- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- II-48-298/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00476-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Arnoldo (A. B.skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015 03 03 nutarimo Nr(duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto inspektorė J. D. 2014 m. rugsėjo 5 d. surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 5 d. 17.55 val. Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Lavoriškių kelio posto raudonąjį muitinio tikrinimo kanalą automobiliu „K. S.“, valstybinis Nr. 2155AO-7, kurį vairavo I. B., ir A. B. krepšyje tarp asmeninių daiktų rasta 180 vnt. cigarečių: 80 vnt. cigarečių „Golden gate”, 80 vnt. cigarečių „Fest compact”, 20 vnt. cigarečių „Winston blue”, kurių bendra muitinė vertė 71,32 Lt (20,66 Eur). Tuo A. B. pažeidė EEB Reglamento 2913/92m, nustatančio B. M. kodeksą, 40-41 str. ir, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3 d.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. B. 2015 m. kovo 3 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius ATPK 210 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 144 Eur baudą su prekių, sulaikytų pagal Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. 4VK1006110 konfiskavimu.
Šalies argumentai
A. B. su 2015-03-03 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde jis nurodė, kad jis nesutinka, kad muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad veža (turi) du pakelius cigarečių. Su juo niekas nekalbėjo ir jo niekas neklausė ar jis turi su savimi cigarečių ar neturi. Automobilį „K. S.“, valstybinis Nr. 2155AO-7, vairavusiai I. B. buvo liepta važiuoti į angarą, kur bus atliekamas detalus tikrinimas rentgeno aparatu. Priėjus muitinės pareigūnams prie automobilio, automobilio tikrinimas nebuvo vykdomas, niekas nepasiūlė prekių deklaruoti, deklaracijos nebuvo pateiktos, muitinės pareigūnai deklaracijų su savimi neturėjo. Automobilio keleiviu tuo metu buvęs A. B. pats savavališkai išlipti iš automobilio negalėjo, todėl muitinės deklaracijos negalėjo įgyti. Inspektoriaus R. P. 2015-02-26 paaiškinimas yra klastotė, praėjus pusei metų po įvykio joks inspektorius negali prisiminti įvykio aplinkybių, tuo labiau, kai su automobilio keleiviu pareigūnai nekalbėjo, nieko neklausė apie vežamas prekes. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno nutarimas, nepagrįstas, neobjektyvus, pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos bylos aplinkybės, byla išspręsta ne pagal įstatymą ATPK 20, 248 str., be teisinio pagrindo paskirta bauda. Pareiškėjas nepasirinko įvažiavimo kanalo, tai padarė automobilio vairuotojas. Pasiūlyti deklaruoti prekes privalo tikrinantis muitinės pareigūnas. A. B. kaip automobilio keleivis taip pat turi teisę būti išklausytas bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo A. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo veiksmuose nėra kaltės.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad panaikinti skundžiamą nutarimą nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 38 str. 1 d. a) punktu, asmuo, gabenantis į Bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą. M. T. reglamento 40 str. nuostatos numato, jog į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. B. įvežė į Bendrijos muitų teritoriją prekių virš nustatytos neapmokestinamos įvežimo normos, kas, vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis sukėlė jam pareigą šias prekes pateikti muitiniam tikrinimui bei už prekes virš nustatytos neapmokestinamos įvežimo normos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais nuostatomis, sumokėti importo mokesčius. Remiantis šiuo, teigti, jog A. B. niekas nepasiūlė prekių deklaruoti, jam nebuvo pateiktos deklaracijos, nepagrįsta, kadangi pats A. B. turėjo pareigą deklaruoti gabenamas prekes muitinei. A. B. kaip keleivis vyko ne Bendrijoje registruotu automobiliu, kurį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietė I. B., todėl šis automobilis, vadovaujantis Lavoriškių autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatais, patvirtintais Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-686/1B-626, turėjo pasirinkti eismo juostą, skirtą asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, autobusams, lengviesiems automobiliams, motociklams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B., kaip minėto automobilio keleivis, įvažiavo į šią eismo juostą, kas reikštų, jog muitinės pareigūnui pasirinktinai šio eismo juostoje neatlikus detalaus muitinio tikrinimo, į Bendrijos muitų teritoriją būtų įvežtos A. B. gabenamos prekės, jų neapmokestinus importo muitais ir mokesčiais. Asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltė, be kita ko, pagrįsta muitinės pareigūno R. P., atlikusio automobilio „K. S.“, valstybinis Nr. 2155AO-7, muitinį tikrinimą, paaiškinimais apie incidento aplinkybes (R. P. paaiškino, kad pasirinkęs eismo juostą, A. B. žodžiu deklaravo gabenantis du pakelius cigarečių, kurie, A. B. teigimu, priklausė jam; nei iki muitinio tikrinimo, nei pradėjus tikrinimą, A. B. nereiškė pageidavimo deklaruoti prekes). Netikėti muitinės pareigūno pateiktas paaiškinimais apie bylos fakto aplinkybes muitinė neturėjo pagrindo, kadangi valdžios atstovo paaiškinimai atitiko tarnybinio pranešimo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, buvo nuoseklūs. Jo paaiškinimus taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikrinimo aktas, muitinės pareigūnės J. D. paaiškinimai, o taip pat paties A. B. paaiškinimai protokolo surašymo metu (susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. B. neteikė prieštaravimų, neginčijo nustatyto pažeidimo aplinkybių, šią gynybinę versiją jis iškėlė tik bylos nagrinėjimo muitinėje metu). Taigi aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti muitinės pareigūno paaiškinimais, nebuvo nustatyta. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 61 straipsnis numato, kad muitinės deklaracija turi būti pateikiama (1) raštu; arba (2) naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis; arba (3) kaip žodinė deklaracija arba bet kuris kitas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra. Tai reiškia, kad prekes deklaruojantis asmuo turi pasirinkti vieną iš trijų numatytų deklaravimo būdų, kas reikštų, jog A. B. nepagrįstai skunde teigia, jog pasiūlyti deklaruoti prekes privalo tikrinantis muitinės pareigūnas. Ši pareiga teisės aktų yra nustatyta asmenims, kadangi muitinės pareigūnas atlieka pasirinktinį muitinį tikrinimą. Vilniaus teritorinė muitinė taip pat mano, jog A. B. skunde nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi nustačius A. B. kaltę dėl kontrabandos pagal ATPK 210 str. 3 d., administracinė nuobauda buvo paskirta būtent siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus visus administracinio teisės pažeidimo byloje dėl A. B. patraukimo atsakomybėn esančius įrodymus, darytina besąlygiška išvada, jog Vilniaus teritorinė muitinė išaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, rėmėsi visais rašytiniais įrodymais, muitinės pareigūnų J. D. ir R. P. paaiškinimais, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti, bei įvertino visus įrodymus, A. B. skundo argumentai vertintini kaip pateikimas incidento situacijos iš pastarajam palankios pozicijos, A. B. paaiškinimai, jog jo kaltės muitinės nustatytoje veikoje nėra, muitinė vertina kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės, todėl ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su nutarimu, nes nieko nepažeidė ir važiavo raudonu kanalu. Prieš rentgeną reikėjo klausti ar jis nori kažką deklaruoti. Jam niekas nesuteikė tokios galimybės. Iš karto jį nukreipė į angarą. Jis turėjo iš viso 9 pakelius cigarečių, bet juk 2 pakelius cigarečių jis gali oficialiai vežti. Cigaretės buvo krepšyje, kuris buvo automobilio salone. Jis važiavo su I. B., kuri vairavo. Kai automobilis įvažiuoja į raudoną kanalą, tai juk aišku, kad žmogus kažką nori deklaruoti. Automobilis iš karto buvo nukreiptas į rentgeno sistemą. Jo niekas neklausė ar nori kažką deklaruoti. Iki angaro jis neturėjo galimybės pasakyti, kad nori deklaruoti prekes, nes su juo niekas nekalbėjo. Iš karto nukreipė automobilį į papildomą tikrinimą. Jis važiavo raudonu kanalu, tai dėl to nepranešė, kad nori išmuitinti prekes. Po to angare pasakė, kad nori išmuitinti prekes. Pareigūnas tada pasakė, kad surašys jam protokolą. Mano, kad nutarimas nepagrįstas, tai prašo jį panaikinti. Jis gabeno cigaretes sau. Važiavo raudonu kanalu. I. B. automobilis yra pastoviai kontroliuojamas ir varomas į angarą. Jam vienas pakelis cigarečių, išmuitinant prekes, kainuotų 12 litų. Tokios cigaretės yra tik Baltarusijoje. Jam nėra skirtumo, kiek mokėti, nes jis rūko. Vieną kartą jis važiavo ir deklaravo cigaretes. Jis rūko visokias cigaretes. Cigaretes Lietuvoje perka parduotuvėse. Tos cigaretės, kurias jis vežė buvo be pakelių, sudėtos dėžutėje. Šias cigaretes jis įsigijo Baltarusijoje. Kai jas įsigijo, tai jos buvo pakeliuose. Po to jis išmetė pakelius ir sudėjo cigaretes į portsigarą.
L. R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, Lavoriškių kelio poste, vyriausiuoju inspektoriumi. A. B. jis asmeniškai nepažįsta. Įvažiuojant iš Baltarusijos į Lietuvos Respublikos yra 3 kanalai. Kiekvienas kanalas yra pažymėtas lentelėmis. Ant lentelių išaiškinta kaip reikia elgtis. Pirmu - žaliu kanalu vyksta vairuotojai, kurie negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už leidžiamą. Antras kanalas yra skirtas ne E. S. piliečiams. Čia žmonės veiksmu nedeklaruoja, kad veža didesnį kiekį prekių. Šis kanalas prilyginamas žaliajam kanalui, tik juo važiuoja ne E. S. piliečiai. B.įvažiavo būtent į šį kanalą. Jei vežamas didesnis kiekis prekių, negu galima vežti, tai reikia jas deklaruoti ir reikia važiuoti į raudoną kanalą. Šiuo kanalu piliečiai važiuodami deklaruoja, kad neveža prekių. Trečias kanalas yra su lentele - deklaruojami daiktai. Tai raudonas kanalas. Čia žmonės veiksmu deklaruoja, kad kažką turi. 2014-09-05 I. B. su A. B. įvažiavo į tą antrą kanalą, kuris skirtas ne E. S. piliečiams ir kuriuo piliečiai važiuodami deklaruoja, kad neveža prekių. Jis priėjo prie jų automobilio, paklausė keleivių - ką jūs vežate. Jam atsakė moteris ir vyras, kad veža po 2 pakelius cigarečių, t. y. leistiną normą. Jis atliko detalų automobilio patikrinimą. Automobilyje, tarp asmeninių daiktų, buvo rastos cigaretės. Po to šis automobilis praėjo rentgeno kontrolę. Tiksliai jis nepamena, kada cigaretės buvo rastos - prieš rentgeną ar po. Žino, kad cigaretės buvo rastos tada, kai žmogus deklaravo, kad neveža didesnio kiekio cigarečių, negu leista. Jam atrodo, kai kurios cigaretės buvo pakeliuose. Jis yra rašęs patikrinimo aktą. Jame viskas parašyta, o būtent, kokie veiksmai buvo atliekami, kokie patikrinimai buvo, kas rasta. Cigaretės galėjo būti nesupakuotos pakeliuose. Būna tokių atvejų, kai žmonės įdeda išpakuotas cigaretes, nes jie turi detektorių, kuris reaguoja į foliją. Tai žmonės tą žino ir deda cigaretes be pakelio. Galima įvežti tik 40 vienetų cigarečių. Akcizas yra skaičiuojamas už vienetus. Nėra skirtumo, kokioje šalyje buvo pirktos tos cigaretės. A. B. vežė „G. G.“ cigaretes ir kitos rūšies. A. B. gal neatsimena ar sako netiesą, kad jis neklausė, ką jie veža. Jis visada paklausia ar žmonės turi cigarečių ir alkoholio. Jei atsako teigiamai, tai paklausia, kiek vienetų jie veža. Deklaruoti prekes galima prieš darant patikrinimą. Žmogus gali deklaruoti prekes veiksmu ir žodžiu. Iki automobilio patikrinimo A. B. nepasakė, kad nori deklaruoti prekes. Jis rado cigaretes pastarojo krepšyje. Nežino, kieno tai buvo cigaretės. Jis pasakė, kad bus surašytas protokolas. A. B. galėjo tuo metu paklausti ar gali deklaruoti prekes. Tačiau jis galėjo atsakyti jam, kad ne, nes cigaretės jau buvo surastos. Cigaretes veža, nes jų vertė Baltarusijoje pigesnė. Žmogui privalomas sumokėti muito mokestis. Už vieną pakelį jam reikėjo sumokėti 8 litus muito mokestį. Dar reikia sumokėti 5 litus banko mokestį. Taigi jam neapsimokėjo vežti cigaretes. Vienas pakelis jam išeitų 10 litų, todėl mokant muitą iš Baltarusijos neapsimoka vežti cigaretes. Lietuvoje cigaretės kainuotų pigiau. Jis tikrino A. B. pirmą kartą. Muitinės poste vyksta tikrinimas. Inspektorius pasirinktinai renkasi ką tikrinti, ar visus automobilius ar ne. Aišku, pas juos yra informacinė sistema, kuri rodo, kokius automobilius reikia būtinai tikrinti. Tačiau tai konfidenciali informacija.
Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad muitinė prašo teismo palikti 2015-03-03 nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Tai pagrindžiama byloje surinktai rašytiniai duomenimis, A. B. paaiškinimu, kuris neprisipažįsta. Byloje surinkta medžiaga įrodo, kad asmuo padarė pažeidimą. Taip pat liudytojo parodymai atitinka bylos medžiagą ir jos turinį, jai neprieštarauja ir papildo. Ko visumoje darytina išvada, kad asmuo padarė pažeidimą, o jo reiškiama pozicija įvertinama kaip jo gynybinė pozicija, kurį neatitinka teisės aktų reikalavimų. Asmuo pagal visus įstatymus, turi pareigą pateikti prekes ir jas deklaruoti, o ne sakyti, kad muitinės pareigūnas privalo prieiti prie jo ir prašyti, kad jis deklaruotų prekes. Muitinės pareigūnai atlieka pasirinktinį patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Išanalizavęs Vilniaus teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus teritorinės muitinės išvada, jog A. B. 2014 m. rugsėjo 5 d., 17.55 val. Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Medininkų kelio postą automobiliu „K. S.“, valstybinis Nr. 2155AO-7, kaip keleivis, krepšiuose tarp asmeninių daiktų nedeklaravęs gabeno 180 vnt. cigarečių: 80 vnt. cigarečių „Golden gate”, 80 vnt. cigarečių „Fest compact”, 20 vnt. cigarečių „Winston blue”, kurių bendra muitinė vertė 71,32 Lt (20,66 Eur). Tuo A. B. pažeidė EEB Reglamento 2913/92m, nustatančio B. M. kodeksą, 40-41 str., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3 d.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. B. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole ir pažeidimo sudėties neginčijo, pripažino, kad gabeno 180 vnt. cigarečių. Pateikdamas skundą A. B. ginčijo tik tai, kad jo niekas neklausė ar jis su savimi turi cigarečių, niekas nepasiūlė prekių deklaruoti ir deklaracijos nebuvo pateiktos. Šios aplinkybės paneigtos bylos medžiaga. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. B. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto raudonąjį kanalą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas R. P., I. B. su A. B. įvažiavo į tą antrą kanalą, kuris skirtas ne E. S. piliečiams ir kuriuo piliečiai važiuodami deklaruoja, kad neveža prekių. Taigi, šiuo atveju I. B. ir A. B. laikytini veiksmu deklaravę, kad negabena leistiną kiekį viršijančių prekių. Liudytojas tai pat patvirtino, kad jis paklausė A. B. ką veža ir šis jam atsakė, kad veža 2 pakelius cigarečių, t. y. leistiną normą. Cigaretės A. B. krepšyje buvo rastos tada, kai žmogus deklaravo, kad neveža didesnio kiekio cigarečių, negu leista.
Kaip teisingai nurodė Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 38 str. 1 d. a punktu, asmuo, gabenantis į Bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą. M. T. reglamento 40 str. nuostatos numato, jog į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. B. įvežė į Bendrijos muitų teritoriją prekių virš nustatytos neapmokestinamos įvežimo normos, kas, vadovaujantis minėto teisės akto nuostatomis sukėlė jam pareigą šias prekes pateikti muitiniam tikrinimui bei už prekes virš nustatytos neapmokestinamos įvežimo normos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais nuostatomis, sumokėti importo mokesčius. To A. B. nepadarė, tačiau, priešingai, tikrinančiam muitinės pareigūnui nurodė, kad negabena leistiną kiekį viršijančių cigarečių. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 61 straipsnis numato, kad muitinės deklaracija turi būti pateikiama (1) raštu; arba (2) naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis; arba (3) kaip žodinė deklaracija arba bet kuris kitas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra. Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyriausiasis inspektorius 2014-09-05 tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. B. raudonajame kanale žodžiu deklaravo, jog turi tik du pakelius cigarečių, kas taip pat patvirtina, kad vietoj deklaruotų leistiną kiekį viršijančių prekių A. B. nurodė, kad tokių prekių negabena.
Jokių savo kaltę paneigiančių įrodymų A. B. nepateikė. Jis pripažino per valstybės sieną gabenęs cigarečių ir jų nedeklaravęs. Jo gabentas kiekis viršija leistiną normą ir muitinės pareigūnai neturėjo pareigos pasiūlyti jam deklaruoti gabenamas cigaretes, kadangi jie atvyko į kanalą, kuriame veiksmu deklaruoja, kad neturi leistiną normą viršijančių prekių. Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų paėmimo protokolu ir veika kvalifikuota tinkamai.
Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad A. B. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 3 d., buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė A. B. pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą paskyrė nepažeisdamas nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
A.(AB.skundo netenkinti.
Vilniaus teritorinės muitinės 2015 03 03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.