- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- II-2-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00422-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Pažeidėjas
- D. S.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Violeta Savickienė
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. S., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, nukentėjusiajai A. N., jos atstovei advokatei Violetai Savickienei, Teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus ekspertui Ernestui Grigeliui, išnagrinėjusi D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK Joniškio RPK) 2013 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 62N-2709327-13 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2013 m. birželio 26 nutarimu Nr. 62N-2709327-13 administracinio teisės pažeidimo byloje D. S. paskirta administracinė nuobauda – bauda 100 Lt, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d. 12 val. 14 min. Joniškio r. sav., kelio Joniškis-Žeimelis-Pasvalys 13,85 km, vairuodamas automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nespėjo sustabdyti transporto priemonę, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį purkštuvą, kurį tempė traktorius. Eismo įvykio metu apgadintas purkštuvas ir automobilis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 punktų reikalavimus.
Atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. birželio 18 d. apie 12 val. vairuodamas tėvo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keliu Joniškis-Pasvalys, priekyje pamatė važiuojantį traktorių su purkštuvu. Likus apie 150 m iki traktoriaus, parodė posūkį ir persirikiavo lenkimui. Priartėjus, traktorius suko į kairę, nerodydamas jokių posūkio signalų, be to, juos užstojo purkštuvo rėmas ir posūkio net nebūtų matęs. Jo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra, nes traktorininkas neapsidairė ir nematė, kad jis rengiasi lenkti. Traktorininkas bandė grįžti į savo eismo juostą. Jis taip pat bandė grįžti ir atsitrenkė į purkštuvo kairį ratlankį. Purkštuvas apsivertė. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, asfaltas sausas, matomumas geras. Jis eismo įvykio metu važiavo 70 km/h greičiu, o traktorius galėjo važiuoti 30-40 km/h greičiu. Kai buvo likę 30-40 m iki traktoriaus, matė jog šiam posūkio signalas neįjungtas. Kai po susidūrimo išlipo, jau buvo įjungtas avarinis signalas. Įvykio metu traktorius ir purkštuvas užėmė abi eismo juostas, todėl jis negalėjo išvengti susidūrimo. Jis, grįždamas į savo eismo juostą, stabdė. Matė, kad nėra stabdymo žymių, tačiau jo automobilis yra geras, su ABS, todėl stabdymo žymių nelieka. Ar stabdė traktorius, nesuprato. Jis paskambino savo tėvui, kuris atvyko ir iškvietė policijos pareigūnus. Po eismo įvykio skambino ne į policiją, o tėvui, nes buvo šoke, labai susijaudinęs. Kadangi negalėjo pravažiuoti vilkikas, traktorius buvo patrauktas dar prieš atvykstant policijos pareigūnams. Traktorininkas šiek tiek pavažiavo į priekį. Automobilis liko stovėti savo vietoje. Dar prieš traktoriaus patraukimą jis darė nuotraukas. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis ir purkštuvas. Ten, kur suko traktorius, nėra kelio nuovažos, tik lauko keliukas, jokių kelio ženklų nėra. Įvykio vietoje buvo nukritęs bamperio grotelės, tepalų išbėgę nebuvo. Kai buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, dalyvavo. Policijos pareigūnas nutarime nurodė, jog jis nuoširdžiai gailisi, tačiau tai nereiškia, kad jis pripažino savo kaltę. Jis gailėjosi tik dėl pačios situacijos. Kaip suprato jo gailėjimąsi nutarimą byloje priėmęs policijos pareigūnas, jis nežino. Jo greičio viršijimas nebuvo nustatytas, traktorininkas nepastebėjo, kad jis lenkė, todėl prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
Posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. N. parodė, kad traktorius ir purkštuvas, patekę į eismo įvykį, priklauso jos ūkininko ūkiui. Traktorių vairavo jos sūnus G. N., kuris tuo traktoriumi su purkštuvu važiavo jau ne pirmą kartą. Purkštuve galėjo būti 100-150 l vandens, kurį po purkštuvo išplovimo, G. N. važiavo išpurkšti į lauką. Purkštuvo konstrukcijos neužstojo traktoriaus posūkių žibintų. Hidraulika purkštuve skirta sparnams pakelti ir nuleisti, o transportuojant purkštuvą, „sparnai“ nejudinami. Miestelyje dažnai patruliuoja policijos pareigūnai, tačiau nei karto nėra stabdę traktoriaus su purkštuvu, kad šis neatitiktų saugaus eismo reikalavimų, nesimatytų posūkių žibintų. 2013 m. vasarą atliktos apžiūros metu purkštuvo konstrukcija buvo susmukusi dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų, o eismo įvykio metu konstrukcija buvo aukščiau.
Posėdžio metu apklaustas liudytojas G. O. parodė, kad eismo įvykio vietoje nebuvo, gavęs medžiagą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš D. S. paaiškinimo matė, jog šis, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, matė, jog traktorius darys posūkį. Akivaizdu, kad D. S. važiavo per greitai. Transporto priemonių susidūrimas įvyko dešinėje kelio pusėje, D. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į purkštuvo galinės dalies kairę pusę. Jei traktorius būtų netikėtai užsukęs, automobilis būtų atsitrenkęs į šoną, o ne į galinę dalį. Tai, kad traktorius po įvykio buvo patrauktas iš įvykio vietos, nekeičia eismo įvykio mechanizmo. Kai teismo pavedimu važiavo patikrinti ar matosi posūkių žibintai, tai įsitikino, kad tikrai matosi. D. S. dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, sutiko, kad nespėjo sustabdyti automobilį, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl jis tai ir įrašė į nutarimą kaip lengvinančią aplinkybę. Mano, kad D. S. atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisingas. Tokia buvo ne vien jo, bet ir kitų skyriuje dirbančių pareigūnų nuomonė.
Posėdžio metu apklaustas liudytojas G. N. paaiškino, kad tą dieną važiavo traktoriumi su purkštuvu į lauką. Likus 50-80 m iki lauko, įjungė posūkio žibintą, pažiūrėjo į veidrodėlį, jokio automobilio nebuvo. Prieš manevrą traktoriaus greitis buvo ne daugiau kaip 5-10 km/h. Pradėjęs posūkio manevrą, dar kartą žvilgtelėjo į veidrodėlį ir pastebėjo už 70-100 m žaibišku greičiu artėjantį automobilį, kuris rengėsi daryti lenkimo manevrą, t. y. buvo „apžergęs“ vidurinę kelio liniją. Jis ėmė sukti traktorių atgal. Smūgis į purkštuvą buvo stiprus, jis trenkėsi galva į traktoriaus lubas. Kadangi važiavo įjungta pavara, traktorius po smūgio į purkštuvą buvo išstumtas į priešingą eismo juostą. Automobilis tikrai važiavo didesniu, nei 100 km/h greičiu. Abiems išlipus iš transporto priemonių, D. S. pasakė, kad jis nerodė posūkio. Jam paklausus kokiu greičiu važiavo, D. S. pasakė, kad 90 km/h, nors jis matė ant automobilio užklijuotą „lapą“. Jis manė, jog D. S. skambina policijai, tačiau atvažiavo D. S. tėvas. Po eismo įvykio negalėjo pravažiuoti sunkvežimis, todėl D. S. sutikus, jis apie 1 m pavažiavo traktoriumi į priekį. Traktorius nebuvo užtvėręs viso kelio, pro šalį galėjo pravažiuoti lengvieji automobiliai, tačiau sunkvežimis ir autobusas – ne, nes toje vietoje nėra kelkraščio, kadangi įrengta vandens perlaida (kanalas). Jis traktoriumi dirba nuo 1994 m., automobilius vairuoja nuo 1997 m., su į eismo įvykį patekusiu purkštuvu važinėjo apie 3 metus. Traktoriaus posūkių žibintai tikrai matosi, purkštuvas jų neužstoja. Dalyvavo 2013 m. rugpjūčio mėnesį matuojant purkštuvą, tačiau nesutinka su matavimais, nes po eismo įvykio buvo pakitę purkštuvo konstrukcijos. Nematė, kad automobilis būtų rodęs posūkį lenkimui, tik pastebėjo, kad automobilio kairys ratas kirtęs kelio vidurio liniją, todėl ir nusprendė, jog ruošiasi lenkti. Po eismo įvykio vaikščiojo aplink, matė traktoriaus slydimo žymes, sudaužytas detales, automobilio stabdymo žymių nebuvo.
Posėdyje dalyvavęs Teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus ekspertas Ernestas Grigelis, išklausęs proceso dalyvius bei peržiūrėjęs byloje esančią medžiagą, nurodė kad išvados byloje teikti negali, tačiau gali pasakyti, jog techninių duomenų apie automobilio Mazda lenkimo manevrą byloje nėra, objektyvių duomenų apie šio automobilio stabdymą nėra. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis po eismo įvykio stovi dešinėje kelio pusėje, šukės dešinėje kelio juostoje. Jokių techninių duomenų, kad transporto priemonių susidūrimas būtų įvykęs kairėje kelio pusėje, nėra. Susidūrimas įvyko į purkštuvo galinę dalį automobilio priekio vidurine, gal kiek į dešinę dalimi. Jei automobilis grįžo į savo eismo juostą, tai įrodyti jo manevravimą nėra techninių galimybių. Tikėtina, jog automobilis nestabdė. Neatmetama galimybė, jog nuo smūgio traktorių galėjo suskersuoti.
Iš 2013 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 62N-2709327-13 administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7622898, 2 b. l.).
Iš Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno R. R. 2013-06-18 tarnybinio pranešimo dėl techninio eismo įvykio matyti, jog eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S. ir traktoriaus John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. N. nesutarė kas yra įvykio kaltininkas. Abu vairuotojai blaivūs (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7622898, 3 b. l.).
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame G. N. 2013-06-18 paaiškinime nurodyta, kad 2013 m. birželio 18 d. apie 12 val. 05 min. važiavo nuo Kriukų traktoriumi John Deere su purkštuvu. Norėdamas sukti į lauką, likus 30 m, įjungė posūkį. Pradėdamas sukti traktorių, per veidrodėlį pamatė iš galo greitai lekiančią (žaibiškai artėjančią) juodą mašiną, norinčią jį lenkti. Jis suko atgal, kad automobilis galėtų baigti manevrą, tačiau šis ėmė stabdyti ir grįžo į dešinę pusę. Po to, jis pajuto didžiulį smūgį, automobilis rėžėsi į purkštuvo galą, purkštuvas apvirto, traktorių nuo smūgio išstūmė į kelio vidurį. Smūgis buvo labai stiprus. Jaunuolis važiavo labai greit ir nesuvaldė automobilio. Savo kaltės dėl eismo įvykio nemato. Patraukė traktorių, kad pravažiuotų kitos transporto priemonės (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7622898, 9 b. l.).
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame D. S. 2013-06-18 paaiškinime nurodyta, kad važiavo iš namų Lazdyniškių k. į Joniškį jam leistinu 70 km/h greičiu. Už Kriukų kaimo priekyje pastebėjo mažu greičiu važiuojantį traktorių John Deere su prikabintu purkštuvu, kurį nusprendė lenkti. Priekyje ir gale kitų eismo dalyvių nebuvo. Iki kliūties likus 150 m, jis parodė posūkio signalą ir persirikiavo į kairę eismo juostą. Likus mažesniam atstumui, traktorius, nerodydamas posūkio signalo, užkirto kelią, sukdamas į kairę pusę, į lauko keliuką. Tai pastebėjęs, staigiai stabdė ir grįžo į savo eismo pusę, bet atstumas buvo per mažas, todėl nespėjo sustoti ir įvyko eismo įvykis, susidūrė su prie traktoriaus prikabintu purkštuvu. Traktorius buvo kairėje kelio pusėje, o purkštuvas – dešinėje kelio pusėje. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7622898, 10 b. l.).
Iš prie skundo pateiktų bei skundo nagrinėjimo metu D. S. pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos prieš patraukiant iš eismo įvykio traktorių, matyti transporto priemonių padėtis po eismo įvykio ir padaryti sugadinimai (6-18 b. l.).
2013-08-20 techninės apžiūros akte ir jo prieduose užfiksuoti traktoriaus John Deere bei eismo įvykio metu sugadinto purkštuvo Hardi matavimai (33-38, 45-50 b. l.).
Iš purkštuvo HARDI GLOSTRUP pažymėjimo PP Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jo savininkė yra A. N. (43 b. l.).
2014-02-05 techninės apžiūros akte ir jo prieduose užfiksuoti traktoriaus John Deere bei eismo įvykio metu sugadinto purkštuvo Hardi po remontavimo darbų atlikti matavimai (116-118, 124, 130-133 b. l.).
Nukentėjusiosios A. N. atstovė prašo palikti galioti Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2013-06-26 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nes jis pagrįstas ir teisėtas. G. N. tvirtina rodęs posūkio signalą. D. S. patvirtino posėdžio metu, kad likus 30-40 m iki traktoriaus, matė posūkio žibintus, todėl nėra jokio pagrindo įrodinėti, kad purkštuvo konstrukcijos užstojo traktoriaus posūkio žibintus. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. S. būtų daręs lenkimą, išvažiavęs į kairę kelio pusę, nes susidūrimas įvyko dešinėje kelio pusėje, o lenkimas yra išvažiavimas į priešingą eismo juostą. Byloje nėra jokių techninių duomenų, kad D. S. būtų pradėjęs lenkimo manevrą. Tikėtina, kad D. S. nespėjo sustabdyti ir yra kaltas, nes nepasirinko saugaus greičio. D. S. yra jaunas vairuotojas, o G. N. – turintis didelę patirtį. Visos abejonės negali būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes tuomet nebūtų nubaustas asmuo, sukėlęs eismo įvykį, o kad eismo įvykis įvyko, transporto priemonės sugadintos, yra faktas ir turi būti nustatytas dėl to kaltas asmuo.
Šalies argumentai
D. S. atstovė prašė Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2013-06-26 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą D. S. atžvilgiu nutraukti, nes bylos duomenimis nėra neginčijamai nustatyta, kad D. S. kaltas dėl eismo įvykio. Posėdyje dalyvavęs ekspertas išvados nepateikė, nurodė, kad paskyrus ekspertizę, duotų išvadą, remdamasis byloje esančiais techniniais duomenimis. Šiuo atveju svarbu yra eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir bylos nagrinėjimo metu apklaustų policijos pareigūnų parodymai. G. N. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl reikia vertinti jo duotų parodymų nuoseklumą. Po eismo įvykio rašytame paaiškinime G. N. nurodė, kad D. S. lenkė, bet grįžo į dešinę pusę. Taip pat iš G. N. paaiškinimo matyti, jog jis pradėjo sukti į kairę, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu. Netikėti šiais parodymais nėra prasmės. Tai patvirtino ir teisme apklausti policijos pareigūnai R. R. bei A. R. G. N. paaiškinime nurodė, kad posūkį įjungė likus 30 m iki keliuko, pirmo teismo posėdžio metu jau nurodė, kad likus 50 m, o šio posėdžio metu jau nurodė 50-80 m. Traktorius buvo užėmęs visą kelią, todėl D. S. negalėjo pravažiuoti nesusidūręs. Nenustatyta ar buvo įjungtas traktoriaus posūkis, o jei ir buvo įjungtas, tai jis purkštuvo, kurį tempė traktorius, gabaritų galėjo būti užstotas. Prielaidomis D. S. kaltės grįsti negalima.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš byloje esančio D. S. 2013-06-18 paaiškinimo turinio ir 2013-06-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinio matyti, kad D. S. iš pradžių pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi. Jo pozicija pasikeitė jau po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Tuo metu iš G. N. 2013-06-18 paaiškinimo ir teisme duotų parodymų matyti, kad traktoriaus vairuotojas nuo pat pradžių kategoriškai neigė savo kaltę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykio schema, esanti administracinio teisės pažeidimo byloje, neatspindi tikrosios transporto priemonių išsidėstymo pos eismo įvykio, padėties, nes traktorius buvo kažkiek pajudintas iš eismo įvykio vietos, kad galėtų pravažiuoti kitos transporto priemonės. Tačiau byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kurias dar prieš traktoriaus patraukimą iš pirminės padėties, darė D. S. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad po susidūrimo D. S. vairuotas automobilis Mazda 6 stovi dešinėje kelio pusėje, lygiagrečiai kelio ašinei linijai. Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio Mazda 6 stabdymo žymes, fotonuotraukose matomos detalės užfiksuotos dešinėje kelio pusėje. Posėdyje dalyvavęs ekspertas nedavė išvados, tačiau reziumavo, jog byloje nėra techninių duomenų, jog D. S. būtų pradėjęs ir daręs lenkimo manevrą.
Šalies argumentai
D. S. atstovė prašė teismo vadovautis ne vien techniniais duomenimis, bet ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų duotų paaiškinimų iš karto po eismo įvykio bei duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nuoseklumu, byloje apklaustų liudytojais policijos pareigūnų R. R. ir A. R. duotais parodymais. Teismas nesiremia ankstesnės sudėties teismui nagrinėjant skundą liudytojų R. R. ir A. R. posėdžio metu duotais parodymais, nes jie nėra pirminis, tiesioginis įrodymų šaltinis, todėl gali būti netikslūs. Policijos pareigūnai paties eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko, kai jau buvo iš pirminės pozicijos patrauktas traktorius, posėdžio metu tik perpasakojo D. S. ir G. N. paaiškinimus. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra raštiški D. S. ir G. N. paaiškinimai, surašyti tą pačią dieną po eismo įvykio, teismas mano, esant objektyviau remtis jais, o ne policijos pareigūnų perpasakotais šių asmenų paaiškinimais. Mazda 6 vairuotojas D. S. nurodė, kad važiavo jam leistinu 70 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 p. numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Taigi vairuotojas turi važiuoti ne maksimaliu jam leistinu greičiu, o pasirinkti saugų greitį, kuriuo važiuodamas, galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, jei reikia sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. KET 141.2. p. numato, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. D. S. nagrinėjant bylą tvirtino, kad pradėjo lenkimą likus 150 m iki priekyje važiuojančio traktoriaus, kurio posūkio žibintų nesimatė, nes juos užstojo purkštuvo gabaritai, o priartėjus prie traktoriaus 30-40 m atstumu matė, jog posūkio traktoriaus vairuotojas nerodė. Vadinasi D. S. galimai pradėjo lenkimo manevrą, nors apie jį byloje jokių techninių duomenų nėra, neįsitikinęs, kad priekyje važiuojantis traktorius gali rodyti kairio posūkio signalą, nes sprendžiant iš D. S. parodymų, jis net nematė traktoriaus posūkių žibintų. 2013-06-18 paaiškinime D. S. nurodė, kad traktorius važiavo mažu greičiu, o posėdžio metu nurodė, kad traktorius galėjo važiuoti 30-40 km/h greičiu, kuris teismo nuomone, traktoriui su prikabintu padargu negalėtų būti laikomas mažu greičiu. Traktoriaus vairuotojas G. N. posėdžio metu nurodė, kad važiavo 5-10 km/h greičiu. Teismas, įvertindamas purkštuvo ilgį, kuris matavimo metu nustatytas 4,70 m (33 b. l.) ir traktoriaus matmenis, daro išvadą, kad traktoriaus su purkštuvu junginys buvo apie 10 m ilgio. Tokio ilgio transporto priemonė negalėjo prieš darydama posūkį judėti 30-40 km/h greičiu. Jau vien ta aplinkybė, kad traktorius juda labai mažu greičiu, pastabiam ir atsargiam vairuotojui turėjo sukelti abejones, kad traktorius galimai ruošiasi daryti posūkio manevrą, tuo labiau, jei kaip teigia D. S., nesimatė transporto priemonės posūkių žibintų. D. S. 2013-06-18 paaiškinime tvirtina, kad traktorius, sukdamas į kairę pusę, jam užkirto kelią. Tada jis staigiai stabdė ir grįžo į savo eismo pusę. Teismo nuomone, jei traktorius būtų užkirtęs lenkiančiam D. S. automobiliui kelią, automobilis būtų atsitrenkęs į traktorių arba bent jau į traktoriaus-purkštuvo junginio šoną. Tačiau kaip matyti iš paties D. S. darytų fotonuotraukų jo vairuotas automobilis po susidūrimo su purkštuvu, stovi dešinėje kelio pusėje, lygiagrečiai ašinei kelio linijai (9 b. l.). Vadinasi, net jei D. S. ir darė lenkimo manevrą, jis turėjo pakankamai galimybių grįžti į dešinę eismo juostą ir tik po to atsitrenkė į purkštuvą, nes nespėjo sustabdyti automobilį. G. N. jau 2013-06-18 paaiškinime nurodė, kad automobilis lėkė greitai (žaibiškai artėjo). Kad greitis galėjo būti didelis, teismo nuomone patvirtina ir smūgio stiprumas. Jei beveik sustabdytas automobilis būtų atsitrenkęs į vos judantį purkštuvą, tai šis nebūtų apsivertęs, išstūmęs į kelio vidurį traktoriaus, nebūtų stipriai apgadintas tiek purkštuvas, tiek ir automobilis. G. N. posėdžio metu nurodė, kad D. S. nerodė posūkio signalo, o apie ketinimą lenkti jis suprato, matydamas jog automobilis viena puse ratų yra „apžergęs“ ašinę kelio juostą. D. S. tiek paaiškinime tiek bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad prieš lenkdamas parodė posūkio signalą ir „persirikiavo“ į kairę kelio juostą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal KET „persirikiavimas“ yra eismo juostos keitimas, neįvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, o „lenkimas“ yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, yra ne vienkryptis eismas, todėl D. S. lenkdamas privalėjo ne „persirikiuoti“ į kairę eismo juostą, o vykdyti lenkimo manevrą griežtai laikydamasis KET 141-145 p. reikalavimų.
Pažymėtina, kad KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atsargus, atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę arba esant būtinybei, galėtų sustoti, bei neįsitikino, jog ta pačia kelio puse važiuojančio traktoriaus su purkštuvu vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, taip pažeisdamas KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas A. N. priklausantis purkštuvas Hardi bei automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, analizuojant nagrinėjamo eismo įvykio situaciją, konstatuotina, kad šiuo atveju būtent D. S. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį ir atitinkamos žalos atsiradimą, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo D. S. veikoje daryti.
Administracinė nuobauda D. S. teismo nuomone buvo paskirta pagrįstai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra pagristas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2013 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-2709327-13 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Joniškio rajono apylinkės teismą.