- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-32-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02359-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. M., I. M.
- Atsakovas
- A. S. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui G. N., I. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. ir atsakovo A. S. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. M. ir I. M. ieškinį atsakovui A. S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokinio turto padalijimo, ir atsakovo A. S. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei santuokinio turto padalinimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu atsakovui A. S. M. prašė (t.1, b. l. 144-153):
1. A. M. ir A. S. M. santuoką, įregistruotą 1986 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3300), nutraukti dėl A. S. M. kaltės.
2. Priteisti iš A. S. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
3. Nustatyti nepilnametės dukters I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos mama A. M., iki kol duktė sulauks pilnametystės.
4. Nustatyti, kad tėvas, A. S. M. su nepilnamete dukra I. bendraus pagal šalių tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į nepilnametės dukters pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes.
5. Priteisti iš atsakovo A. S. M. nepilnametės dukters I. M. išlaikymui po 1500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės (2015-03-26).
6. Pripažinti, kad dviejų aukštų, 251,79 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
- po ½ dalį 251,79 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 259 000 Lt (1/2 dalies kaina 129500 Lt);
- po ½ dalį 0,0902 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A.S. M. vardu (vidutinė rinkos vertė -138 000 Lt (1/2 dalies kaina 69000 Lt);
- po ½ dalį keleivinio automobilio CHRYSLER, STRATUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, kuris registruotas A.S. M. vardu (vidutinė rinkos vertė - 4000 Lt (1/2 dalies kaina 2000 Lt);
- po ½ dalį keleivinio automobilio MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. laidos, kuris registruotas A.S. M. vardu (vidutinė rinkos vertė – 20 000 Lt (1/2 dalies kaina 10000 Lt).
8. Nutraukiant santuoką visą išvardintą santuokinį turtą palikti atsakovui, A. S. M., viso turto už 421000 Lt.
9. Priteisti iš atsakovo A. S. M. 210500 Lt piniginę kompensaciją ieškovei A. M. už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
10. Po santuokos nutraukimo A. M. palikti pavardę M., A. S. M. palikti prigimtinę pavardę - M.
11. Priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šalys jau keleri metai negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, jų santykiai atšalę, nutolę vienas nuo kito, nelikę bendrų interesų. Atsakovas nuolat naudoja psichologinį ir ekonominį smurtą, be to, atsakovas turi kitą moterį, namuose būna retai. Daugiau nei treji metai namuose negyveno, tik atvažiuodavo, tačiau iškėlus bylą teisme atsakovas grįžo gyventi į namus. Atsakovas jau keleri metai nesirūpina šeima ir nesistengia jos išsaugoti, nesirūpina materialine šeimos gerove. Atsakovui visą laiką atrodė normalu taip gyventi, kai jis niekuo nesirūpina, gyvena savo gyvenimą, savo malonumui, o ieškovei tenka rūpintis visa buitimi, dukra ir sūnumi. Atsakovas su ieškove visiškai nesiskaito, nuolat žemina, užgaulioja, tenka gyventi nuolatinėje įtampoje. Atsakovas tvarko visus šeimyninius reikalus, visus dokumentus, visus mokesčius, visus finansus, vienvaldiškai priima visus finansinius sprendimus. Atsakovas šią žiemą užsuko dujų šildymo katilą tik iki 13 laipsnių šilumos ir daugiau šiluma nepakilo. Pats atsakovas šiame name negyveno, todėl jam šalti neteko. Nupirktą elektrinį šildytuvą iš dukters atėmė, sakė brangiai reiks už elektrą mokėti, pažadėjo atiduoti pavasarį. Su vaikais atsakovas bendrauja mažai. Kai dukra sirgo, net nepaklausė, kaip jaučiasi, nepasisiūlė nupirkti vaistų, pinigų ant vaistų nedavė. Vaikai vengia atsakovo ir bendravimo su juo. 2012 m. lapkričio mėnesį atsakovas buvo atjungęs šiltą vandenį daugiau nei savaitei. Tik pagrasinus, kad kreipsis į vaikų teisių apsaugą, atvažiavo ir vėl pajungė. 2013 m. sausio 25 d. atsakovas visai atjungė dujinį šildymą, kai naktį buvo 20 laipsnių šaltis, bėgo pas kaimynus ieškotis pagalbos. Paaiškėjo, kad atsakovas atjungė laidą, kad dujinis pečius visai nešildytų, tą naktį net langai iš vidaus name apšalo, o dukra tuo metu sirgo. Dėl atsakovo elgesio buvo priversta ieškotis pagalbos tiek moralinės, tiek teisinės M. K. centre. Jautėsi morališkai sugniuždyta, tačiau stengėsi susitvarkyti savo gyvenimą - lankėsi pas psichologus, socialinius darbuotojus.
Dėl neturtinės žalos. Dėl sugriauto šeimyninio gyvenimo, dėl nuolatinio psichologinio smurto, dėl ekonominio smurto, dėl patirto nuolatinio pažeminimo ir niekinimo, nesiskaitymo su ieškove dėl patyčių ir didžiulės nepagarbos kaltas atsakovas. Visos viltys gyventi laimingai ir senatvėje šalia turėti atjaučiantį bei padedantį žmogų, žlugo. Liko viena su nepilnamete dukterimi. Dėl sutuoktinio kaltės patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nustojo bendrauti su draugėmis, nes buvo nesmagu, kad jos mato sutuoktinį su kita moterimi, turėjo paramos ir atjautos ieškotis ne šeimoje, o Moterų krizių centre, kuriems buvo priversta atsiverti, kad galėtų padėti sau ir savo nepilnametei dukrai. Patirtos žalos dydis yra didžiulis, tačiau atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnametė duktė, I. M., nuo A. M. ir A. S. M. gyvenimo skyrium pradžios gyvena su ieškove, kuria ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri, bendrauja su mokytojais. Dukra yra išreiškusi norą gyventi su ja, su tėvu duktė gyventi nenorėtų. Dėl to, prašo nepilnametės dukters I. M., gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama A. M. iki duktė sulauks pilnametystės. Tėvas, A. S. M., su nepilnamete dukra bendraus pagal šalių tarpusavio susitarimą, atsižvelgiant į nepilnametės dukters pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes.
Dėl nepilnametės dukters išlaikymo. A. A. S. M. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra didelės (7000 - 8000 Lt per mėnesį). Papildomai gauna pajamas už laimėtus projektus, taigi, įvertinus nepilnametės dukters amžių ir būtinus poreikius, bei siekiant užtikrinti nepilnametės dukters interesus išlaikymui iš jos tėvo A. S. M. prašo priteisti po 1500 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos iki dukters I. pilnametystės. Šiuo metu vaiko poreikiai yra padidėję, ji daug serga, daug yra išleidžiama vaistams, dukrai reikalingi akiniai, okulisto patikra, stiklų bei rėmų keitimas, vitaminai akims. Dukra turi rimtų problemų su sąkandžiu, reikalinga korekcija, breketų kaina vidutiniškai kainuotų apie 6000 Lt. Dukrai reikia apsirengti, pavalgyti, maistas turi būti kokybiškas, nes labai silpna jos imuninė sistema, kainuoja mokyklinės prekės, knygos, žurnalai, higieninės prekės, kosmetika, laisvalaikis, ekskursijos, pramogos, vaistai. Dukters poreikių patenkinimui per mėnesį reiktų apie 2000 Lt. Atsakovas gauna didelį atlyginimą, todėl yra pajėgus mokėti 1500 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos yra 1300 Lt per mėnesį, todėl dukters išlaikymui įsipareigoja skirti 500 Lt per mėnesį. Atsakovas dukrą prilygina internato vaikui, kuriam vienas paltas ar kepurė skiriami trims metams, tai rodo atsakovo požiūrį į dukrą, į tai jog jis net neturi supratimo kiek paauglys vaikas per metus paauga. Vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų sveikatos saugumą ir nepažeistų jo orumo. Šią žiemą dukra nesulaukė iš tėvo pinigų žieminiams batams. Nors atsakovas teigia, kad tėvai turi sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, tačiau atsakovo tikrasis elgesys prieštarauja jo teiginiams.
Dėl santuokoje įgyto turto. Atsakovo teigimu, santuokos metus užgyvento santuokinio turto vertė sudaro tik 24 000 Lt ir tik šį turtą prašo dalinti, kaip santuokinį. Tai rodo atsakovo nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Jau vien atsakovo darbo užmokesčio pajamos per pastaruosius trejus metus sudaro 247 102,21 Lt ir čia dar nenurodytos pajamos, gaunamos už projektus. Atsakovas ankščiau (2002 - 2009 m.) dirbo (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis buvo dar didesnis. Šie skaičiai rodo, kad atsakovas slepia pajamas nuo šeimos, jas naudoja ne šeimos poreikių tenkinimui, įsigyja turtą ne savo vardu, kad tik nedidėtų santuokinio turto masė. Gyvendami santuokoje, su sutuoktiniu pasistatė dviejų aukštų, 251,79 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovo vardu, kaip paveldėtas turtas (vidutinė rinkos vertė - 259 000 Lt). Šį namą sutuoktiniai statėsi savo darbu ir savo lėšomis, tačiau statybos dokumentai (statybos leidimas) buvo suforminti A. S. M. močiutės S. V. vardu, kadangi S. V. nuosavybės teise priklausė J. P. g. 3, Kaune, ji valdė 25/100 dalis rastinio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 91,01 kv.m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), todėl jos vardu buvo paprasčiau gauti statybos leidimą naujam namui toje vietoje statyti. Kadangi sutuoktinis visada vienasmeniškai priiminėdavo visus sprendimus, susijusius su turtu ir pinigais, jis ieškovei pasakė, kad močiutės vardu viską daryti pigiau. Statybas pradėjo apie 1992 m. tuo metu S. V. buvo 85 m., taigi tokio amžiaus moteris nei jėgų, nei noro, nei lėšų naujo namo statybai neturėjo ir negalėjo turėti. Tuo laikotarpiu (1992 - 1993 m.) pareiškėjas už mokslinį darbą keliems metams gavo Aleksander von Humboldto fondo stipendiją iš Vokietijos ir gaudavo po 3000 Vokietijos markių kas mėnesį, jo sutuoktinei priklausė 500 Vokietijos markių kas mėnesį, iš šių šeimos pajamų ir buvo pradėtos namo statybos. Tai įrodo, kad namas buvo statomas bendromis lėšomis ir darbu. Į neįrengtą namą šeima įsikėlė apie 1996 metus. Nuo tada jame ir gyvena. Namas buvo statomas ūkiniu būdu, namo pamatus padėjo statyti atsakovo tėtis ir brolis. Viduje, tinkavimo, betonavimo darbus atlikinėjo ir pati ieškovė, t.y. betonavo kartu su sutuoktiniu, tinkavo, nešiojo plokštes, armatūras, langus, dažė sienas. Sūnus augo kaip statybų aikštelėje.
Gyvendami santuokoje pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigiję bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini), kurį 1998-05-22 pardavė. Šiuos pinigus investavo į namo įrengimą, t.y. susitvarkė ir užsibaigė namą galutinai. 1999-09-27 buvo išduota Statybos inspektoriaus pažyma, o 1999 m. S. V. mirė. Jai mirus, sutuoktinis ieškovę užtikrino, kad namą persirašė savo vardu, ir tik pradėjus rengti dokumentus dėl santuokos nutraukimo paaiškėjo, kad dokumentaliai jis asmeniškai iš savo močiutės paveldėjo santuokos metu, bendromis lėšomis ir darbu pastatytą ir įrengtą namą, kuriame nuo 1996 m. visi gyvena, visą tą laiką jį gerino. S. V. šiame name niekada negyveno, jis realiai jai niekada nepriklausė. Prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2000-04-28 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0902 ha žemės sklypą, unikalus Nr., esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A.S. M. vardu (vidutinė rinkos vertė - 138.000 Lt). 1997-11-07 įsigijo keleivinį automobilį MERCEDES BENZ, 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. laidos, kuris registruotas A.S. M. vardu. Automobilio realiai nėra, tik nesutvarkyti jo dokumentai, todėl jis į dalinamo turto vertę neįtrauktinas ir paliekamas A.S. M..
2007-08-04 įsigijo keleivinį automobilį CHRYSLER, STRATUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, kuris registruotas A.S. M. vardu (vidutinė rinkos vertė - 4000 Lt). 2009-03-27 įsigijo keleivinį automobilį MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. laidos, kuris registruotas A.S. M. vardu (vidutinė rinkos vertė – 20 000 Lt). Dėl atsakovo savanaudiškumo, pajamų slėpimo, tikrosios šeimos finansinės padėties neatskleidimo bei pinigų naudojimo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, šeima negavo per trejus metus atsakovo gautų pajamų sumoje 123 551,11 Lt (atsakovas per 1 pastaruosius trejus metus gavo 247 102,21 Lt darbo užmokesčio), todėl atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėtų būti mažintina šia suma. Negautas pajamos paskaičiuotos nuo tos dienos, kai realiai atsakovas paliko šeimą ir ėmė gyventi kitokį gyvenimą, susirado kitą moterį ir pinigus ėmė leisti jos ir savo poreikių tenkinimui. Teismui pripažinus, kad dviejų aukštų, 251,79 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prašo visą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį santuokinį turtą dalinti pusiau kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį. Tačiau mano, kad visą turtą tikslinga būtų palikti atsakovui ir įpareigoti jį išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją – 210 500 Lt, kad ieškovė galėtų įsigyti mažesnį gyvenamąjį plotą, kuriame galėtų gyventi su nepilnamete dukra bei jį išlaikyti. Šio namo ji viena išsilaikyti nepajėgtų, atsakovui kompensacijos irgi negalėtų išmokėti dėl savo turtinės padėties. O gyventi šiame name nenori, nes nuolat jaučia įtampą, jaučiasi kontroliuojama. Kadangi atsakovo pajamos didelės, jis turi realią galimybę išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, gali pasiskolinti kompensacijai reikiamą sumą.
Šalies argumentai
A. A. S. M. priešieškiniu ieškovei A. M. prašė ( t.1, b. l. 88-98):
1. A. M. ir A. S. M. santuoką, įregistruotą 1986 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3300, nutraukti dėl A. M. kaltės.
2. Priteisti iš A. M. A. S. M. naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
3. Nustatyti I. M. gyvenamąją vietą su A. S. M. iki I. M. pilnametystės.
4. Priteisti iš A. M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros, I. M., išlaikymui iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis skirti įstatyminį nepilnamečio vaiko atstovą A. S. M.
5. Po santuokos nutraukimo A. M. palikti M. pavardę, A. S. M. palikti M. pavardę.
6. A. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:
Žemesnės instancijos teismas
- transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės).
7. A. S. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:
- transporto priemonę MERCEDES BENZ, 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertė).
- transporto priemonę CHRYSLER STRATUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės).
8. Priteisti iš A. M. A. S. M. naudai 8 000 Lt piniginę kompensaciją už A. M. atitenkančią santuokoje įgyto turto didesnę dalį.
9. Priteisti iš A. M. A. S. M. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Dėl sutuoktinės kaltės. Atsakovas visuomet vertino santuoką, taikėsi su ieškovės požiūriu į šeimą, stengėsi ją suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinio pareigas. Ieškovė išprovokavo konfliktines situacijas, nesistengė išsiaiškinti nepasitikėjimo atsakovu aplinkybių ir priežasčių, neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje būtų padėjęs atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsakovas visada rūpinosi šeima, stengėsi nekonfliktuoti, visuomet veikė tik šeimos interesais, stengėsi kuo daugiau prisidėti tiek moraliai, tiek finansiškai prie šeimyninės gerovės kūrimo. Kad gautų didesnes pajamas, stengėsi kuo daugiau pasiekti mokslo srityje. Šiuo metu jis fizinių mokslų profesorius, habilituotas daktaras, gerbiamas visuomenėje žmogus. Ieškovė visuomet reiškė priekaištus dėl atsakovo siekio gauti aukštesnį mokslinį laipsnį ir pripažinimą mokslo srityje, nesistengė jo palaikyti. Ieškovė A. M. nerodė atsakovui A. S. M. pagarbos, nuolat priekaištauja, terorizuoja ir kelia konfliktus. Dėl sutuoktinės konfliktiško būdo neįmanoma gyventi šeimoje, su atsakove negalima sutarti bendrais gyvenimo klausimais, ji nuolat išsigalvoja nebūtus dalykus ir dėl jų kaltina atsakovą. Dėl sutuoktinės elgesio atsakovas nuolat patiria psichologinį spaudimą, ji nuolat bando atsakovą sumenkinti prieš vaikus šeimoje. Ieškovė savo elgesiu iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, ji nerodo atsakovui A. S. M. lojalumo, o vietoj moralinio palaikymo ir savitarpio pagalbos, nuolat jaučiamas moralinis spaudimas. Toks ieškovės elgesys jų bendrą sutuoktinį gyvenimą darė nebeįmanomą. Ieškovė nesirūpino atsakovo psichologine būkle, niekada neteikė jam net menkiausios moralinės ar kokios nors kitokios paramos, santuokinių ryšių niekada nepuoselėjo, nesiekė jų išsaugoti. Maždaug prieš trejus metus jų šeiminiai santykiai visiškai nutrūko, santuoka faktiškai iširo ir dėl ieškovės beveik kasdieninio reikalavimo išsikelti iš jų bendros gyvenamosios vietos, nepagrįstų kaltinimų. Ieškovės žiaurus elgesys yra sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejis, todėl santuoka nutrauktina dėl sutuoktinės A. M. kaltės.
Dėl neturtinės žalos. Ieškovės A. M. elgesys santuokos metu, staigus apsisprendimas nutraukti tiek metų trukusią santuoką, atsakovą labai įskaudino ir pažemino artimų draugų bei giminaičių akyse, kas sukėlė atsakovui dar didesnius neigiamus išgyvenimus. Ieškovė visiškai negerbia atsakovo ir šią nepagarbą viešai demonstruoja. Toks ieškovės elgesys tęsiasi jau daugelį metų. Dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, emocinį skausmą. Ieškovės netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas kitų žmonių akivaizdoje padarė didelės žalos atsakovo pasitikėjimui savimi. Atsižvelgiant į santuokos trukmę (27 metai), į A. M. veiksmų pobūdį, psichologinio smurto buvimą, ieškovės padaryta neturtinė žala atsakovui vertina 5 000 Lt
Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės ir atsakovo dukrai I. M. yra 16 metų. Šiuo metu ji gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, mergaitei suteiktos visos sąlygos tiek mokytis, tiek leisti laisvalaikį, gyvenamajame name ji turi savo kambarį. Mano, jog atsakovo gyvenamoji aplinka bei materialinės sąlygos yra tinkamesnės paauglei dukrai augti. Su atsakovu augdama dukra bus geriau prižiūrėta, atsakovas turi realias galimybes dukters dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti. Vaiko gyvenamosios vietos, kur ji gyveno nuo pat gimimo, pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai. Šiuo metu nėra pagrindo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamosios vietos su ieškove A. M., nes I. M. yra užtikrinta teisė į tinkamą būstą, jos poreikiai yra patenkinami, mergaitę ir tėvą sieja stiprus emocinis ryšys, atsakovas tinkamai atlieka tėvo pareigas, tiek materialiai išlaikant dukrą, tiek ją auklėjant, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su dukra, suteikti jai geriausias sąlygas mokytis, leisti laisvalaikį, jų santykiai labai artimi. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, neaišku, kokiomis sąlygomis vaikui tektų gyventi.
Dėl nepilnametės dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, į Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis skirti įstatyminį nepilnamečio vaiko atstovą A. S. M.
Dėl santuokoje įgyto turto.
A. A. S. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo paveldėjimo pagrindu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gyvenamąjį namą įsigijo už bendras lėšas, jog ieškovė savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie šios nuosavybės pagerinimo ar kūrimo. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog toks pagerinimas turi būti ne bet koks, o esminis. Jokių esminių pagerinimų po atsakovo močiutės mirties šalys gyvenamajame name neatliko, o už parduotą bendrabučio kambarį gauti pinigai buvo išleisti baldams ir namų apyvokos daiktams įsigyti. Nuo 1999 m. spalio 28 d., kai atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4VJ-19572, ieškovė nereiškė sutuoktiniui pretenzijų, jog gyvenamasis namas yra asmeninė jo nuosavybė, nesikreipė į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Aplinkybę, jog po močiutės mirties gyvenamasis namas yra paveldėtas tik atsakovo vardu, ieškovė žinojo nuo pat palikėjos mirties momento (1998 m. rugsėjo 13 d.). Taigi, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo A. S. M. nuosavybė ir negali būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje.
Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Už šį žemės sklypą sumokėjo atsakovo močiutė S. V., tačiau 1998 m. rugsėjo 13 d. mirė ir nespėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Būtent, šias įmokas, sumokėtas grynais pinigais, už 902 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimą paveldėjo atsakovas kartu su gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo A. S. M. nuosavybė ir negali būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje.
Dėl transporto priemonių. Sudarius santuoką ir gyvenant kartu, šalys įgijo šias transporto priemones: MERCEDES BENZ, 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri yra bevertė), CHRYSLER STRATUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės), MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto vertė sudaro 24 000 Lt. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto šalys santuokos metu neįgijo, kreditorių šalys neturi. Santuokoje įgytą turtą prašo padalinti tokiu būdu:
- transporto priemonę MERCEDES BENZ, 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri yra bevertė), prašo priteisti atsakovui A. S. M., neišmokant ieškovei A. M. piniginės kompensacijos.
- transporto priemonę CHRYSLER STRATUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės), prašo priteisti atsakovui A. S. M.. Už šią transporto priemonę išmokant ieškovei A. M. 2000 Lt piniginę kompensaciją.
- transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės) prašo priteisti ieškovei A. M.. Už šią transporto priemonę išmokant atsakovui A. S. M. 10 000 Lt piniginę kompensaciją.
A. A. S. M. po santuokos nutraukimo priteistino turto vertė lygi - 4000 Lt. Ieškovei A. M. po santuokos nutraukimo tenkanti turto dalis lygi 20 000 Lt. A. A. S. M. turėtų išmokėti 2000 Lt piniginę kompensaciją ieškovei, o ieškovė atsakovui - 10 000 Lt piniginę kompensaciją. Šios atsirandančios šalių tarpusavio prievolės yra vienarūšės, ir siekdami, kad šias prievoles įvykdyti būtų paprasčiau, prašo įskaityti vienarūšes šalių tarpusavio prievoles. Taigi, iš ieškovės A. M. priteistina 8 000 Lt piniginė kompensacija A. S. M. už A. M. tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.
Nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. S. M. ir A. M., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3300, dėl atsakovo A. S. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. paliko santuokinę pavardę M., atsakovui A. S. M. paliko pavardę – M.
Priteisė iš atsakovo A. S. M. ieškovei A. M., 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatė nepilnametės I. M., gyvenamąją vieta su ieškove A. M..
Priteisė iš atsakovo A. S. M. išlaikymą nepilnametei dukrai I. M., po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-02-14) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskyrė ieškovę A. M. nepilnametei dukrai I. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nepilnamečiam vaikui I. M. ir su ja gyvenančiai motinai A. M., nustatė uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki I. M. pilnametystės.
Pripažino, kad 0,0902 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 138 000), yra asmeninė atsakovo A. S. M. nuosavybė.
Sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą padalino tokiu būdu:
- atsakovui A. S. M., asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilius MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės), MERCEDES BENZ, 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertė), CHRYSLER STRATUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės).
Priteisė iš atsakovo A. S. M., ieškovei A. M., 12 000 Lt ( kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą natūra.
Priteisė iš atsakovo A. S. M., ieškovei A. M., 62473 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimus.
Kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.
Priteisė iš ieškovės A. M. valstybei 3727,54 Lt žyminio mokesčio.
Priteisė iš atsakovo A. S. M. valstybei 2152,64 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Teismas nustatė, kad ieškovė A. M. ir atsakovas A. S. M. susituokė 1986-09-19 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3300 (b. l. 15). Santuokoje gimė du vaikai: D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra pilnametis (1 t., b.l. 13), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (1 t., b.l. 14). atsakovas daugiau trejus metus gyveno atskirai nuo šeimos, nuomojosi butą ir tik iškėlus bylą teisme grįžo į namus nuolatiniam gyvenimui. Atsakovas į namus grįždavo tik retkarčiais, o didžiąją dalį laiko praleisdavo nuomojamame bute (1 t., b.l. 41, 180, 2 t., b.l. 62-64). Nors atsakovas teigė, kad išsikėlė gyventi kitur, nes šeimoje nebuvo palaikymo, girdėjo nuolatinius kaltinimus neištikimybe, priekaištus dėl svečių priėmimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas santuokos metu artimai bendravo su kita moterimi. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja D. M., nurodydama, kad 2012 metais matė atsakovą išeinantį iš savo tėvo namų susikibusį rankomis su kita moterimi, taip pat jai apie atsakovo turimą kitą moterį pasakojo tiek jos vaikai, tiek sutuoktinių (bylos šalių) sūnus, tiek kiti asmenys ( t.2, b.l. 60-62), taip pat liudytojas D. M., nurodydamas, kad tėtis (atsakovas) trejus metus gyveno atskirai, nesirūpino šeima, tėvams gyvenant atskirai yra matęs tėtį kartu su kita moterim, taip pat apie tai yra sakę jo pusbroliai ( t.2, b.l. 62-64). Atsakovas neįrodė, kad jį su kitomis moterimis siejo tik darbiniai santykiai. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovas išėjo iš namų ir šeimą paliko bei pradėjo bendrauti su kita moterimi, įrodo, kad jis pažeidė lojalumo šeimai bei sutuoktinių abipusės pagarbos pareigas. Atsakovas neįrodė, kad prieš išeidamas iš namų ir palikdamas ieškovę su vaikais (iš kurių vienas buvo nepilnametis), būtų sprendęs šeimai iškilusias problemas ir dėjęs pastangas įveikti šeimyninio gyvenimo krizę. Ieškovės kaltės įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog ieškovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų ir tai įtakojo santuokos iširimą, byloje nėra. Nors abi šalys pripažino, kad ir iki tol tarp šalių kildavo įvairūs nesutarimai, barniai, tačiau būtent po atsakovo išėjimo gyventi atskirai nuo šeimos ir jo neištikimybės, ieškovė ir apsisprendė nutraukti santuoką. Teismas sprendį, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš esmės pažeidusio savo, kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10 000 Lt. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje išgyveno daugiau kaip 20 metų. Ieškovei dėl sutuoktinio elgesio bei faktinio santuokos iširimo Kauno apskrities moterų krizių centre 2012 m. lapkričio 13 d. buvo suteikta psichologinė pagalba (t.1, b.l. 16). Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, ieškovės išgyvenimų pobūdį, bei į atsakovo turtinę padėtį, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 5 000 Lt neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters I. M., gyvenamąją vietą su jos motina A. M., atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti I. M. gyvenamąją vieta su tėvu A. S. M. Teismas nurodė, kad išklausę I. M. norus, jos paaiškinimus teismo posėdyje (1 t., b.l. 180-181), vaikas patvirtino norintis gyventi su motina A. M.. Šį savo norą vaikas argumentavo nurodęs, kad nori gyventi su mama, nes su ja artimesni santykiai, su tėčiu beveik nebendrauja, nes jis trejus metus beveik negyveno kartu, be to, jo nuo mažens nebuvo šalia. Atsakovas taip pat bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo su dukra santykiai nėra artimi, dukra jo neklauso. Teismas sprendė, kad nepilnametės šalių dukters I. M., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina A. M.. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, nepilnamečiam vaikui ir su juo gyvenančiai motinai nustatytinas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) iki šalių vaiko I. M. pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismas įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl nurodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo išlaikant nepilnametę jų dukrą. Siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą ir protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsakovo galimybę sau prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą, patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 1500 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkino iš dalies, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė išlaikymą po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2013-02-14) iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad nors teismas nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikant nepilnametę jų dukrą, tačiau tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
Teismas nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas laiko asmeniniu turtu, todėl reikalavimo dėl jo padalijimo byloje nereiškė, ieškovė žemės sklypą laiko bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o gyvenamąjį namą prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir nutraukiant santuoką šį turtą prašė padalinti lygiomis dalimis, turtą natūra priteisiant atsakovui, o jai išmokant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Teismo nuomone, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad gyvenamąjį namą nuosavybės teise statė būtent sutuoktiniai, o ne atsakovo senelė S. V.. Teismas sprendė, kad visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namas buvo statomas atsakovo senelės S. V. vardu, po kurios mirties ginčo turtą atsakovas ir paveldėjo (1 t., b.l. 168-176). Taip pat teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kad ieškovė santuokos metu prisidėjo savo darbu ir (ar) lėšomis prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise pripažintino turto – gyvenamojo namo, kuriame šalys su nepilnamečiais vaikais gyvena nuo 1996 metų iki šiol, – gerinimo, todėl turi teisę į kompensaciją. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys ir abu santuokos metu gaudavo pajamų, o atsakovo gaunamos pajamos įvertinus šalies vidurkį buvo ypatingai didelės, taip pat santuokos metu buvo parduotas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas – butas (1 t., b.l. 33-34). Iš antstolio M. P. atlikto namų valdos, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 t., b.l. 70-90) teismas nustatė, kad šiuo metu esama jos būklė, t.y. tai, kad yra pakeisti langai, durys, šildymo, sistema, įrengta namo kondicionavimo sistema ir kt., vandentiekis, adresu (duomenys neskelbtini), įvestas 2004-03-26 (2 t., b.l. 100), be to, ir pats atsakovas pripažino, kad santuokos metu namas buvo remontuojamas. Nors atsakovas taip pat pateikė savo paties darytas namų valdos nuotraukas (2 t., b.l. 132-145), tačiau jos nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad šeimos turtas santuokos metu buvo gerinamas. Teismas nustatė, kad ginčo turto – gyvenamojo namo, vertė (vertinimas atliktas 1999-02-21) buvo 134054 Lt (1 t., b.l. 23), šiuo metu ginčo turto vertė - 259000 Lt ( t.1, b.l. 115), t.y. per visą šį laikotarpį ginčo turto vertė pagerėjo 124946 Lt, todėl ieškovei priteistina pusė šios sumos kompensacija - 62473 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės nurodytos gyvenamojo namo rinkos vertės, todėl sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodyta ir VĮ Registrų centras paskaičiuota ginčo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Teismas nurodė, kad ieškovė santuokos su atsakovu metu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, todėl jai priteistina 62473 Lt kompensacija už atliktus pagerinimus. Ieškovė neįrodė, kad 0,0902 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo pagerintas, nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, kokie būtent žemės sklypo pagerinimai buvo atlikti, todėl nėra pagrindo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ar priteisti ieškovei kompensaciją už žemės sklypo pagerinimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nors ir nurodė ieškinyje, kad sutuoktinis savo gaunamas pajamas naudojo ne šeimos, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau reikalavimo dėl kompensacijos už santuokinio turto sumažėjimą nepareiškė bei šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.
Dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių automobilių padalijimo.
Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdo. Ieškovė prašė šį automobilį priteisti atsakovui natūra, jai išmokant 10 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, atsakovas prašo minėtą automobilį priteisti ieškovei, išmokant jam 10 000 Lt kompensaciją. Ieškovė savo prašymą priteisti automobilį natūra atsakovui motyvavo tuo, kad šiuo automobiliu visą laką naudojosi, jį prižiūrėjo bei iki šiol naudojasi tik atsakovas, ieškovė jį išlaikyti ar sumokėti atsakovui kompensaciją nepajėgtų finansiškai. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo automobiliu naudojasi tik jis, tačiau negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl automobilį prašo natūra priteisti ieškovei. Teismas sprendė, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, ginčo automobilis yra nedalus, todėl jis priteistinas natūra vienam iš sutuoktinių. Įvertinęs tai, kad ginčo automobiliu visą laiką naudojosi bei naudojasi, jį prižiūri tik atsakovas, kurio vardu ir buvo pirktas automobilis, automobilį MERCEDES BENZ, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui, išmokant ieškovei 10000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (CPK 3.117 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovė įrodymų apie patirtas išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl jos patirto išlaidos pagal byloje esančius duomenis sudaro tik 143 Lt sumokėto žyminio mokesčio (t.1, b.l. 12, 40). Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal byloje pateiktus dokumentus, sudaro 654 Lt sumokėto žyminio mokesčio ( t.1, b.l. 99, 109) ir 3500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( t.2, b.l. 127-129). Teismas sprendė, kadangi atsakovo priešieškinis atmestas ir santuoka nutrauktina būtent dėl jo kaltės, o visi kiti su šiuo klausimu susiję ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovės valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudaro 5654 Lt (144 Lt – už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 300 Lt - už reikalavimą priteisti neturtinę žalą, 5210 Lt - už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą). Ieškovė yra sumokėjusi 143 Lt žyminio mokesčio, o kitos dalies (5330 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo ( t.1, b.l. 40). Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (100 proc. – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, 50 proc. - reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, 35 proc. – reikalavimas dėl turto padalijimo), iš ieškovės valstybei priteistina 3727,54 Lt mokėtino žyminio mokesčio (3870,54 Lt – 143,00 Lt), o iš atsakovo valstybei priteistina 2107,46 Lt (5654,00 Lt – 3870,54 Lt + 324 Lt (už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo) mokėtino žyminio mokesčio. Taip pat valstybė šioje byloje patyrė 45,18 Lt pašto išlaidų, kurios įvertinus tai, kad atsakovo priešieškinis atmestas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, priteistinos tik iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 2152,64 Lt bylinėjimosi išlaidų (2107,46 Lt + 45,18 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašo:
P. K. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį ir pripažinti, kad dviejų aukštų, 251,79 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Dviejų aukštų, 251,79 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti pusiau kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį.
Nekilnojamąjį santuokinį turtą palikti atsakovui, A. S. M., viso turto už 397 000 Lt.
Priteisti iš atsakovo A. S. M. 198 500 Lt piniginę kompensaciją ieškovei A. M. už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Kitose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto 0,0902 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatyto gyvenamojo namo, us Nr., esančio, adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, dalyje dėl nepilnamečiam vaikui I. M., ir su ja gyvenančiai motinai A. M., uzufrukto į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki I. M. pilnametystės, nustatymo. Ieškovė mano, kad sprendimas dalyje, kurioje atmesti minėti reikalavimai yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant ir išaiškinant materialinės teisės normas, netinkamai įvertinus šeimoje susiklosčiusią situaciją, byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, prieštaraujantis teisės normoms ir pačiam sprendimui. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė iki bylos iškėlimo teisme ir dokumentų gavimo teismo posėdžiui nežinojo kokia reali yra šeimos turtinė padėtis, kiek uždirba atsakovas, kad šeimos pasistatytas ir nuolat gerintas namas yra atsakovo paveldėta asmeninė nuosavybė. Ginčo namas, buvo pastatytas sutuoktinių bendru darbu ir lėšomis, panaudojus santuokos metu įgyto ir parduoto buto lėšas. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, kad atsakovas iš bendrų santuokinių lėšų nusipirko automobili, Jeep G. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau, šį automobilį įregistravo savo tėvo vardu, nors pastarasis niekuomet net vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Priimdamas skundžiamą sprendimo dalį teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad gyvenamąjį namą nuosavybės teise statė būtent sutuoktiniai, o ne atsakovo senelė S. V. ir rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl turto įregistravimo. Tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus: VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus raštą apie S. V. išmokėtas išmokas, kuris patvirtino, kad S. V. gaudavo mažą pensiją. 2013-10-22 teismo posėdžio metu byloje apklausti visi liudytojai, t.y. kaimynai F., D. M., bei D. M., paliudijo, kad sutuoktiniai namą (duomenys neskelbtini), statėsi patys sau, kad atsakovo tėtis kaimynams tvirtino, jog namą statosi vaikai. D. M. patvirtino, kad namą statėsi tėvai, dirbo prie namo, močiutė name negyveno. D. M. (buvusi atsakovo brolio sutuoktinė) patvirtino, kad atsakovas dirbo Vokietijoje gaudavo geras pajamas, todėl net savo broliui (kuris tuo metu neturėjo darbo) mokėjo už pagalbą namo statybose, kad namą statėsi sutuoktiniai sau, kad S. V. tame name niekas nėra matęs. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei duoti liudytojų paaiškinimai rodė, jog namą iš tiesų statėsi šalys sau, savo lėšomis, nes jų turėjo. Statybas šalys pradėjo apie 1992 m. tuo metu S. V. buvo 85 m. Labiau tikėtina nei netikėtina, kad tokio amžiaus žmogus jau nebeturi nei noro, nei jėgų, nei finansų naujo namo statyboms. O atsakovas tuo laikotarpiu (1992 - 1993 m.) už mokslinį darbą keliems metams gavo Aleksander von Humboldto fondo stipendiją iš Vokietijos ir gaudavo po 3000 Vokietijos markių kas mėnesį, ieškovei, kaip sutuoktinei priklausė 500 Vokietijos markių kas mėnesį. Po to dar pratęsė darbus Vokietijoje iki 1995 metų pabaigos, nes gaudavo gerą finansavimą. Tuo laiku, tai buvo labai dideli pinigai, iš šių šeimos pajamų ir buvo pradėtos namo statybos. Ieškovė taip pat gavo Vokietijos vizas ir pati važiuodavo į Vokietiją. Į neįrengtą namą šalys įsikėlė apie 1996 metais. Nuo tada jame ir gyvena. Namas buvo statomas ūkiniu būdu, namo pamatus padėjo statyti atsakovo tėtis ir brolis. Viduje, tinkavimo, betonavimo darbus atlikinėjo ir ieškovė, t.y. betonavo kartu su sutuoktiniu, tinkavo, nešiojo plokštes, armatūras, langus, dažė sienas. Sūnus augo statybų aikštelėje. Šiuos faktus patvirtino prie bylos pridėtos nuotraukos, kad šalys įsikėlė į neįrengtą namą, tai patvirtino visi apklausti liudytojai. Todėl labiau tikėtina, nei netikėtina, kad namą statėsi šalys savo darbu ir lėšomis, o ne 86 metų S. V.. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas, kurios realiai įrodo, kad ieškovė reikšdama ieškinį, palieka atsakovui gerokai daugiau santuokinio turto, o sau prašo tik realios kompensacijos, kad galėtų susikurti ramų gyvenimą sau ir nepilnametei dukrai, kuri išreiškusi norą gyventi su mama ir jos gyvenamoji vieta nustatyta su mama. 2000-04-28 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu šalys įsigijo 0,0902 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A.S. M. vardu. Ieškovė visada manė, kad šis sklypas yra įgytas santuokos metu po močiutės mirties, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapo žinoma, kad žemės sklypas nupirktas už iš S. V. paveldėtas lėšas. Tai padaryta atsakovo iniciatyva, nes jis visuomet viską tvarkė taip, kad ištuokos atveju netektų turto dalintis su ieškove.
Teismas skundžiamojoje sprendimo dalyje nustatydamas nepilnamečiam vaikui I. M., ir su ją gyvenančiai motinai A. M., uzufrukto į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1999-1025-2014, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki I. M. pilnametystės, pažeidė tiek ieškovės, tiek nepilnametės dukters interesus. Teismas priimdamas sprendimą nustatė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, priteisė piniginę kompensaciją, tačiau tiek jai tiek nepilnametei dukrai suteikė teisę ir toliau gyventi su atsakovu. Ieškovė ir ieškinyje prašė ir teismo posėdžio metu aiškino, kad gyventi su atsakovu vienuose namuose neįmanoma, kad tiek ji, tiek vaikai nuolat jaučia įtampą esant atsakovui. Ieškovė prašė turtą dalinant visą turtą palikti atsakovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją, kad ji turėtų realią galimybę nutraukti bendrą gyvenimą su atsakovu. Kadangi tarp šalių yra susiklostę labai konfliktiški santykiai, ieškovė negali gyventi su atsakovu po vienus stogu, nes tik jam grįžus į namus stengiasi vengti kontakto, kad išvengtų bereikalingų barnių, kad jų konfliktai nekeltų įtampos vaikams. Ginčo namo ieškovė viena išsilaikyti nepajėgtų, atsakovui kompensacijos irgi negalėtų išmokėti, nes gaunamos pajamos mažos, paskolos negautų. Tuo tarpu atsakovui lieka visas santuokos metu sukurtas ir užgyventas turtas, pajamos atsakovo didelės, paskolą jis laisvai galėtų pasiimti ir išmokėti ieškovei kompensaciją. Vadovaujantis LR CK 1.5 str. tai būtų teisingiausias turto padalinimas šioje byloje. Kompensacija paskaičiuota pagal VĮ Registrų centro teikiamą turto įvertinimą, todėl turto vertė nėra labai didelė. Ieškovė gyventi ginčo name ir negali ir nenori, nes nuolat jaučia įtampą, jaučiasi kontroliuojama. Net ir vykstant santuokos nutraukimo procesui atsakovas reikalauja, kad būtų pagaminta maisto namuose, nors prie maisto pirkimo neprisideda. Jei neranda pagaminto maisto, rėkia, barasi, duris tranko. Visi šeimoje laukia, kad atsakovas išvyktų į komandiruotę, kad likę namie atsipalaiduotų. Atsakovo pajamos didelės, jis turi realią galimybę išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. M. prašo:
P. K. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-679-924/2014 iš dalies, sprendimo dalį kuria buvo pripažinta, kad 0,0902 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 138 000), yra asmeninė atsakovo A. S. M. nuosavybė bei sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe palikti galioti, kitose dalyse sprendimą panaikinti ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti pilna apimtimi.
A. M. ir A. S. M. santuoką įregistruotą 1986 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3300, nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl A. M. kaltės.
Priteisti iš A. M. A. S. M. naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nustatyti I. M., gyvenamąją vieta su A. S. M. iki I. M., pilnametystės.
Priteisti iš A. M., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros, I. M., išlaikymui iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis skirti įstatyminį nepilnamečio vaiko atstovą A. S. M.
Po santuokos nutraukimo A. M., palikti M. pavardę, A. S. M., palikti M. pavardė.
A. M., asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: transporto priemonę MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės). A. S. M., asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: transporto priemonę MERCEDES BENZ, 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertė). transporto priemonę CHRYSLER STRATUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės),
Priteisti iš A. M., A. S. M., naudai 8 000 Lt piniginę kompensaciją už A. M. atitenkančią santuokoje įgyto turto didesnę dalį.
Priteisti iš A. M., A. S. M., naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismo argumentai dėl atsakovo kaltės sprendime buvo išdėstyti nemotyvuotai, argumentai paremti prielaidomis, ir prieštaraujantys vieni kitiems. Teismas, pripažindamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo netinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas bei šioje dalyje nukrypo nuo Lietuvos A. T. formuojamos praktikos analogiškose bylose. Pati ieškovė parengiamojo teismo posėdžio metu ir kitų posėdžių metu nuosekliai ir aiškiai pripažino, kad su atsakovu bendro ūkio neveda 4 metus, taip pat santuokinio gyvenimo negyvena 4 metus, todėl pagrįstai teigtina, kad šalių santuoka de fakto iširo prieš 4 metus iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Šioje vietoje pastebėtina, kad šalims 4 metus nevedant jokio bendro ūkio ir negyvenant santuokinio gyvenimo ieškovė su vaikais buvo aprūpinta gyvenamuoju plotu, gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, namo komunalines išlaidas, kurios per mėnesį sudarydavo apie 1000 Lt padengdavo atsakovas, taip pat skirdavo pinigų vaikų išlaikymui. Todėl teigti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino šalims 4 metus negyvenant santuokinio gyvenimo nėra jokio teisinio pagrindo. Kad šalys negyveno kartu daugiau nei 3 metus bei, kad atsakovas namo išlaikymu rūpinasi bei siekia bendravimo su šalių dukra patvirtino 2013-10-19 teismo posėdžio metu apklausta šalių dukra. Vertinant ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo dėl neištikimybės ar dėl nesirūpinimo šeima, kai šalys 4 metus neveda bendro ūkio, o ieškovei apsisprendimas nutraukti santuoką nebuvo netikėtas. Ieškovės kreipimasis į moterų krizių centrą prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo taip pat vertintinas kritiškai, nes kaip pati ieškovė nurodė, šalys 4 metus santuokinio gyvenimo negyveno ir apsisprendimas nutraukti santuoką ieškovei nebuvo netikėtas. Teismas ginčijame sprendime mini kažkokią mistinę moterį, su kuria neva atsakovas turėjo intymių santykių. Tačiau šioje vietoje nėra nei vieno konkretaus objektyvaus leistino įrodymo šiam teiginiui pagrįsti. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo neištikimybės rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais apie mistinę moterį, taip pat liudytojų parodymais, kurie tvirtino, kad yra matę ar girdėję atsakovą einantį gatvėje su kita moterimi. Visų pirma minėti teiginiai pagrįsti prielaidomis, nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Antra atsakovo buvimas su kitomis moterimis ar vyrais viešose vietose niekaip negali būti vertinami kaip atsakovo neištikimybės faktas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra viešumoje žinomas žmogus, habilituotas mokslų daktaras, skaito paskaitas, vyksta į komandiruotes, priima mokslinius bendradarbius Lietuvoje, su jais bendrauja. Todėl kažkokie samprotavimai apie mistines moteris neįrodo atsakovo neištikimybės fakto. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, vertino tik ieškovės paaiškinimus bei ieškovės atsivestų liudytojų parodymus (kurie nepatvirtina, kad atsakovas su kitomis moterimis turėjo intymių santykių), visiškai nepasisakydamas ir nenagrinėdamas atsakovo pateiktos pozicijos šiuo klausimu, atsakovo charakteristikos bei kitų rašytinių įrodymų esančių byloje, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Nesant konkrečių įrodymų dėl atsakovo kaltės teismas turėjo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas priteisdamas neturtinę žalą ieškovei rėmėsi aplinkybe, kad dėl neva netinkamo atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir jai buvo suteikta psichologinė pagalba moterų krizių centre 2012-11-13. Kaip minėta toks kreipimasis į moterų krizių centrą prieš pareiškiant ieškinį teisme vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių bendras šeimyninis nebuvo vedamas 4 metus iki bylos iškėlimo ar kreipimosi į moterų krizių centrą, be to pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sprendimas nutraukti santuoką jai nebuvo netikėtas. Todėl vertinant šiuos įrodymus kyla klausimas, kaip esant tokiai faktinei situacijai ieškovė galėjo patirti neturtinę žalą. Atsakovas priešieškiniu įrodinėjo, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės ir šiuo atveju manytina, kad atsakovas savo nurodytas aplinkybes pagrindė. Kaip nurodė atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžių metu, santuokos iširimo priežastis buvo ieškovės netinkamas elgesys, nesupratimas atsakovo, taip pat palaikymo nebuvimas sunkiais atsakovui gyvenimo periodais. Ieškovė tokiu savo elgesiu iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, ji, pasak atsakovo, nerodė atsakovui lojalumo, pagarbos, supratimo, o vietoj moralinio palaikymo ir savitarpio pagalbos nuolat buvo jaučiamas moralinis spaudimas, ieškovė nuolat nepagrįstai keldavo konfliktus kaip teigia atsakovas. Šis netinkamas ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu laikytinas pagrįstu santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pagrindu. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos. Ši atsiradusi žala yra pagrįsta ir įrodyta. Visų pirma pastebėtina, kad santuoka tarp atsakovo ir ieškovės iširo dėl ieškovės kaltės, jos netinkamo požiūrio į šeimą, šeimos vertybes. Ieškovės elgesys santuokos metu labai įskaudino ir pažemino atsakovą artimų draugų, bei giminaičių akyse, kas sukėlė atsakovui dar didesnius neigiamus išgyvenimus. Kaip matyti ieškovė visiškai negerbia atsakovo, ir šią nepagarbą viešai demonstruoja. Pasak atsakovo toks ieškovės elgesys tęsiasi jau daugelį metu. Dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, emocinį skausmą. Ieškovės netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas kitų žmonių akivaizdoje, nepagrįsti kaltinimai neištikimybe padarė didelės žalos atsakovo pasitikėjimui savimi, todėl priešieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta.
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo nepilnametės dukters I. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Šioje dalyje atsakovo manymu, teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Ieškovės ir atsakovo dukrai I. M. 16 metų. Šiuo metu ji gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, mergaitei suteiktos visos sąlygos tiek mokytis, tiek leisti laisvalaikį, gyvenamajame name ji turi savo kambarį. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos subjektyviai, nustatant nepilnametės gyvenamąją vietą nebuvo visiškai atsižvelgta į atsakovo išdėstytus argumentus šiuo klausimu bei teikiamus įrodymus. Teismas toliau kaip įmanydamas akivaizdžiai ir šiuo klausimu siekia maksimaliai apsaugoti išimtinai ieškovės interesus, vertindamas įrodymus yra subjektyvus ieškovės naudai. Atsakovo gyvenamoji aplinka bei materialinės sąlygos yra tinkamesnės paauglei dukrai augti, su atsakovu augdama dukra bus geriau prižiūrėta, atsakovas turi realias galimybes dukters dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti. Byloje pateikta atsakovo charakteristika tik patvirtina šiuos teiginius dėl atsakovo. Atsakovas charakterizuojamas kaip labai kūrybingas, plačių pažiūrų, doras, darbštus, linkęs bendradarbiauti ir pagelbėti. Šios asmeninės atsakovo savybės įrodo, kad jis galėtų tinkamai užauginti savo dukrą, suformuoti jai tikrąsias gyvenimo vertybes, pagelbėti ar patarti svarbiais klausimais. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, o rėmėsi tik ieškovės pateiktais argumentais
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 900 Lt nepilnametės dukters I. M. išlaikymui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su tokia teismo priteista suma dukters išlaikymui atsakovas nesutinka, nes tokia priteista suma yra nepagrįstai per didelė. Priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas, kad nepilnametės I. M. poreikiai per mėnesį yra 1500 Lt teismas tik paviršutiniškai įvertino ieškovės pateiktą poreikių lentelę, išsamiai vaiko poreikių neanalizavo, jų nevertino, visiškai nepasisakydamas apie tokių didelių poreikių egzistavimą, juo labiau, kai ieškovė nepateikė leistinų įrodymų tokiems nepilnamečio vaiko poreikiams pagrįsti. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad iki bylos iškėlimo teisme, nepilnametės dukters poreikiams tenkinti nebuvo skiriama tokia didelė lėšų suma. Neaišku kokiems poreikiams tenkinti šalių dukrai per mėnesį reikalinga tokia neprotingai didelė pinigų suma. Ieškovė nurodo, jog dukra turi rimtų problemų su sąkandžiu, reikalinga korekcija, breketų kaina vidutiniškai kainuotų apie 6000 Lt tokios yra skelbiamos kainos internete. Pažymėtina, jog prie patikslinto ieškinio pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta diagnozės K07.2 ir K07.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 17 dėl ortodontinių aparatu bazinės kainos bei ortodontinių anomalijų patvirtinimo sąrašo 1 priede nurodytos ligų, kurioms gydyti naudojami nuimamieji ir profilaktiniai ortodontiniai aparatai, už kuriuos apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, sąrašas. Vadinasi, ieškovė nurodo nepagrįstas išlaidas ir nesistengia išnaudoti visų valstybės teikiamų lengvatų ir galimybių, taip nepagrįstai prašo tokios didelės išlaikymo dukrai sumos. Pabrėžtina, kad teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad nepilnametės I. M. dantų sąkandžio anomalijų gydymas yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nebandė pasinaudoti valstybės finansuojamu gydymu. Ieškovė nurodo, jog dukters išlaikymui įsipareigoja teikti 500 Lt. Taigi, prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą po 1500 Lt kas mėnesį, ieškovė nukrypsta tiek nuo formuojamos Lietuvos A. T. praktikos, tiek bando paneigti pamatinį lygiateisiškumo principą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos yra apie 6500 Lt (neatskaičius mokesčių valstybei). Tačiau visiškai neaišku kokiais įrodymais teismas remiasi sprendime konstatuodamas, kad atsakovo pajamos taip pat priklauso nuo vykdomų mokslinių projektų bei gaunamų priedų ir svyruoja nuo 5600 Lt iki 10 000 Lt. Šis teismo vertinimas apie atsakovo pajamas nėra paremtas jokiais įrodymais, kurie būtų pateikti nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išdėstyta pozicija dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra nepagrįsta, prieštaraujanti teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo namo statybos baigtumo procentas tiek 1999 m., t.y. atsakovui priėmus palikimą, tiek šiuo metu, yra 98 procentai, statybos pabaigos metai 1993 metai. Į byla ieškovės patektos nuotraukos padarytos iki atsakovo senelės mirties, todėl taip pat neįrodo gyvenamojo namo būklės buvusios atsakovui priimant palikimą. Teismas sudarė visas galimybes ieškovei pateikti papildomus įrodymus apie tai, kad ginčo turtas būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti. Iš išdėstytos teismo pozicijos šiuo klausimu spręstina, kad teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus padarė konkrečią ir aiškią išvadą, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo objektas - gyvenamasis namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis ar vieno sutuoktinio (ieškovės) lėšomis ar darbu. Su šia teismo išvada atsakovas sutinka, nes ji yra logiška ir atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Tačiau sekančioje teismo sprendimo pastraipoje teismas pats sau prieštarauja ir jau nurodo, kad teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kad ieškovė santuokos metu prisidėjo savo darbu ir (ar) lėšomis prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise pripažinimo turto - gyvenamojo namo, kuriame šalys su nepilnamečiais vaikais gyvena nuo 1996 metų iki šiol, gerinimo, todėl turi teisę į kompensaciją. Toks teismo vertinimas visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas, prieštaraujantis teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kai vienoje teismo sprendimo dalyje teismas konstatuoja, kad gyvenamasis namas nebuvo santuokos metu pagerintas, kitoje jau konstatuoja, kad pagerintas buvo. Šioje dalyje teismas remiasi antstolio M. P. faktinių aplinkybių protokolu, tačiau šiuo protokolu remtis nėra jokio teisinio pagrindu, nes antstolis negali patvirtinti kokio tipo medžiagos yra panaudotos gyvenamajame name, kokia jų vertė, kada tos medžiagos buvo panaudotos. Įrodinėjant šias aplinkybės turėtų būti atliekama ekspertizė, ar pateikiami rašytiniai įrodymai apie atliktų pagerinimų vertė, tačiau ieškovė neprašė paskirti ekspertizės, siekiant nustatyti kokio tipo medžiagos, kokiu laikotarpiu buvo panaudotos gyvenamajame name, taip pat kokia yra tokių pagerinimų vertė, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atliktus turto pagerinimus santuokos metu. Tik nustačius konkrečia pagerinimų vertę santuokos metu, galima būtų spręsti kompensacijos priteisimo klausimą, atsižvelgiant kokia investicija į namo remontą buvo padaryta santuokos metu. visiškai nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu teismas priteisė ieškovei tokio dydžio kompensaciją, kai ankstesnėje teismo sprendimo dalyje nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo objektas - gyvenamasis namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis ar vieno sutuoktinio (ieškovės) lėšomis ar darbu. Remiantis kasacinio teismo praktika pagrįstai teigtina, kad ieškovės pareiga šiuo atveju yra įrodyti kokia konkrečia dalimi ieškovė prisidėjo prie atsakovo asmeninio turto pagerinimo. Šiuo atveju ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad santuokos metu būtų atliekami kažkokie esminiai remonto darbai iš santuokinių lėšų, tokiu būdu neįgijo teisės ir piniginę kompensaciją už asmeninės nuosavybės pagerinimą. Nesant įrodymų, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, kai sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo pozicija dėl santuokoje įgytų transporto priemonių padalijimo. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad šalys sutiko, jog visos transporto priemonės būtų priteistos atsakovui, ieškovei išmokant kompensacija pinigais. Vertinant šią teismo poziciją yra neadekvatu priteisti visas santuokoje įgytas transporto priemones tik vienam iš sutuoktinių. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta transporto priemonė pasak atsakovo yra techniškai netvarkinga, ją reikia remontuoti, ji nevažiuojanti, nes ieškovė visiškai nesirūpino transporto priemonės technine būkle. Atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti techniškai netvarkingą transporto priemonę CHRYSLER STRATUS, v/n (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti techniškai tvarkingą ir geresnę transporto priemonę MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaiko motina (ieškovė), su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, ir nepilnametė šalių dukra gyvenamojo būsto neturi, šeimos būsto, kuriame ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuo 1996 metų iki šiol, savininkas yra atsakovas (vaiko tėvas), vaiko motina pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti neturi, todėl siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, nepilnamečiam vaikui ir su juo gyvenančiai motinai nustatytinas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki šalių vaiko I. M. pilnametystės (CK 3.71 str., CPK376str. 3 d.). Su tokia teismo pozicija atsakovas nesutinka ir mano, kad nustatyti uzufrukto teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Visų pirma, nustatyti uzufrukto neprašė nei viena iš šalių. Antra, kaip teismas sprendime ne kartą pažymėjo šalių santykiai yra konfliktiški, todėl savaime suprantama, kad tolesnis gyvenimas tame pačiame name suponuoja ateityje dar didesnes konfliktines situacijas tarp šalių. Trečia, teismas nustatė uzufruktą į visą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą namą, neišskirdamas kokiomis konkrečiomis patalpomis gali naudotis atsakovė su nepilnamete dukra, tai reiškia, kad ieškovė nevaržomai gali disponuoti visu atsakovo gyvenamuoju namu, nemokėti komunalinių mokesčių, kitų mokėtinų mokesčių, kas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus. Ketvirta, nustatant uzufruktą buvo visiškai neatsižvelgta į ieškovės gaunamas pajamas, į tai, jog nepilnametei yra priteistas išlaikymas, todėl uzufrukto nustatymas yra perteklinis, pažeidžiantis ieškovės ir kur kas labiau atsakovo interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės A. M. apeliacinį atsakovas A. S. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka, mano, kad skundas nepagrįstas, skunde nurodomos faktinės aplinkybės yra iškraipytos ir neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendra jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe. Teismas įvertinęs surinktus įrodymus nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad minėtas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turtą pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pagrįsta, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie asmeninio turto pagerinimo, o ginčo namo statybos baigtumo procentas tiek 1999 m.. t.y. atsakovui priėmus palikimą, tiek šiuo metu, yra 98 procentai. Šios teismo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad namo baigtumo procentas nepakito nuo to laiko kai atsakovas šį namą paveldėjo, baigtumo procentas nepakito ir šiuo metu. Todėl pagrįstai teigtina, kad namas iš esmės nebuvo gerinamas nuo to laiko kai namą paveldėjo atsakovas iki šiol. Todėl nėra ir pagrindo teigti, kad namo vertė nuo 1999 metų iki šiol padidėjo dėl investicijų į namą, kurios buvo atliekamos iš santuokinių lėšų, todėl nėra ir pagrindo pripažinti turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes duomenų apie pagerinimų vertes byloje nėra. Šiuo atveju ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad santuokos metu būtų atliekami kažkokie esminiai remonto darbai iš santuokinių lėšų, tokiu būdu neįgijo teisės ir piniginę kompensaciją už asmeninės nuosavybės pagerinimą. Atsakovas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įgijo paveldėjimo pagrindu. VĮ Registrų centras išraše matyti, jog nuosavybės įregistravimo pagrindas -1999 m. spalio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas. Po močiutės mirties atsakovo paveldėtas nekilnojamasis turtas tapo jo asmenine nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo močiutės testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn ieškovės ir atsakovo nuosavybėn. Nėra nė vienos gyvenamojo namo įregistravimo sąlygos, patvirtinančios šio turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, statusą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gyvenamąjį namą įsigijo už bendras lėšas, jog ieškovė savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie šios nuosavybės pagerinimo ar kūrimo. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog toks pagerinimas turi būti ne bet koks, o esminis. Jokių esminių pagerinimų po atsakovo močiutės mirties šalys gyvenamajame name neatliko, o už parduotą bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo išleisti baldams ir namų apyvokos daiktams įsigyti, tačiau ne gyvenamojo namo kokybei gerinti, statybinėms medžiagoms ir kitiems darbams, kuriuos nurodo ieškovė. Taigi, gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Už žemės sklypą sumokėjo atsakovo močiutė S. V., tačiau 1998 m. rugsėjo 13 d. mirė, ir nespėjo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Būtent, šias įmokas, sumokėtas grynais pinigais, už 902 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimą paveldėjo atsakovas (įrodymą apie sumokėtas įmokas atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu) kartu su gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje.
Atsiliepime į atsakovo A. S. M. apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą.
Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir patenkino ieškovės prašymą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei. Atsakovas paliko šeimą, išsikeldamas gyventi į nuomojamą butą, atsakovo neištikimybę įrodo sūnaus D. M., taip pat D. M. liudijimai, ieškovė nuolat patirdavo psichologinį smurtą, dėl ko kreipėsi į moterų krizių centrą. Tad atsakovo netinkamas elgesys, jo išėjimas iš namų, nesirūpinimas šeima (atsakovas rūpinosi tik turtu), nelojalumas, uždirbamų lėšų naudojimas ne šeimos poreikių tenkinimui sąlygojo santuokos iširimą. Nei teisme, nei reikšdamas priešieškinį, nei apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų dėl ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymo. Priešingai byloje nustatyta, kad šeima, vaikais, buitimi ir atsakovu nuolat rūpinosi ieškovė, nuolat suruošdavo komandiruotėms, nuolat priiminėdavo atsakovo darbinius kolegas savo namuose. Atsakovas teigdamas, kokia grubi buvo atsakovė ir kaip žemino jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko jis prarado pasitikėjimą savimi, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Nepilnametė duktė I. M., visą laiką gyveno ir gyvena su mama, ja tinkamai visomis išgalėmis pasirūpinu ir prižiūriu. Duktė yra išreiškusi norą gyventi su manimi, su tėvu duktė gyventi nenorėtų. Dukra buvo apklausta ir teismo posėdžio metu, kur aiškiai patvirtino, jog norėtų gyventi su mama A. M., toks dukters apsisprendimas nekenkia vaiko interesams. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė ir raštu, ir teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino I. norą - gyventi su mama, taip pat rekomendavo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Tad visiškai neaiškūs ir prieštaraujantys realijoms atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog tėvas galėtų tinkamai užauginti dukrą, suformuoti jai tikrąsias gyvenimo vertybes, jei tas pats tėvas posėdžio metu teigia, kad dukra jo neklauso, su ja santykiai nėra artimi, o gyvenimo vertybės nepilnamečio vaiko akivaizdoje yra pamintos, turint galvoje tėvo neištikimybę, dar esant santuokoje, tėvo nesiskaitymą su mama vaiko akivaizdoje. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė ir raštu, ir teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino I. norą - gyventi su mama, taip pat rekomendavo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Tad visiškai neaiškūs ir prieštaraujantys realijoms atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog tėvas galėtų tinkamai užauginti dukrą, suformuoti jai tikrąsias gyvenimo vertybes, jei tas pats tėvas posėdžio metu teigia, kad dukra jo neklauso, su ja santykiai nėra artimi, o gyvenimo vertybės nepilnamečio vaiko akivaizdoje yra pamintos, turint galvoje tėvo neištikimybę, dar esant santuokoje, tėvo nesiskaitymą su mama vaiko akivaizdoje.
CK 3.192 str. 3 d. numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas apeliaciniame skunde apeliuoja į lygiateisiškumo principą, nustatant prievoles nepilnamečio vaiko, išlaikymui, kartu nurodydamas LAT nutartį byloje Nr.3K-3-584/2001, kurioje, pabrėžtina, teismas pasisakė, jog „išlaikyti nepilnamečius vaikus privalo tiek tėvas, tiek motina, atsižvelgiant į jų finansines galimybes". Būtent taip ir nusprendė teismas šioje byloje. Tad atsakovo teiginys, kad ieškovė nukrypsta nuo formuojamos A. T. praktikos neatitinka tikrovės.
Namas (duomenys neskelbtini) yra santuokinis turtas, sukurtas santuokos metu iš santuokinių lėšų ir bendru darbu, statybos pradėtos tuščiame sklype, tai įrodo ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, netiesioginiai rašytiniai įrodymai. Be to, namas ne tik sukurtas santuokos metu, bet nuo sukūrimo momento nuolat gerintas (keisti langai, šildymo sistema, klotos plytelės, parketas, įvestas vanduo, sutvarkyta santechnika, atlikta namo išorės apdaila, sudėtos durys, sutvarkytas kiemas, pastatyta tvora, išklotos trinkelės), tai nustatė ir pirmos instancijos teismas. Tai, kad namo bei žemės sklypo dokumentai sutvarkyti tik atsakovo vardu, dar nereiškia, kad namas yra tik atsakovo asmeninė nuosavybė. Kol nevyko skyrybų procesas, ieškovei nebuvo aktualu aiškintis, kas, kieno vardu registruota ir nuo kada. Kol šalys gyveno, kaip šeima, viską bendrai tvarkėsi, augino vaikus, dirbo, neketino skirtis, tol ieškovė net nesigilino į turto įregistravimo pagrindus. Atsakovui padarius karjerą, gaunant geras pajamas, jo elgesys ėmė keistis, prasidėjo nesiskaitymas su ieškove, nuolatinis jos žeminimas, tvirtinimas, kad ji nieko neturi ir nieko negaus ir niekur nedings. Kai ieškovė neapsikentusi atsakovo elgesio pradėjo skyrybų procesą, tuomet ir paaiškėjo, kad visas santuokos metu užgyventas turtas yra suformintas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Kaip minima ir atsakovo apeliaciniame skunde, uzufrukto nustatyti neprašė nei viena iš šalių. Teismas, nustatydamas nepilnamečiam vaikui I. M. ir su ja gyvenančiai motinai A. M. uzufrukto į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki I. M. pilnametystės, pažeidė tiek ieškovės, tiek nepilnametės dukters interesus. Teismas, priimdamas sprendimą, nustatė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, priteisė piniginę kompensaciją, tačiau tiek jai, tiek nepilnametei dukrai suteikė teisę ir toliau gyventi su atsakovu. Ieškovė ir ieškinyje prašė, ir teismo posėdžio metu aiškino, kad gyventi su atsakovu vienuose namuose neįmanoma, kad tiek ji, tiek vaikai nuolat jaučia įtampą, esant atsakovui. Ieškovė prašė turtą dalinant, visą turtą palikti atsakovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją, kad ji turėtų realią galimybę nutraukti bendrą gyvenimą su atsakovu. Kadangi tarp šalių yra susiklostę labai konfliktiški santykiai, ieškovė negali gyventi su atsakovu po vienu stogu, nes tik jam grįžus į namus, stengiasi vengti kontakto, kad išvengtų bereikalingų barnių, kad jų konfliktai nekeltų įtampos vaikams. Atsakovas prašo ieškovei priteisti automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20000 Lt vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo automobiliu ieškovė niekuomet nesinaudojo ir šiuo metu nesinaudoja, juo visad važinėjo atsakovas. Turint galvoje ieškovės per mėnesį gaunamas pajamas, tai yra per brangiai išlaikoma mašina, todėl prašo ją priteisti atsakovui ir įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovei priklausiančią kompensaciją. Dėl finansinių sunkumų pati kompensacijos sumokėti negalėtų ir išlaikyti tokio automobilio taip pat negalėtų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl santuokos nutraukimo, kaltės klausimo, neturtinės žalos priteisimo
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kas santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ( 1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip trejus metus gyveno atskirai nuo šeimos, nuomojosi butą ir tik iškėlus bylą teisme grįžo į namus nuolatiniam gyvenimui. Atsakovas grįždavo į namus tik retkarčiais, o didžiąją dalį laiko praleisdavo nuomojamame bute (t.1, b.l. 41, 180, t. 2 , b.l. 62-64). Nors atsakovas teigė, kad išsikėlė gyventi kitur, nes šeimoje nebuvo palaikymo, girdėjo nuolatinius kaltinimus neištikimybe, priekaištus dėl svečių priėmimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Byloje nustatyta, kad atsakovui gyvenant atskirai, jis materialiai rūpinosi šeima t.y. sumokėdavo visus mokesčius už namo išlaikymą, duodavo pinigų pragyvenimui tiek sutuoktinei, tiek vaikams. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik minimali materialinė pagalba, nevykdant kitų įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų bei nesant visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos ir visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima. Be to, byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas santuokos metu artimai bendravo su kita moterimi. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja D. M., nurodydama, kad 2012 metais matė atsakovą, išeinantį iš savo tėvo namų susikibusį rankomis su kita moterimi, taip pat apie atsakovo turimą kitą moterį pasakojo tiek jos vaikai, tiek sutuoktinių (bylos šalių) sūnūs, tiek kiti asmenys (t.2, b.l. 60-62), taip pat liudytojas D. M., nurodydamas, kad tėtis (atsakovas) trejus metus gyveno atskirai, nesirūpino šeima, tėvams gyvenant atskirai yra matęs tėtį kartu su kita moterimi, taip pat apie tai yra sakę jo pusbroliai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ta aplinkybė, kad atsakovas išėjo iš namų ir šeimą paliko bei pradėjo bendrauti su kita moterimi, įrodo, kad jis pažeidė lojalumo šeimai bei sutuoktinių abipusės pagarbos pareigas. Atsakovas neįrodė, kad prieš išeidamas iš namų ir palikdamas ieškovę su vaikais (iš kurių vienas buvo nepilnametis), būtų sprendęs šeimai iškilusias problemas ir dėjęs pastangas įveikti šeimyninio gyvenimo krizę. Ieškovės kaltės įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog ieškovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų ir tai įtakojo santuokos iširimą, byloje nėra. Nors abi šalys pripažino, kad ir iki tol tarp šalių kildavo įvairūs nesutarimai, barniai, tačiau būtent po atsakovo išėjimo gyventi atskirai nuo šeimos ir jo neištikimybės, ieškovė ir apsisprendė nutraukti santuoką. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš esmės pažeidusio savo, kaip sutuoktinio pareigas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tyrė tik dalį byloje esančių įrodymų, įvertino tik tuos įrodymus, kurie buvo susiję su atsakovo elgesiu. Taip pat atsakovas nurodo, kad nebuvo vertinta jo darbinė charakteristika. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo darbinė charakteristika neįrodo atsakovo elgesio šeimoje bei tinkamo sutuoktinio pareigų vykdymo.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė apsisprendė nutraukti santuoką ne tada kai šalys pradėjo nevesti bendro ūkio, negyventi santuokinio gyvenimo, o tik praėjus 4 metams po to, kai šalių santuoka de fakto jau buvo nutrūkusi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas išeidamas iš namų paliko šeimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas ieškovės elgesys, nesupratimas atsakovo, taip pat palaikymo nebuvimas sunkiais atsakovui gyvenimo periodais. Ieškovė tokiu elgesiu iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, ji, kaip nurodė atsakovas, nerodė atsakovui lojalumo, pagarbos, supratimo, o vietoje moralinio palaikymo ir savitarpio pagalbos nuolat buvo jaučiamas moralinis spaudimas, ieškovė nepagrįstai keldavo konfliktus. Tačiau šie atsakovo teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės atmestini kaip nepagrįsti.
Sutinkamai su CK 3.70 straipsnio 2 dalimi kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, ieškovės išgyvenimo pobūdį bei į atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais ieškovei iš atsakovo pagrįstai priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovei dėl sutuoktinio elgesio ir faktinio santuokos iširimo 2012 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities moterų krizių centre buvo suteikta psichologo pagalba (t.1, b.l. 16), todėl akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo nepilnametės dukters I. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Atsakovo manymu, teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsakovas šią dalį apeliacinio skundo grindžia tuo, kad dukra I. M. gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, ji turi savo kambarį, atsakovo gyvenamoji aplinka bei materialinės sąlygos yra tinkamesnės paauglei dukrai augti.
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino I. M. norus gyventi su motina A. M., nes išklausė nepilnametės dukters paaiškinimus teismo posėdyje (1 t., b.l. 180-181). I. M. paaiškino, kad nori gyventi su mama, nes su ja artimesni santykiai, su tėčiu beveik nebendrauja, nes jis trejus metus beveik negyveno kartu, be to, jo nuo mažens nebuvo šalia. Atsakovas taip pat bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo su dukra santykiai nėra artimi, dukra jo neklauso. Byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo suformavo ieškovė, kad ieškovė nuteikė vaiką prieš tėvą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė tiek raštu pateiktoje išvadoje (1 t., b.l. 70), tiek teismo posėdyje nurodė, kad vaiko nuomonė yra aiški - vaikas nori gyventi su motina (ieškove), todėl būtina į šią nuomonę atsižvelgti ir jos paisyti, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Geresnė vaiko tėvo buitis, materialinė padėtis, nėra teisiškai reikšminga ir negali paneigti vaiko noro gyventi su motina, negali sudaryti prielaidų nepaisyti jo nuomonės.
Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad A. M. ir jos nepilnametės dukros I. M. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). I. skirtas atskiras kambarys. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. I. M. lanko (duomenys neskelbtini) IV D klasę. I. M. prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina (t.3, b.l. 78-81). I. M. dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje ir patvirtino norą gyventi kartu su motina. Todėl atsižvelgiant į nepilnametės dukters norą, kuris neprieštarauja jos interesams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. M..
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.) Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas bylose vienodą praktiką ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 900 litų nepilnametės dukters I. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su tokia teismo priteista suma dukters išlaikymui atsakovas nesutinka, nes priteista suma yra nepagrįstai per didelė. Šią apeliacinio skundo dalį grindžia tuo, kad teismas tik paviršutiniškai įvertino nepilnametės dukters poreikius. Apelianto nuomone, nepilnametės dukters poreikiai per mėnesį neviršija 800 litų ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų papildomų lėšų poreikį dukters išlaikymui. Teismas nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo bei vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principų.
Į bylą pateikta nepilnametės dukters I. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius detalizuojanti išlaidų paskaičiavimo lentelė ( t.1, b.l. 71), pagal kurią vaiko poreikiams užtikrinti per mėnesį reikalinga apie 1800-2000 Lt suma. Prie poreikių ieškovė priskyrė būsto išlaikymą, maistą, rūbus, avalynę, kirpyklos, transporto paslaugas, priemones ir lėšas ugdymo veiklai, išlaidas laisvalaikiui, atostogoms, išlaidas sveikatai, taip pat ieškovė nurodė, kad mergaitė turi problemų su sveikata, linkusi į mažakraujystę, todėl reikia derinti maistą, taip pat kreivi dantukai, kuriuos reikia tiesinti dantų plokštelėmis (1 t., b.l. 162-166), reikalingi akiniai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, kitais būdais atostogauti, įgyti vaikui reikiamų priemonių ugdymui, higienos priemonėms ir panašiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Tačiau teismas pagrįstai sutiko su atsakovo teigimu, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra padidintos, t.y. išlaidos maistui (namuose ir mokykloje) apie 600 Lt (ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl dukters sveikatos būklės jai reikia pirkti specialų maistą, kuris yra brangesnis nei įprastai); nepilnametei dukrai tenkanti 300 Lt suma už komunalines paslaugas. Ieškovei su nepilnamete dukra gyvenant atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, ieškovė pripažino, kad visas namo išlaikymui patiriamas išlaidas apmokėjo atsakovas. Todėl teismas pagrįstai įvertino, kad 1500 Lt išlaidų dydis galėtų užtikrinti tokio amžiaus vaiko ( gim. (duomenys neskelbtini)) būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, lavinimosi priemonėms, kurių dalis galėtų būti skiriama, esant poreikiui, dantų bei akių priežiūrai. Teismas taip pat pažymėjo, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnaverte, harmoninga bei visapusiška asmenybe ir neapsiriboti vien tik būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė, kad nepilnametės I. M. sąkandžio anomalijų gydymas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, o ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nebandė pasinaudoti valstybės finansuojamu gydymu. Tačiau iš I. M. 2013-05-17 išrašo iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 162) matosi, kad jai nustatyta sąkandžio ir dantų anomalijos ir rekomenduotas ortodontinis gydymas nenuimamais aparatais/breketų sistema. Breketų kainą, kuri vidutiniškai sudarytų apie 6000 litų ieškovė pagrindžia išrašais iš interneto svetainių (t.1, b.l. 163-166), nurodydama, kad toks gydymas iš valstybės lėšų nefinansuojamas. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovas, ginčydamas breketų reikalingumą nei karto su dukra nebuvo pas odontologus, nepasidomėjo jos problemomis ir nepateikė jokio pasiūlymo, kaip išspręsti I. sąkandžio problemas. Ieškovė į bylą pateikė odontologo medicininį išrašą, kuriuo netikėti nėra pagrindo.
Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra apie 6500 Lt per mėnesį (1 t., b.l. 107, 2 t., b.l. 43), kurios taip pat priklauso nuo vykdomų mokslinių projektų bei gaunamų priedų. Iš byloje esančios 2013-04-23 pažymos Nr. 409 (t.1, b.l. 107) matosi , kad atsakovo pajamos 2012 metais vidutiniškai kas mėnesį sudarė apie 7640 litų. Taip pat atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 25/100 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 25-27), gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė jokio nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi, jos gaunamos mėnesinės pajamos sudarė apie 1100 – 1300 Lt (1 t., b.l. 112, 2 t., b.l. 40). Iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus pažymos (t.3, b.l. 85-86) matosi, kad A. M. nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. registruota darbo biržoje ir už 2014 m. spalio mėn. jai išmokėta nedarbo išmoka 260 litų, už 2014 m. lapkričio mėn. – 650 litų nedarbo išmoka.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kaip jau buvo minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, nurodydamas tik tai, kad išlaikymo dydis yra nepagrįstai išdidintas.
Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo išlaikant nepilnametę dukrą. Siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą ir protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsakovo galimybę sau prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė išlaikymą po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2013-02-14) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina ir tai, kad nors teismas nukrypo nuo tėvų lygių dalių principo išlaikant nepilnametę jų dukrą, tačiau tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, uzufrukto nustatymo
Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra paveldėtas (Paveldėjimo teisės liudijimas, 1999-10-28, Nr. 4VJ-19572) atsakovo A. S. M. (1 t., 23-24), o 0,0902 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2000-04-28 Nr. P19/2000-0503 pagrindu, taip pat registruotas A. S. M. vardu (1 t., b.l. 24). A. A. S. M. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu po senelės S. V. mirties, mirusios 1998-09-13, paveldėjo ne tik ginčo gyvenamąjį namą, kurio vertė buvo 134054 Lt, bet ir palikėjos sumokėtą 104,03 Lt įmoką už 902 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune išpirkimą (1 t., b.l. 61, 62). Atsakovo senelei S. V. mirus bei nespėjus sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, po jos mirties atsakovo vardu buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo sutartis, už žemės sklypą sumokant būtent paveldėta 104,03 Lt įmoką (1 t., b.l. 83-85). Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo būtina ir esminė sąlyga ginčo žemės sklypui įsigyti, kad šis sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis ir esamoje situacijoje, atsižvelgiant į jo dydį bei paskirtį, negalėtų būti savarankiškas civilinės teisinės apyvartos objektas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0902 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). , yra atsakovo A. S. M. asmeninė nuosavybė (SŠK 22 str. 1 d., CK 3.89 str. 1 d. 2, 7 p.).
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad gyvenamąjį namą nuosavybės teise statė būtent sutuoktiniai, o ne atsakovo senelė S. V.. Visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namas buvo statomas atsakovo senelės S. V. vardu, po kurios mirties ginčo turtą atsakovas ir paveldėjo (1 t., b.l. 168-176), (CPK 178 str.). Vien tai, kad S. V. statant gyvenamąjį namą buvo senyvo amžiaus, gavo tik senatvės pensiją, taip pat tai, kad tuo metu nepardavė jokio nekilnojamojo turto ir negavo jokių kitų pajamų (2 t., b.l. 102-109), nėra pagrindas nuginčyti oficialius rašytinius įrodymus. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1, b.l.23) matosi, kad ginčo namo statybos baigtumo procentas tiek 1999 m., t.y. atsakovui priėmus palikimą, tiek šiuo metu, yra 98 procentai, statybos pabaigos metai 1993 metai.
Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies kriterijus paveldėtas gyvenamasis namas pagrįstai pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ieškovė neįrodė, jog ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, dėl ko būtų pagrindas ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009). Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Šalių paaiškinimais, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.2, b.l. 70-90) nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, ginčo namas buvo remontuotas. Teismas konstatavo, kad nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis), todėl ieškovės A. M. apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ginčo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kad ieškovė santuokos metu prisidėjo savo darbu ir (ar) lėšomis prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise pripažintino turto – gyvenamojo namo, kuriame šalys su nepilnamečiais vaikais gyvena nuo 1996 metų iki šiol, – gerinimo, todėl turi teisę į kompensaciją. Taip yra atkuriama sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra ir neleidžiama vienam jų praturtėti kito sąskaita.
Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys ir abu santuokos metu gaudavo pajamų, o atsakovo gaunamos pajamos įvertinus šalies vidurkį buvo ypatingai didelės, taip pat santuokos metu buvo parduotas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas – butas (1 t., b.l. 33-34). Iš antstolio M. P. atlikto namų valdos, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 t., b.l. 70-90) matyti šiuo metu esama jos būklė, t.y. tai, kad yra pakeisti langai, durys, šildymo, sistema, įrengta namo kondicionavimo sistema ir kt., vandentiekis, adresu (duomenys neskelbtini), įvestas 2004-03-26 (2 t., b.l. 100). Ginčo turto – gyvenamojo namo, vertė (vertinimas atliktas 1999-02-21) buvo 134054 Lt (1 t., b.l. 23), šiuo metu ginčo turto vertė - 259000 Lt (1 t., b.l. 115), t.y. per visą šį laikotarpį ginčo turto vertė pagerėjo 124946 Lt, todėl ieškovei priteisė pusė šios sumos kompensaciją - 62473 Lt.
A. A. S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo tinkamai nustatyta atliktų namo pagerinimo darbų vertė, nes tik nustačius konkrečią pagerinimų vertę santuokos metu, galima būtų spręsti kompensacijos priteisimo klausimą, atsižvelgiant kokia investicija į namo remontą buvo padaryta santuokos metu. Teismas be pagrindo priteisė ieškovei kompensacijos dalį, atsižvelgdamas į turto vertės pokyčius, nesant įrodymų, kad turtas tuo laikotarpiu buvo gerinamas iš santuokinių lėšų.
Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija aiškintina kaip sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimas, neleidžianti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).
Ieškovės pareiga šiuo atveju įrodyti, kokia konkrečia dalimi ieškovė prisidėjo prie atsakovo asmeninio turto pagerinimo. Byloje nebuvo nustatyta, kokia konkreti atliktų namo pagerinimo darbų vertė santuokos metu, nes šalys tokių įrodymų į bylą neteikė. Teismas sudarė visas galimybes ieškovei pateikti papildomus įrodymus apie atliktus namo statybos darbus (2 t., b.l. 65), tačiau tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti. Atsakovas byloje pripažino, kad santuokos metu namas buvo remontuojamas, tačiau duomenų apie remonto darbų vertę į bylą nepateikė. Į bylą pateikta 1999-09-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus pažyma (t.1, b.l. 176), iš kurios matosi, kad patikrinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybą užfiksuota, kad „šiuo metu įvykdyta pamatai, sienos, pertvaros, perdangos, stogas, langai, durys. Nebaigta vidaus apdaila“. Teismas sprendė, kad santuokos metu gyvenamajame name pakeisti langai, durys, šildymo, sistema, įrengta namo kondicionavimo sistema ir kt., vandentiekis, adresu (duomenys neskelbtini), įvestas 2004-03-26 (2 t., b.l. 100). Šalys su nepilnamečiais vaikais name apsigyveno 1996 metais ir gyveno iki santuokos nutraukimo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo gerinimo. Šioje konkrečioje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turo pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos, kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.). Todėl aukščiau aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 62473 Lt kompensaciją už atliktus namo pagerinimus.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepilnamečiam vaikui I. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir su ja gyvenančiai motinai A. M. nustatė uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr., esantį (duomenys neskelbtini) iki I. M. pilnametystės.
Šią sprendimo dalį skundžia abi šalys. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyti uzufrukto neprašė nei viena iš šalių, uzufrukto nustatymas yra perteklinis, pažeidžiantis ieškovės ir atsakovo interesus. Abu apeliantai nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl toliau abiems gyvenant tame pačiame name nebus galima išvengti konfliktinių situacijų.
Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje iš ieškovės paaiškinimo bei Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (t.3, b.l. 78-81) matosi, kad atsakovė su nepilnamete dukra iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune išsikėlė ir gyvena (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute, kuris priklauso ieškovės A. M. motinai J. B.. Nepilnametė I. M. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini) IV D klasę. Uzufrukto nustatymas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą tapo nereikalingas ir perteklinis, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatytas uzufruktas naikintina.
A. A. S. M. skundžia sprendimo dalį, kuria jam paskirti automobiliai: MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės), MERCEDES BENZ 280 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bevertis), CHRYSLER STRATUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Lt vertės), o iš jo ieškovei priteista 12 000 litų kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą natūra. Apeliantas prašo automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės) priteisti ieškovei, o jam iš ieškovės priteisti 8 000 litų piniginę kompensaciją už A. M. atitenkančią santuokoje įgyto turto didesnę dalį.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo automobiliu MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės) visą laiką naudojosi, jį prižiūrėjo ir naudojasi atsakovas. Ieškovė nurodė, kad ji šio automobilio išlaikyti ar sumokėti atsakovui kompensaciją nepajėgtų finansiškai, todėl esant šioms aplinkybėms minėtą automobilį pagrįstai priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė iš atsakovo piniginę kompensaciją.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti, panaikinant sprendimo dalį dėl uzufrukto nustatymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), kitą sprendimo dalį apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria nepilnamečiam vaikui I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir su ja gyvenančiai motinai A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. , esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki I. M. pilnametystės, panaikinti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.