiek privačios bendrovės, tiek advokatai ar jų padėjėjai vykdo iš esmės tapačią veiklą, rengdami procesinius dokumentus, todėl teismas diskriminuoja teisines paslaugas teikiančias bendroves, tuo pažeisdamas ir jų klientų teisėtus interesus. Pažymi, jog ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias ir turi atlyginti kaltoji šalis. Mano, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinka LAT praktiką (LAT 2008-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-502/2008). Teigia, jog atstovavimas yra specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti specialių teisės žinių. Atsakovas V. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) UAB“Rumsavita“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys dėl delspinigių, palūkanų priteisimo ir prašo jį panaikinti bei priteisti 310,92Lt delspinigių, 231,08Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas palūkanų priteisimo dalyje naikintinas ir priimtinas naujas, o taip pat priteistina dalis teisinės pagalbos išlaidų.
Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje kilo dėl 2756,35Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas V. S. 2756,35Lt skolą už santechnikos prekes, gautas 2007-12-19, sumokėjo 2009-10-22 (b.l.6,7, 52,53). Tai rodo, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu, todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skolininkas CK 6.210str.1d. ir 6.261str. pagrindu už pradelstą atsiskaityti terminą turi prievolę mokėti kreditoriui 5 procentų metines palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas PVM sąskaitose –faktūrose yra nurodęs, kad už prekes turi būti sumokėta per 30d. kalendorinių dienų. Šis nurodymas faktiškai neprieštarauja įstatymui (CK 6.314str.2d.), todėl už laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2009-10-22 ieškovui priskaičiuotinos 255,74 Lt dydžio palūkanos (5proc:365d.x2756,35Ltx673d.).
Kadangi apeliantas reikalauja priteisti 231,08Lt palūkanų ir už šią sumą yra sumokėjęs žyminį mokestį, panaikinus šioje dalyje skundžiamą sprendimą, ieškovui priteistina 231,08Lt palūkanų, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009-10-22 iki sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovo ir 310,92Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,02proc. už uždelstą atsiskaityti laiką, atmestinas. Kolegija sprendžia, kad vienašališkas delspinigių mokėjimo nurodymas PVM sąskaitose- faktūrose negali būti laikomas šalių dėl netesybų susitarimu, atitinkančiu įstatymo reikalavimus, kadangi atsakovo parašu yra patvirtintas tik prekių gavimas (CK 6.71str.1d., 6.72str.). Be to, atsakovas teigia, kad paskutines PVM sąskaitas faktūras pasirašė asmuo, kuris atliko santechnikos darbus ir ši aplinkybė nėra paneigta.
Apeliaciniu skundu yra nesutinkama ir su teismo sprendimo dalimi, kuria yra atmestas prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas UAB“Tikroji kaina‘ už teisines paslaugas pagal 2009-03-02 atstovavimo sutartį yra sumokėjęs 500Lt (b.l.20-24). Ieškinyje taip pat nurodyta, kad jį paruošė teisines paslaugas teikianti įmonė. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškovo turėtos teisinių paslaugų išlaidos turi būti atlyginamos vadovaujantis CPK 88str.1d.8p., 93str.1 ir 2d., 94str.1d. nuostatomis. Šią aplinkybę faktiškai yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartį civ.b. Nr.3K-3-502/2008).
Kadangi ieškovo pareikšto ieškinio kaina yra 7911,31 Lt, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovui 2756,35Lt skolą ir teismas priteisia apeliantui dar 231,08Lt palūkanų, atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 37,76 proc.(2987,43Lt(2756,35Lt + 231,08Lt) x 100 : 7911,31Lt). Tokiu būdu už teisines paslaugas ieškovui priteistina 188,80Lt ir 89,62Lt (2987,43Lt x 3proc.) žyminio mokesčio, vietoje priteisto 82,69Lt, t.y. 278,42Lt(188Lt+89,62Lt) bylinėjimosi išlaidų iš viso.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl palūkanų, o taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo(CPK 326str.1d.1 ir 3p.).
Sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliktina nepakeista, nes skola yra sumokėta bylos nagrinėjimo metu, o priteista mokėti suma yra nedidelė.
Apeliacinėje teismo instancijoje ieškovui priteistina 66Lt žyminio mokesčio išlaidų, kadangi skundas iš dalies yra patenkintas, o žyminio mokesčio dydis šioje byloje faktiškai negali būti mažesnis už sumokėtą indeksuotą(CPK 80str.1 ir 4d.).
Apeliantas taip pat pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis pagal susitarimą su UAB “Tikroji kaina“ už apeliacinio skundo surašymą iki 2010-12-31 turėjo sumokėti 1600Lt, tačiau apmokėjimo terminas yra pratęstas iki 2011-06-01. Pažymėtina, kad pagal CPK 98str.1d. turinį ir teismų praktiką, už teisines paslaugas gali būti priteisiamos tik tos išlaidos, už kurias iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra pateikiami mokėjimą patvirtinantys banko dokumentai. Kadangi apeliantas 1600Lt už teisines paslaugas dar nesumokėjo, jo prašymas priteisti šias išlaidas, tenkančias patenkinto reikalavimo daliai, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-786-433/2010 iš dalies panaikinti ir priteisti iš atsakovo V. S. 231,08Lt ieškovui UAB“Rumsavita“ palūkanų, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009-10-22 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. S. 278,42Lt ieškovui UAB“Rumsavita bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. S. 66,0Lt UAB“Rumsavita žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.