Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas J.Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03373-2011-5

2014 m. gegužės 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistųjų gynėjoms advokatėms Elenai Žilėnienei ir Eleonorai Adai Unčiurienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. I. ir A. J. bei civilinio ieškovo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendžio, kuriuo:

R. I.pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. J. ir R. I. solidariai priteista nukentėjusiajam A. P.270 Lt padarytai turtinei ir 500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., 2011-06-24, apie 02.00 val., eidamas dviračių taku, esančiu Vilniuje, Neries g., netoli apleisto angaro prie upės, būdamas neblaivus (alkotesterio parodymai 2.39 promilių), be priežasties, iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgį į veidą dviračių taku važiavusiam nukentėjusiajam A. P., A. P. nukrito ant žemės, o jis tuo metu gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į nosį, po ko pastarajam atsistojus ir bandant gintis, jis bendrais veiksmais kartu su stovinčiu šalia A. J. sumušė A. P., suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas, ir tokiu būdu padarydami nosies kaulų lūžį su nosies deformacija bei aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvą kairėje šlaunyje, nubrozdinimus su aplinkine kraujosruva dešiniame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. J. nuteistas už tai tyčia nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. I., 2011-06-24, apie 02.00 val., eidamas dviračių taku, esančiu Vilniuje, Neries g., netoli apleisto angaro prie upės, būdamas neblaivus (alkotesterio parodymai 2,46 promilių), tuo metu, kai R. I. be jokios priežasties sudavė smūgį į veidą dviračių taku važiavusiam nukentėjusiajam A. P., o A. P. nukritus ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į nosį, bei pastarajam atsistojus ir bandant gintis, A. J. bendrais veiksmais kartu su R. I. be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, sumušė A. P., suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas, ir tokiu būdu padarydami nosies kaulų lūžį su nosies deformacija bei aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvą kairėje šlaunyje, nubrozdinimus su aplinkine kraujosruva dešiniame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką, pagal kurią absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra padariniai.

Motyvuojamoji dalis

R. I. ir A. J. apeliaciniai skundai atmestini, A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl nuteistųjų R. I. ir A. J. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantų teigimu, smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį nulėmė ne chuliganiškos paskatos, todėl jų veika neturi būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 d. 8 p, nes pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos – R. I. ir A. J. inkriminuotas tinkamai. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu chuliganiškų paskatų buvimu kaltininkų veikoje pagrįstai pripažinta tai, kad, A. J., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. I., 2011-06-24, apie 02.00 val., viešoje vietoje, eidamas dviračių taku, esančiu Vilniuje, Neries g., netoli apleisto angaro prie upės, būdamas neblaivus (alkotesterio parodymai 2,46 promilių), tuo metu, kai R. I. be jokios priežasties sudavė smūgį į veidą dviračių taku važiavusiam nukentėjusiajam A. P., o A. P. nukritus ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į nosį, bei pastarajam atsistojus ir bandant gintis, A. J. bendrais veiksmais kartu su R. I. be priežasties sumušė A. P., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra mušdami nukentėjusįjį matant kitiems asmenims, R. I. ir A. J. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tokia R. I. ir A. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kaltinamųjų R. I. ir A. J. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Pažymėtina, kad R. I. ir A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra identiški (t.1, b.l. 37-38, 41-42). Taip pat pažymėtina, jog, R. I. nustatytas 2,39 promilių, o A. J. – 2,46 promilių girtumas (t. 1, b.l. 128).

O. I. ir nuteistųjų parodymus be nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos A. K. parodymų taip pat paneigia ir Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvada Nr. G 2000/11 (01), kurioje nurodyta, kad A. P. padarytas nosies kaulų lūžis su nosies deformacija bei aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešiniame kelyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-06-24) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 43-44).

Netikėti specialisto išvados teisėtumu ir pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš Greitosios pagalbos ligoninės duomenų apie nukentėjusiojo A. P. sužalojimus, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

Iš 2011-06-24 BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2011-06-24 02:09 val. Vilniaus Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog važiuojant link Valakupių tilto dviračių taku palei upę du neblaivūs vaikinai užpuolė ir muša dviratininką (t.1, b.l. 13-15).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Kelių policijos valdybos tarnybos specialisto 2011-06-24 pranešime užfiksuotas kairės blauzdos sumušimas, patvirtina, kad smūgis į priekinę kairę pusę galėjo atsirasti nuo poveikio dviračiu, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde pateikta citata, išimta iš bendro konteksto, kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2027/11(01) nurodyta, kad R. I. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, ribotą bei neribotą šiurkštų paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai klasifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimo alkūnėje atsiradimas yra būdingas griuvimui. Odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje galėjo gautis tiek suduodant smūgį į dešinę blauzdą, tiek ir minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Odos nubrozdinimų su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje atsiradimas, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį bei dydį, yra būdingas smūgio sudavimui ribotu šiurkštu paviršiu turinčiu daiktu į kairę blauzdą, ar kairę blauzda į minėtą daiktą. Atsižvelgiant į pastarųjų sužalojimų lokalizaciją (kairės blauzdos apatinio trečdalio priekinis paviršius), pobūdį, morfologinius požymius bei įvykio aplinkybes, jie galėjo atsirasti ir nuo poveikio dviračiu ratu, užvažiuojant ant pėsčiojo iš priekio (t.1, b.l. 70-72).

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis A. P. nuo pat pirmos apklausos neneigė, kad nuo R. I. ir A. J. smūgių aktyviai gynėsi rankomis ir kojomis, todėl nuteistojo R. I. sužalojimai, nukentėjusiojo teigimu, galėjo atsirasti jo aktyvios gynybos pasekoje (t.1, b.l. 27, 30). Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad R. I. sužalojimai galėjo atsirasti pastarajam spiriant į nukentėjusiojo atstatytą koją (t.2 b.l. 8). Be to, R. I. ir A. J. teismo posėdyje teigė, kad nukentėjusysis A. P. mojavo rankomis ir kojomis, kaip koks sportininkas (t.2, b.l. 46, 47). Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja A. K. taip pat patvirtino, kad nuo užpuolikų A. P. gynėsi rankomis ir kojomis (t.2, b.l. 42).

Kiti apeliacinio skundo argumentai, jog iš įvykio vietos nuotraukų (t.1, b.l. 54-57) matyti, kad kelias, kuriame įvyko konfliktas, gana platus, todėl, apeliantų manymu, susidūrimas su I. pačiam nukentėjusiam buvo netikėtas, nes priešingu atveju jis netrukdomas apvažiuotų jų kompaniją, tik patvirtina nukentėjusiojo A. P. ir liudytojos A. K. parodymus, kad jie, pamatę dviračio taku einančią kompaniją – du vyrus ir moterį, ėmė jiems signalizuoti, tačiau pastarieji ėjo užėmę visą kelią ir nekreipė dėmesio į dviračių skambučius, o kai nukentėjusysis, pristabdęs dviratį, iš dešinės pusės pabandė juos apvažiuoti, gavo smūgį į veidą (t.1, b.l. 27-28, 31-32).

Dėl nukentėjusiojo A. P. apeliacinio skundo argumentų

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankami nuoseklus, pasisakydamas dėl nukentėjusiajam A. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio. Viena vertus, apylinkės teismas pagrįstai kvalifikavo R. I. ir A. J. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kita vertus, nurodė, kad konfliktas buvo abipusis, iš dalies išprovokuotas paties nukentėjusiojo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka, kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad konflikto iniciatoriai buvo būtent R. I. ir A. J., kuomet jie, 2011-06-24, apie 02.00 val., Vilniuje, Neries g., netoli apleisto angaro prie upės, veikdami bendrininkų grupėje, būdami neblaivūs, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų sumušė A. P., suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas, ir tokiu būdu padarydami nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, bei aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujosruvą kairėje šlaunyje, nubrozdinimus su aplinkine kraujosruva dešiniame kelyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendis keistinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas teisus, kad pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (kasacinė byla Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. P. dėl R. I. ir A. J. nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl ko nukentėjusysis A. P. patyrė didelį fizinį skausmą, pažeminimą, iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog A. P. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusysis A. P. neneigia, kad R. I. ir A. J. padaryti sužalojimai, galėjo atsirasti dėl jo aktyvios gynybos rankomis ir kojomis, todėl darytina išvada, kad A. P. prašoma priteisti 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju A. P. priteistina 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams bei formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendis keistinas – neturtinės žalos dydis nuo 500 Lt didintinas iki 2000 Lt, – kitoje dalyje nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 d.4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš R. I. ir A. J. nukentėjusiojo A. P. naudai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

R. I. ir A. J. apeliacinį skundą atmesti.