Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant vertėjai L. B., prokurorams E. K. ir N. B., gynėjui adv. V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1960-07-16 Vilniaus r. sav., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 227 str. 4 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. P. davė mažesnį nei 1 MGL kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus: 2013-07-26 apie 10.40 val. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 89,00 km, Kalvarijos sav. ribose, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui N. V. ir patruliui G. R. sustabdžius automobilį „VOLVO FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. P., kuris buvo neprisisegęs saugos diržo, tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo neprisisegus saugos diržo, davė policijos pareigūnams mažesnį nei 1 MGL kyšį – 100 litų.

Apklaustas teisme kaltinamuoju I. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nors yra ir Lietuvos Respublikos pilietis 1976 metais Lietuvoje baigęs lenkišką mokyklą ir išklaikęs baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą, tačiau lietuviškai supranta prastai ir dar prasčiau kalba. 2013-07-26 apie 10.40 val. važiavo keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kartu su bendradarbiu V. G.. Jis vairavo, o V. G. sdėjo keleivio vietoje. Kadangi viename iš bakų baigėsi kuras, reikėjo sustoti, išlipti iš automobilio ir dar neužgesus varikliui perjungti kurą iš kito bako. Jau buvo beveik sustoję, todėl atsisegė saugos diržą. Kaip tik tuo momentu pamatė, kad yra stabdomas kelių policijos darbuotojų. Bendradarbis liko mašinoje, o jis nuėjo prie tarnybinio automobilio kartu su stabdžiusiu pareigūnu, kuris jau buvo paėmęs dokumentus. Paklausus, kokia gresia bauda, pareigūnai paaiškino, kad nuo 100 iki 200 litų. Su pareigūnais bendravo rusiškai. Manė, kad galės baudą sumokėti vietoje, todėl nuėjo į automobilį ir atsinešė pinigus. Suprato, kad pareigūnai liepė padėti pinigus. Dėl baudžiamosios atsakomybės pareigūnai jo neįspėjo, o gal įspėjo, bet jis lietuviškai nesuprato. Pinigus – 100 Lt. banknotais po 50 Lt., dviem po 20 Lt. ir vienu 10 Lt. – padėjo į dėklą prie tarnybinio pareigūnų automobilio keleivio sėdynės. Buvo įsitikinęs, kad moka baudą. Tada pareigūnai staiga jam uždėjo antrankius. Nusikaltimo nepadarė, nes tapo kalbos nemokėjimo auka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, ji pilnai įrodyta liudytojų parodymais ir bylos rašytinais įrodymais.

Liudytojas G. R. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK komisariato Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus patruliu. 2013 m. liepos mėn., datos tiksliai neprisimena,. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu N. V.. Apie 10.35 val. paženklintu tarnybiniu automobiliu patruliavo Kalvarijos sav. Teritorijoje kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Netrukus pastebėjo nuo Lenkijos Respublikos pusės atvažiuojantį krovininį automobilį VOLVO, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Kad vairuotojas buvo be saugos diržo matė gerai, kadangi vairuotojo apranga buvo šviesi. Vairuotojas, kuomet pastebėjo policijos tarnybinį automobilį, įjungė avarinį šviesos signalą ir mėgino užsisegti saugos diržą bei pradėjo stoti. N. V. šį automobilį sustabdė. N. V. sustabdyto automobilio vairuotoją atsivedė iki tarnybinio automobilio. Tai buvo salėje esantis kaltinamasis. Jis pats sėdėjo keleivio vietoje tarnybiniame automobilyje, o kaltinamasis stovėjo prie keleivio pusės durelių. Pradėjo forminti jo padarytą administracinį teisės pažeidimą - automobilio vairavimą be saugos diržo. Pirmiausia kompiuteriu duomenų bazėje patikrino jo ankstesnius baustumus. Ten matėsi, kad kaltinamasis metų laikotarpyje jau baustas už identišką pažeidimą. Apie tai jis pasakė kaltinamajam ir paaiškino, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. I. P. paklausė, kokia jam gresia sankcija. Paaiškino, kad įstatymas už tai numato baudą nuo 200 Lt iki 300 Lt arba teisės vairuoti atėmimą vienam mėnesiui. Taip pat paaiškino, kad bus sulaikytas vairuotojo pažymėjimas iki bylos išnagrinėjimo. Byla bus nagrinėjama kelių policijoje posėdyje pagal gyvenamąją vietą, o iki to laiko bus išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Kaltinamasis padarytą pažeidimą pripažino, jo neginčijo, tačiau pradėjo prašyti, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, siūlė susitarti. Tai išgirdęs, kaltinamąjį įspėjo, kad jo padarytas pažeidimas jau yra forminamas, o už siūlymą policijos pareigūnui susitarti numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pasakė dar kartą, kad už tokį pažeidimą bus baudžiamas kelių policijoje posėdyje. Tada kaltinamasis nuėjo iki savo automobilio ir įlipo į kabiną. Ką ten darė, nematė, nes rašė protokolą. I. P. netrukus grįžo prie tarnybinio automobilio. Jis atsistojo prie automobilio dešinės pusės ir prašė, kad nebūtų forminamas jo padarytas pažeidimas, kadangi vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, ir kad duos 100 litų. Tada dar kartą jį perspėjo, kad už pareigūno papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Į tai I. P. pasakė, kad jis tai supranta, bet jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas. Taip sakydamas ir nereaguodamas į perspėjimus, į priekinės keleivio sėdynės dėtuvę, esančią šalia sėdynės įdėjo pinigus. Tada dar kartą vairuotoją įspėjo, bet jis sakė, kad pinigai yra skirti jiems už tai, kad nebūtų „suformintas“ jo padarytas pažeidimas. Kadangi kaltinamasis į perspėjimus nereagavo, apie tai pasakė N. V., kuris vairuotoją sulaikė ir buvo iškviesta operatyvinė grupė. Kiek į dėtuvę buvo įdėta pinigų, nematė, jų nelietė ir neskaičiavo. Tik atvykus operatyvinei grupei ir jai forminant įvykį, pamatė, kad ten buvo 100 litų. Niekas iš kaltinamojo pinigų nereikalavo, jo neprašė baudą sumokėti vietoje, kadangi nuobaudos rūšis jam būtų paskirta tik bylos nagrinėjimo kelių policijoje metu. Tai jam buvo labai aiškiai nurodyta. Su I. P. visą laiką bendravo lietuvių kalba. I. P. taip pat kalbėjo lietuviškai. Viską suprato. Jam kalbant jautėsi nedidelis akcentas, tačiau kalba buvo taisyklinga ir teisinga.

Liudytojas N. V. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. Davė iš esmės tapačius parodymus kaip ir G. R.. Papildomai paaiškino, kad po sustabdymo vairuotojas su juo pradėjo kalbėti rusiškai, tačiau greitai perėjo į lietuvių kalbą ir ja toliau visą laiką vartojo. Kalbėjo gerai ir aiškiai, tik truputį jautėsi akcentas. Dar matė, kaip kaltinamasis nuo tarnybinio automobilio sugrįžo į savo automobilio kabiną, o iš ten vėl ėjo prie tarnybinio automobilio rankoje nešdamas pinigus. Netrukus G. R. sušuko, kad yra bandomas papirkti. Tada jis sulaikė kaltinamąjį. Tai matydamas pribėgo antras krovininiame automobilyje buvęs asmuo, kuriam jis paaiškino, kad jo draugą sulaikė už papirkimą ir laukiama operatyvinės grupės.

Liudytojas V. G. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-07-26 apie 10.00 val. su I. P. sunkvežimiu Volvo į Lietuvos Respubliką atvažiavo iš Lenkijos. Vilkiką vairavo I. P.. Sunkvežimis ėmė gesti, kadangi baiginėjosi dyzelinis kuras. I. P. nusiėmė saugos diržą, kadangi jo vairuojamas sunkvežimis jau riedėjo labai lėtai. Jis ketino iš jo išlipti ir persukti kuro bako kranelį. Tuo metu ant kelio stovėjo policijos ekipažas ir vienas iš pareigūnų pastebėjo, kad I. P. sunkvežimį vairuoja be diržo. Dar neprivažiavus policijos ekipažo, sunkvežimis sustojo pats, nes užgeso. Policijos pareigūnas priėjo prie sunkvežimio ir vairuotojo I. P. pareikalavo dokumentų. Kas vyko toliau negirdėjo, nes buvo nuėjęs už sunkvežimio, tik grįžęs pastebėjo, kad kolega su policijos pareigūnu eina link tarnybinio automobilio. I. P. su pareigūnais nuėjo prie tarnybinio automobilio, o jis liko remontuoti sunkvežimį. Jam užvedus sunkvežimį, privažiavo arčiau pareigūnų ir netrukus atėjęs I. P., paklausė ką darom. Ką I. P. šiuo paklausimu norėjo pasakyti, nežino, tik jam pasakė, kad pareigūnams paaiškintų, kad baigiasi degalai ir todėl lėtai važiavo. Po to I. P. vėl nuėjo prie pareigūnų automobilio. Apie jokius pinigus jis neklausė ir pinigų nesiskolino. Tuo metu, kai I. P. priėjo prie tarnybinio automobilio dešinės pusės, prie jo kairėje pusėje stovėjo kito sustabdyto sunkvežimio, kokio tiksliai nepamena, vairuotojas.. I. P. stovėjo prie policijos automobilio dešiniųjų priekinių durelių, pasilenkęs. Kitas pareigūnas buvo išlipęs ir Dairėsi kitų pažeidėjų. Pamatė, kad šis pareigūnas staiga pribėgo prie I. P. ir jam uždėjo antrankius bei pasodino į tarnybinį automobilį. Jam priėjus prie pareigūnų paklausti kas nutiko, jie nieko nepaaiškino, tik vėliau sužinojo, kad I. P. pareigūnams davė kyšį. Nežino, ar I. P. moka lietuvių kalba, nes tarpusavyje bendrauja rusiškai.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Kalvarijos PK kriminalinės policijos vyresniuoju tyrėju. Atliko procesinius veiksmus su kaltinamuoju šioje byloje. Apklausinėjo jį įtariamuoju tą pačią dieną, kuomet jis buvo ant kelio sulaikytas ir pristatytas apklausai. Apklausos metu jis kaltės nepripažino. Aiškino, kad buvo įsitikinęs, jog pareigūnams vietoje moka baudą. Apklausą atliko lietuvių kalba. I. P. puikiai kalbėjo lietuviškai, tačiau jautėsi akcentas. Mintis dėstė sklandžiai. Pats perskaitė protokolą ir padarė įrašą, kad jį perskaitė bei protokolas surašytas teisingai. Apklausiamas nei vertėjo, nei advokato nepageidavo. Kadangi I. P. ir kalbėjo, ir rašė lietuviškai, jam net nekilo įtarimas, kad jis gali „nemokėti ir nesuprasti“ lietuviškai. Tik kuomet jis atvyko susipažinti su bylos medžiaga, kalbėjo tik rusiškai, sakė, kad nemoka lietuviškai, todėl šio veiksmo atlikimui jam buvo pakviestas vertėjas, nors ant dokumentų savo ranka darė įrašus lietuvių kalba.

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-07-26 tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.(b.l.1); 2013-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matosi, kad įvykio vieta yra Trakėnų k., Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 89 km. Stovinčiame tarnybiniame policijos automobilyje dešinės pusės priekinėse durelėse esančiame dėkle rasti ir paimti viso 100 litų kupiūromis po 50, 20, 20 ir 10 litų(b.l.5-8); 2013-07-29 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matosi, kad apžiūrėti 2013-07-26 įvykio vietos apžiūros metu paimti 100 litų(b.l.11-13); Administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, kad I. P., 2013-07-26 10.30 val. Kalvarijos sav., Trakėnų k., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 89,00 km vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais, buvo jų neprisisegęs, būdamas baustas administracine bauda už LR ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tuo pažeidė KET 202 p. reikalavimus, padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 134 str. 2 d.(b.l. 16-17); I. P. prašymu, iš kurio matosi, jog jis administracinėje teisės pažeidimo byloje dėl vairavimo automobilio neprisisegus saugos diržo, labai gailisi, savo kaltę pripažįsta(b.l.23); Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, iš kurio matosi, kad I. P. už tai, kad 2013-07-26 10.30 val. Kalvarijos sav., Trakėnų k., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 89,00 km vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais, buvo jų neprisisegęs, būdamas baustas administracine bauda už LR ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 2 d., paskirta administracinė nuobauda 200 litų bauda(b.l. 22).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodydamas, kad pareigūnų nepapirkinėjo, o tik lietuviškai kalbėjusių pareigūnų suklaidintas, buvo įsitikinęs, kad moka baudą už padarytą pažeidimą, teismas šiais kaltinamojo parodymais kaip įrodymais nesiremia, vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Ir priešingai, kaip įrodymais teismas remiasi liudytojų G. R. ir N. V. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga. Jie tarpusavyje sudaro darnią visumą ir logišką bei nuoseklią įrodymų grandinę. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės ir būdami prisiekę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių liudytojais apklausti pareigūnai būtų suinteresuoti kaltinamąjį apkalbėti Nesiremti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, teismas vadovaujasi teismų praktikoje ne kartą aprobuota nuostata, kad kaltinamasis, siekdamas išvengi atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Savos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama kaltinamojo gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju ši pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų.

Minėtų liudytojų parodymais akivaizdžiai nustatyta, kad kaltinamasis, atskleidus administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam turėjo būti surašytas protokolas, siekdamas to išvengti dėjo pastangas papirkti pareigūnus, kad išvengti atsakomybės. Teismas laiko neginčytinai nustatytu, kad kaltinamajam dar iki jo nusikalstamų veiksmų pradžios buvo suprantamai ir kelis kartus išaiškinta, kad už pažeidimą bus surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, byla pagal kurį bus nagrinėjama kelių policijoje pagal kaltinamojo gyvenamąją vietą. Tik ten bus skiriama nuobauda. Todėl minėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, neva jis nesuprato ir paduodamas pinigus manė mokantis baudą. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į paties kaltinamojo parodymus, jog pinigai buvo jo paduoti dar net nesurašius protokolo, net nepasirašius jokio dokumento apie nuobaudos paskyrimą. Kaltinamojo versiją apie neva baudos mokėjimą vietoje paneigia ir ta aplinkybė, kad taip vadinamą „baudą“ jis įdėjo į dėtuvę, esančią po pareigūno sėdyne, kad realaus baudos mokėjimo atžvilgiu yra visiškai nelogiška.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šiuo atveju, kaltininko aktyvūs veiksmai, siekis su pareigūnais „susitarti“ nežiūrint ne mažiau dviejų perspėjimų, kad už tokio pobūdžio veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybę, aiškiai įrodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas įspėtas, jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo versiją, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Kaltinamasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl savo šalies kalbos mokėjimas piliečiui yra natūralus dalykas. Būtent šis kriterijus yra vienas iš požymių, pagal kurį pilietis atribojamas nuo užsieniečio. Pats nurodė, kad yra gimęs ir augęs Lietuvoje, dar 1976 metais Lietuvoje yra baigęs mokyklą, kur laikė baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą. Kad jis gerai kalbėjo lietuviškai, patvirtino ne tik liudytojai G. R. ir N. V., bet ir liudytoju apklaustas teisme tyrėjas A. Ž., atlikęs procesinius veiksmus su kaltinamuoju. Jis taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju ne tik bendravo lietuviškai, bet jis savo ranka taip pat darė įrašus procesiniuose dokumentuose. Šią aplinkybę patvirtina įtariamojo apklausos protokolas(b.l.31-32), Protokolas dėl gynėjo atsisakymo(b.l.62); Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolas(b.l.63); Susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas(b.l.64). Visuose šiuose dokumentuose I. P. įrašus padaręs lietuvių kalba ir savo ranka. Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje(b.l.22) taip pat matosi, kad administracinė teisena vyko lietuvių kalba, vertėjui nedalyvaujant ir I. P. dėl to problemų nekilo. Todėl teismas šią kaltinamojo versiją atmeta kaip gynybinę, kurios pagalba stengiamasi išvengti atsakomybės.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, teismas laiko nustatytu ir neginčytinai įrodytu, kad kaltinamasis davė mažesnį nei 1 MGL kyšį valstybės tarnautojui siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus. Jo veika pagal LR BK 227 str.4d. kvalifikuota tinkamai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: 100 litų kupiūromis po 50 litų, dviem kupiūromis po 20 litų ir viena kupiūra 10 litų, įnešti į Marijampolės AVPK kasą - konfiskuotini.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. .Jam atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis yra dirbantis, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamasis sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jam paskyrus baudos bausmę, kuri nesant atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, skirtina atitinkanti BK 227 str.4d., 47 str. sankcijos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

I. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 227 str.4d. ir nuteisti jį 25(dvidešimt penkių)MGL dydžio – 3250,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

I. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: 100 litų kupiūromis po 50 litų, dviem kupiūromis po 20 litų ir viena kupiūra 10 litų, įneštus į Marijampolės AVPK kasą - konfiskuoti.

Nustatyti, kad paskirta 25(dvidešimt penkių) MGL dydžio – 3250,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika