- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- T-XX-90-11
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01684-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. K.
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos ministerijai, A. K., notarei R
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims Aplinkos ministerijai, A. K., notarei R. V., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai, dėl įsakymo bei sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teisme buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros ieškinys, kuriuo ieškovas prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-12856 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo (Kauno r.)“ 1 dalies 1 punkto dalį, kuria nuspręsta V. K. parduoti 0,25 ha valstybinės reikšmės miško plotą 0,94 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone; 2) pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 281 dalį, kuria V. K. parduotas 0,25 ha valstybinės reikšmės miško plotas 0,94 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone; 3) pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo priėmimo–perdavimo akto Nr. A-34 dalį, kuria V. K. buvo perduotas 0,25 ha valstybinės reikšmės miško plotas 0,94 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone; 4) taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybei žemės sklypo dalį, kuri įtraukta į miškų valstybės kadastrą ir skirta miškui veisti (0,94 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, 0,25 ha dalį), bei įpareigoti šalis grąžinti viena kitai viską, ką jos yra gavusios pagal sandorių dalis dėl žemės, skirtos miškui veisti, ploto.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad, ginčijamais įsakymu, sutartimi ir priėmimo–perdavimo aktu V. K. parduodant 0,94 ha valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, neteisėtai buvo parduotas ir šiame sklype esantis 0,25 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Pagal Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Žemės įstatymo 6 straipsnį, valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir negali būti perleidžiami privatiems asmenims.
Atsakovė V. K. ir trečiasis asmuo A. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 0,94 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, yra ieškovo ginčijamų įsakymo ir sandorių pagrindu teisėtai įgyta jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visas minėtas sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė ir jame nėra jokio ploto, kuris galėtų būti laikomas mišku pagal Miškų įstatymą. Be to, šiuo atveju negali būti taikoma restitucija, nes V. K. ir A. K. yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai Civilinio kodekso 4.96 straipsnio prasme.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu taip pat nesutiko ir nurodė, kad, Kauno apskrities viršininko administracijai parduodant ginčo 0,94 ha žemės sklypą V. K., pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis minėtas sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus ir buvo V. K. naudojamas žemės ūkio veiklai kaip asmeninio ūkio žemė. Nesutapimas šiuo atveju atsirado dėl to, kad yra neatitikimų tarp nekilnojamojo turto kadastro ir miškų valstybės kadastro duomenų. Atsakovas nurodė, kad valstybinės reikšmės miškų plotai Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Tuo tarpu valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė–mokomoji miškų urėdija 2008 metais valstybinius miškus valdyti patikėjimo teisė priėmė pagal tikslius planus, kurių duomenimis ginčo 0,94 ha sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Šiuo atveju turėtų būti tikslinami miškų valstybės kadastro duomenys apie valstybinės reikšmės miškų plotus, o ne ginčijamas teisėtai atliktas valstybinės žemės pirkimas–pardavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylą perdavė pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.
Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad ieškovas aptariamu atveju ginčija atliktą žemės pirkimą–pardavimą. Nors vienu iš reikalavimų yra skundžiama Kauno apskrities viršininko įsakymo dalis, tačiau, priimdamas atitinkamą įsakymą, apskrities viršininkas veikė kaip valstybinės žemės pardavėjas. Todėl ginčas iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Aptariamu atveju antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju ieškovo reikalavimais prašoma iš dalies pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį ir jos pagrindu sudarytą priėmimo–perdavimo aktą bei taikyti restituciją. Šie reikalavimai neabejotinai yra civiliniai. Nors pirmuoju ieškinio reikalavimu iš dalies ginčijamas administracinis aktas, tačiau šis aktas yra tiesiogiai susijęs su pirkimo–pardavimo sutartimi ir įeina į juridinių faktų, sukūrusių civilinius pirkimo–pardavimo santykius, sudėtį.
Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad aptariamame ginče vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl ši byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims Aplinkos ministerijai, A. K., notarei R. V., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai, dėl įsakymo bei sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo perduoti Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasJanina StripeikienėRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys