- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-279-106-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. J., V. J.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja I. Krušienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–279-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8, 1.2.26.2.1, 2.1.7.4, 2.4.6.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2010 m. gruodžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. – trisdešimt (30) parų arešto.
pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. – trisdešimt (30) parų arešto.
pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. ir V. J. nuteisti už tai, kad jie 2008-05-23, apie 00.40 val., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, naktiniame klube „Global“, esančiame J. Janonio g. 27, Klaipėdoje, pirmame aukšte prie baro, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra R. J. tyčia iš chuliganiškų paskatų ranka smogė M. M. į veidą, po to jis su V. J. nugriuvusiam M. M. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš viso sudavė ne mažiau 5 smūgių, padarydami M. M. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kaktos vidurinėje dalyje dešinėje pusėje, dešinio antakio išorinėje srityje ir dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje pusėje ir dešiniame skruoste, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, nulaužtą viršutinio žandikaulio kairio l danties vainiko vidinio kampo emalę - dentino riboje, nosies kaulų lūžį be poslinkio, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad buvo neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, todėl teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas neištyrė ir neišanalizavo visų byloje esančių kaltininką teisinančių įrodymų. Teigia, kad vadovaujantis subjektyviais nukentėjusiojo parodymais ir specialisto išvada, nėra pagrindo kaltininko kaltei konstatuoti. Apklausti liudytojai, išskyrus M. R., nepatvirtina nukentėjusiojo M. M. nurodomų jo sužalojimo aplinkybių. Iš liudytojo M. M. duotų parodymų matyti, jog konfliktą nurodytu laiku ir vietoje kėlė pats M. M.. Tai verčia abejoti nukentėjusiojo asmens sąžiningumu ir jo parodymų patikimumu. Liudytojas I. S. taip pat patvirtino, jog su nukentėjusiuoju M. M. R. J. klube nekonfliktavo, jam jokių smūgių nesudavė. Šio liudytojo parodymų pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, nuosprendyje nenurodoma, kodėl šiais parodymais nesivadovaujama, kodėl jie yra paneigiami. Apelianto R. J. kaltė buvo grindžiama ir liudytojo H. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors H. R. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra klaidingi. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti įstatyme numatytais būdais. Minėtos aplinkybės nepatvirtina nei vienas iš kitų liudytojų apklaustų ikiteisminiame tyrime. Megztinis, kuris šio liudytojo teigimu buvo sukruvintas, ikiteisminiam tyrimui nepateiktas, apžiūros protokolo su daiktinio įrodymo aprašymu nėra, neaiški šio daikto spalva, galimybė apskritai ant šio megztinio identifikuoti kraujo dėmę. Kadangi šių aplinkybių patikrinti nėra galimybes, todėl šia aplinkybe remtis, grindžiant kaltinimą, nėra pagrindo. Taip pat nurodo, kad kitų liudytojų E. B. ir S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo palankūs apeliantui. Tokie parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti, apylinkės teismas dėl jų visiškai nepasisakė. Specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas kaip patikimesnis ar objektyvesnis šaltinis. Specialisto išvada patvirtina tik kilusias pasekmes, tačiau jokiu būdu nepatvirtina inkriminuojamos veikos objektyviosios pusės buvimo. O išvadoje užfiksuota aplinkybė, jog nėra byloje kitų duomenų apie galimą kitą nukentėjusiojo M. M. sužalojimo laiką, kelia pagrįstų abejonių. Apeliantas R. J. nesutinka ir su nukentėjusiojo parodymų vertinimu. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog nukentėjusysis medicinines pagalbos nesikreipė, nors pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog iš karto po įvykio nuvažiavo į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. Tačiau byloje pateikta šios įstaigos pažyma nurodo priešingai, jog į ligoninę iš karto po įvykio jis nesikreipė. Tai kelia abejones nukentėjusiojo nuoširdumu, pateiktų įrodymų patikimumu. Atitinkamai apeliantas daro išvadą, kad nepaneigta versija, jog M. M. galėjo būti sužalotas kitu laiku. Tokia abejonė apylinkės teismo nebuvo pašalinta. Taip pat teigia, kad apylinkės teismas nenustatė BK 284 str. 1 d. numatytų objektyviųjų požymių - pasekmių, t. y. visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo, teismo nuosprendyje dėl jų visiškai nepasakoma.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nėra pagrindo jam inkriminuojamos veikos vertinti kaip chuliganizmo. Nukentėjusysis jau seniai nesutardavo su nuteistaisiais, susitikus visą laiką pats kabinėdavosi, siekdavo išprovokuoti konfliktą, pats minimą vakarą buvo apeliantą stipriai sumušęs. Tvirtina, kad apylinkės teismas nevertino nukentėjusiojo M. M. parodymų patikimumo, jo parodymų kitimo, nukentėjusiojo parodymus vertino atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų, nepašalino esamų prieštaravimų. Apeliantas V. J. nesutinka su nukentėjusiojo M. M. parodymų vertinimu, mano, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, prieštaringi, proceso metu buvo keičiami ir detalizuoja aplinkybės dėl smūgio kastetu, dėl M. M. išėjimo iš klubo po įvykio, sugadintų telefono ir laikrodžio, dėl kreipimosi dėl medicininės pagalbos į medikus laiko, taip pat ir dėl apelianto sumušimo. Taip pat ginčija H. R. parodymus ir nurodo, kad jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teismas remtis negalėjo. Nurodo kito nuteistojo apeliaciniame išdėstytus analogiškus argumentus dėl neįvertintų jį teisinančių įrodymų vertinimo. Kitaip nei apylinkės teismas vertina liudytojų I. S. ir M. M. parodymus dėl liudytojų matytų aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje paminėti įrodymai vertinti kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, nebuvo pateikti motyvai, kodėl apeliantą V. J. kaltinantys prieštaringi įrodymai buvo priimti, o teisinantys bei nukentėjusiojo M. M. parodymus paneigiantys įrodymai atmesti arba net nepaminėti. Tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes įrodymų vertinimas nebuvo grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. J. ir V. J. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apeliantų padarytą veiką sužalojant nukentėjusįjį, nei tai padarė apylinkės teismas.
Nuteistųjų parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo susistumdymas ir jis pastūmė nukentėjusįjį, po to V. J. buvo išprašytas iš naktinio klubo, tačiau jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė (t. 2, b. l. 80-81). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad jis praeinančiam M. M. trenkė alkūne į veidą, po to apsaugos darbuotojai jį išvedė į lauką (t. 1, b. l. 134-136). Akistatos su nukentėjusiuoju metu V. J. patvirtino, kad jis trenkė alkūne į veidą bei, kad matė, kaip prieš tai R. J. trenkė nukentėjusiajam į veidą (t. 1, b. l. 142-143).
Nuteistasis R. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat paneigė sudavęs nukentėjusiajam, tačiau patvirtino aplinkybę, kad matė konfliktą tarp nukentėjusiojo ir V. J., bet jokių smūgių nematė. Po konflikto V. J. buvo išprašytas iš klubo (t. 1, b. l. 78-80). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad V. J. trenkė alkūne M. M. į veidą, o po to R. J. kumščiu trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą (t. 1, b. l. 82-84). Akistatos tarp R. J. ir nukentėjusiojo M. M. metu R. J. patvirtino tokias aplinkybes (t. 1, b. l. 90-91).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantų nurodytas parodymų keitimo aplinkybes. R. J. parodė, kad jis nesuprato, kuo yra kaltinamas, nes po įvykio praėjo daug laiko, o konfliktų su nukentėjusiuoju buvo ne vienas, todėl jis nesuprato, dėl kurio konflikto jis yra įtariamas, taip pat, kad po įvykio bandė taikytis su nukentėjusiuoju, kad tyrėja jam sakė, jog esant abipusiam konfliktui baudžiamoji byla bus nutraukta. V. J. parodė, kad tyrėja jam paaiškino susitaikymo galimybes, todėl jis prisipažino sudavęs smūgius.
Tačiau viso proceso metu nei vienas iš nuteistųjų neparodė, kad konfliktas, vykęs klubo viduje, būtų abipusis, kad nukentėjusysis taip pat būtų sudavęs smūgius nors vienam iš nuteistųjų ar buvo kitokių būtinosios ginties požymių. Priešingai, nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad bandė taikytis su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad prisipažinimas, taip pat ir susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu, yra viena iš sąlygų atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko (BK 38 str.). Todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistiesiems buvo daromas koks nors spaudimas, tuo labiau, kad jie galėjo būti ikiteisminio tyrimo pareigūno paveikti prisipažinti dėl nusikaltimo, kurio net nepadarė. Nuteistųjų nurodytos parodymų keitimo priežastys, kad nesuprato konkrečių kaltinimų arba, kad norėjo greičiau grįžti į studijas Vilniuje, nelaikytinos įtikinančiomis.
Liudytojas H. R. taip pat pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau patvirtino aplinkybę, kad matė klubo viduje nukentėjusįjį M. M., atsiklaupusį ant kelių kruvinu megztuku, tačiau kas sudavė jam nematė. Taip pat jis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau tvirtina, kad jo parodymai yra melagingi, nes jis neskaitė savo parodymų surašytų protokole ir po jais pasirašė, niekas jo nevertė duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 82-83). Ikiteisminio tyrimo metu H. R. detaliai nurodė aplinkybes, kad jis matė, kaip R. J. sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą, po to nukentėjusysis parkrito ant kelių, ir jam suklupusiam smūgius sudavė abu nuteistieji (t. 1, b. l. 34-35). Tokios H. R. nurodytos aplinkybės betarpiškai sutampa su pradiniais ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų parodymais, patvirtina nukentėjusiojo parodymus.
Kad tarp V. J. ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, patvirtino ir nuteistųjų draugas I. S.. Jis teisme parodė, kad matė, kaip V. J. susistumdė su nukentėjusiuoju ir tuomet apsaugos darbuotojai išmetė V. J. iš klubo. R. J. nesistumdė, stovėjo šalia (t. 2, b. l. 84, t. 3, b. l. 8-9). Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 40-42).
Nukentėjusiojo parodymai dėl konkrečių inkriminuojamų kaltinimų nuteistiesiems buvo nuoseklūs viso proceso metu. Jis parodė, kad pamatė, kaip prie jo artinasi R. J.. Jam nusisukus, pastarasis smogė į skruostą ir jis parkrito ant kelių. Po to jam smūgius sudavė ir R. J., ir kartu buvęs V. J. (t. 2, b. l. 76-78). Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina pirminiai nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis nuo smūgio parklupo, patvirtina ir liudytojo H. R. parodymai. Tuo tarpu to paties liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visa apimtimi detaliai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Kad buvo susistumdymas su nukentėjusiuoju, neginčija ir nuteistieji. Tokią aplinkybę, kad buvo susistumdymas, po kurio V. J. buvo išprašytas iš naktinio klubo, patvirtina ir nuoseklūs I. S. parodymai. I. S. yra nuteistųjų draugas, kartu su jais atėjo į klubą, buvo netoliese, todėl įvykio aplinkybes galėjo matyti. Kadangi I. S. yra nuteistųjų draugas, todėl galimas ir I. S. suinteresuotumas šios bylos baigtimi, siekiant padėti savo draugams. Atitinkamai teismas laiko reikšminga pastarojo liudytojo patvirtinta aplinkybę, kad buvo susistumdymas su nukentėjusiuoju. Todėl akivaizdu, kad konfliktas su nukentėjusiuoju iš tikrųjų buvo. Kaip minėta, to neneigia ir patys nuteistieji. Be to, tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad klube nukentėjusysis konfliktavo tik su nuteistaisiais, o ne su kitais asmenimis. Aplinkybė, kad I. S. nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų, kad jam buvo suduoti smūgiai, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų dėl jam suduotų smūgių, ir tai nėra pagrindas šiais parodymais nesivadovauti, nes egzistuoja galimybė, kad liudytojas galėjo ir nematyti suduotų smūgių nukentėjusiajam.
Remiantis BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.). Asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje; išvadų 4 punktas; kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008.).
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad jam dirbant naktiniame klube matė, kaip vienas smulkaus sudėjimo pastovus klubo lankytojas sudavė smūgį kitam pastoviam klubo lankytojui su išskirtine šukuosena. Po to jis nukentėjusiajam smūgį sudavusį vaikiną išprašė iš klubo (t. 1, b. l. 54-56). Šie liudytojo parodymai buvo ištirti teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 116). Todėl tokie liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, o ne nuteistųjų gynybinę versiją, kad buvo tik susistumdymas. Be to, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusios tyrėjos D. V. ir G. K.. D. V. patvirtino, kad ji atliko liudytojo H. R. apklausą ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje, kad užfiksavo protokole tai, ką jai parodė liudytojas (t. 2, b. l. 191). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir G. K. (t. 3, b. l. 36).
Teismas neturi pagrindo vertinti nukentėjusiojo kreipimosi su pareiškimu į policiją momento su konkrečių bylos aplinkybių nustatymu, nes nukentėjusysis turi teisę bet kada po įvykio kreiptis į teisėsaugos institucijas. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis abejojo dėl kreipimosi į policiją. Tokios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo. Tuo labiau, kad nosies lūžis nukentėjusiajam buvo konstatuotas vėliau – 2008 m. birželio 11 d., jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šis lūžis buvo nustatytas tą pačią dieną VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos radiologės O. M. įrašais (Specialisto išvada Nr. KG/08 (03); t. 1, b. l. 12-13). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. K. bei ekspertas G. P. patvirtino, kad lūžis buvo konstatuotas vadovaujantis šiais įrašais, taip pat vėliau darytomis rentgenogramomis, todėl abejoti, kad medicininiai dokumentai suklastoti, teismas neturi pagrindo (t. 2, b. l. 81, 105-106).
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos teisėjų kolegija, skirtingai nei nuteistieji savo skunduose, laiko nuosekliais ir išsamiais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis naktinio klubo „Global“ viduje konfliktavo dar su kitais asmenimis. Liudytojas H. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė pasekmes, tai yra parklupusį kruvinu megztuku nukentėjusįjį. Nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis M. M. galėjo būti sumuštas kitomis aplinkybėmis. Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad nosies lūžis buvo konstatuotas tą pačią įvykio dieną (t. 1, b. l. 12).
Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko skundo argumentus dėl nuteistųjų gynybinės pozicijos, susijusios su konfliktu, vykusiu išėjus iš klubo. Kaltinimai byloje dėl to nepareikšti, liudytojas M. M. gali paliudyti tik aplinkybes, kurias jis matė jau po įvykio, aprašyto kaltinime, todėl jo parodymai konkrečiu atveju nėra reikšmingi. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nevertina nukentėjusiojo parodymų dėl įvykio, kilusio lauke, išėjus iš klubo, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistųjų kaltę. Tuo tarpu nuteistųjų parodymai yra nenuoširdūs ir nenuoseklūs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštaringi, todėl aukštesnysis teismas nuteistųjų parodymus vertina kaip jų pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos – nuteistiesiems inkriminuotas tinkamai ir jie pagal šį įstatymą nuteisti pagrįstai. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-266/2009).
Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nors nuteistieji su nukentėjusiuoju ir buvo pažįstami, nes lankydavosi tuose pačiuose naktiniuose klubuose, tačiau jį sumušė viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų – dėl mažareikšmės dingsties pašalinių asmenų akivaizdoje. Tokia apylinkės teismo išvada padaryta pagrįstai, nes nuteistieji smūgius sudavė be jokios priežasties. Su tuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Nuteistieji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusysis prie jų kabinėjosi, įžeidinėjo, tačiau, kaip matosi iš nustatytų byloje aplinkybių, nukentėjusysis užpuolimo metu su nuteistaisiais nekonfliktavo, buvo užpultas netikėtai. Todėl nuteistųjų padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Tačiau R. J. ir V. J. skundžiamu nuosprendžiu už tuos pačius veiksmus nuteisti ir pagal BK 284 str. 1 d. Toks padarytų veikų teisinis vertinimas neatitinka teismų praktikos, nes nuteistųjų padaryti veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo M. M. asmenį. Nors paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais būtų demonstravę nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, kaltininkai nepadarė. Jų nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kuris apima kaltininkų veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jų chuliganiškas paskatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kad tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, kurios apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009). Todėl pirmosios apylinkės teismo nuosprendis dėl BK 284 str. 1 d. taikymo naikintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.).
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3, 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl BK 284 str. 1 d. panaikinti bei R. J. ir V. J. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.