- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2-34-393/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-00473-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- Ž. P.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovui advokatui A. P., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kasiulionienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė savo ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros R. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Valstybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant kiekvieną mėnesį iki mėnesio 27 d. į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei L. D.. Priteisti iš atsakovo Ž. P. nepilnametės dukros R. D. išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros gimimo dienos, t.y. už 10 mėnesių iš viso 5000 Lt. Nustatyti dukros R. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. D., pagal jos gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškino, kad palaiko visus reikalavimus. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai į mėnesį po 500 Lt, kadangi viena augina mergaitę ir jos išlaikymui per mėnesį maitinimui, vaistams, higienos priemonėms, drabužiams 500 Lt yra ne per didelė suma. Atsakovas dirba įmonėje, šiuo metu jo darbas Vokietijoje. Dukra yra atsakovo vaikas, kadangi 2008 m. liepos mėn. susipažino su juo internetu ir beveik metus laiko draugavo. Buvo paduoti pareiškimai vestuvėms, o kai pastojo pareiškė, kad vaikas ne jo. Vėliau pripažino, kad jo, tačiau išlaikymo neteikė. Kai pasakė, kad laukiasi santykiai nutrūko. Kai gimė dukra paskambino jam. Apie dukros gimimą buvo informuotas jis ir jo motina. Tačiau neaplankė, nesidomėjo, prie išlaikymo neprisideda. Atsakovas atvažiuodavo pas ją į darbą kavinėje „Dvyniai“. Darbdaviai leisdavo draugui būti darbe. Kad jis atvažiuodavo darbdavys ir darbuotojos gali paliudyti. Kai būdavo laisva savaitė ji važiuodavo pas jį. Ieškovės mama buvo prieš jų draugystę, nes jis buvo išsiskyręs. Mergaitė turi gyventi su ja, nes jis neaplankė ir ji nepažįsta tėvo. Dukra neprisileistų nepažįstamo žmogaus. Atsakovas nesidomi ar dukra serga, kaip ji gyvena. Ji gauna 495 Lt iš sodros ir apie 300 Lt skiria dukros išlaikymui: maistui, vaistams, sauskelnėms, drabužėliams. Praktiškai skiria į mėnesį po 100 Lt maistui, higienos priemonėms 120 Lt, kita dalis drabužėliams. Kai pritrūksta pinigų pasiskolina pas kaimynę. Su atsakovu dėl tėvystės kalbėjo. Jo nuomonė vis keičiasi, kartais jis sako mergaitė jo, kitą kartą, kad jau ne jo. Susikalbėti, susitarti nepavyko. Atsakovas žino, kad kreipėsi į teismą. Jis skambino ir priekaištavo kam kreipėsi į teismą. Po pirmo teismo posėdžio skambino ir sakė, kad pripažins tėvystę, atsiųs raštu, o vėliau apsigalvojo, kad ne jo dukra ir neatsiuntė sutikimo. Kad atsakovas atvažiuodavo į kavinę buvusios bendradarbės gerai žino ir jos, t.y. liudytojos I. J. Z. M., V. K. paliudys tai. Darbdavys leido atvažiuoti draugui. Darbdavys E. J. tai patvirtins.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino - su ieškiniu nesutinka, atsakovės po mergaitės gimimo nematė. Nuo pat nėštumo pradžios ieškovės nematė. Bendravo gražiai iki ji pradėjo meluoti. Bendravo gražiai ji pas jį atvažiuodavo ir jis pas ją nuvažiuodavo. Telefonu jo mamai pranešė, kad laukiasi, ne jam, nors telefono numerį ji turėjo. Ji pati jam, kad laukiasi nieko nesakė. Paskambino, kad testą pasidarė ir kad laukiasi. Parodė testą, tik testą ir matė. Internetu sužinojo, kad gimė mergaitė. Nuotrauką mergaitės atsiuntė mamai telefonu. Bendravimas buvo rimtas ir buvo ketinimas susituokti. Susipyko, nes internetu naktim naudodavosi ieškovė. Neneigia, kad lytiniai santykiai buvo. Geriau būtų žinot kam mokės išlaikymą, jau vienai mergaitei moka, žino, kad jo ir nėra problemų. Jeigu bus nustatyta, kad jo ir šiuo atveju mokės išlaikymą. Ieškovė dirbo kavinėje, jos kambariuke gyvendavo abu, o laisvą savaitę ji atvažiuodavo. Buvo normalus bendravimas ir rimti ketinimai. Prašo skirti DNR ekspertizę ir sutinka nuvykti 2011-07-07 ekspertizės atlikimui.
Liudytoja I. J. parodė, kad atvažiuodavo Ž. pas L. į darbą. Ž. pavardės nežino, prisistatė Ž.. Jis nakvodavo po 3 ir po 4 dienas, bendravo su ieškove ir žadėjo tuoktis. Jų bendravimas vyko kavinėje „Dvyniai“. Ieškovė dieną dirbdavo ir turėjo atskirą kambariuką ir tam kambaryje nakvodavo su Ž.. Ryte ateidavo pusryčiauti. Draugystė truko keletą mėnesių. Žino, kad rudenį susipažino ir ieškovė šventėms buvo nuvažiavusi pas atsakovą. Grįžusi įspūdžius pasakojo. Kai atsakovas sužinojo, kad L. D. laukiasi, tada neatvažinėjo. Kalbėjo, kad tuoksis. Po mergaitės gimimo, apie jų tarpusavio santykius nežino nieko. Visas kolektyvas žino, kad L. artimai bendravo su Ž.. Vieni ją palaikė, kiti smerkė, kad palikęs žmoną su vaiku paliks ir ją.
Liudytojas E. J. paaiškino, kad ieškovė jo įmonės darbuotoja. L. D. 1,5 metų dirbo įmonėje. Po to išėjo į dekretines atostogas, kaip darbuotoja buvo gera, jokių priekaištų jai neturėjo. Žino, kad L. D. turėjo draugą. Žinojo iš jos pačios ir iš kitų darbuotojų. Kavinėje „Dvyniai“ buvo suteiktos jai gyventi patalpos. Matydavo, kad bendrauja su vaikinu, bet asmeniškai jo nepažinojo. Buvo girdėjęs iš kitų darbuotojų, kad nakvodavo vaikinas pas ieškovę. Ieškovė minėjo kad turi vaikiną, klausė ar gali gyventi. Ji pati pasakė, kad į dekretines turi išeiti.
Liudytoja Z. M. parodė, kad atvažinėdavo Ž. pas L. D.. Pavardės jo neprisimena. Atvažinėdavo savaitgaliais. Apie vestuves kalbėjo. Kovo mėnesį buvo nusprendę tuoktis. Dėl kokių priežasčių nesusituokė nežino. Keista kad jie išsiskyrė. Jis pats apie vestuves kalbėjo. L. buvo sakiusi, kad laukiasi. Sakė L., kad laukiasi nuo Ž.. Jos santykiai su ieškove artimi. Dėl išsiskyrimo su Ž. neklausė, nes galvojo, kad jai skaudu. Atrodė viskas rimta viskas gražu. L. yra sakiusi, kad pasimylėdavo. Kad laukiasi pasakė darbe. Nematė, kad ieškovė bendrautų su kitais vaikinais. Mano, kad Ž. tėvas ir nekyla kitų minčių.
Iš R. D. gimimo liudijimo (b.l.7) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo skiltyje tėvas nenurodytas joks asmuo, motina nurodyta L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Valstybinio socialinio fondo valdybos Lazdijų skyriaus pažymos apie asmens gaunamas išmokas (b.l.8) matyt, kad L. D. gauna motinystės pašalpą 671,42 Lt.
Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos (b.l.9) apie įregistruotas transporto priemones matyti, kad L. D. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažymos dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad L. D. vardu nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra (b.l.10).
Iš Ž. P. ir L. D. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymo įregistruoti santuoką matyti, kad ieškovė ir atsakovas kreipėsi dėl jų santuokos įregistravimo ir santuokos registravimas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) (b.l.11).
Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad Ž. P. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l.49).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo apie kelių transporto priemones matyti, kad atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (B.l.50).
Iš pažymos apie asmens įmokas už 2010-02-01-2011-02-28 laikotarpį iš SODROS (b.l.52) matyti, kad Ž. P. dirbo UAB „Kaisa“ ir gavo darbo užmokestį (b.l.52).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos rašto matyti, kad 2011-07-07 11.30 val. į laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko L. D. su vaiku R. D..
Iš visų aukščiau nurodytų įrodymų darytina išvada, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Tokią išvadą teisėja daro dėl sekančių aplinkybių.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose.
Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, kad jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.
DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl šio įrodymo patikimumo ir objektyvumo, jis laikomas pagrindiniu tėvystės nustatymo bylose. Kartu teisėja pažymi, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos nuostatas, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą
Motyvuojamoji dalis
CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Į kokias konkrečiai aplinkybes esant tokiai situacijai teismas turėtų atsižvelgti, įstatyme nekonkretizuota. Bet kuriuo atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti. Atsakovo nurodytų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarba turi būti vertinama, atsižvelgiant į jo fiziologines ir asmenines savybes, taip pat teismas turi spręsti, ar vienos vertybės (teisės į privatų gyvenimą) ribojimas kitos vertybės (teisės žinoti savo kilmę) naudai yra proporcingas.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas nenuvyko ekspertizės atlikimui ir tai teisėja vertina, kad atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, nenurodydamas jokių priežasčių. Atsakovas pripažįsta, kad turėjo intymių santykių su ieškove (ir tai sudaro pagrįstą prielaidą ekspertizei atlikti). Byloje nėra kitų įrodymų, galinčių patikimai paneigti ar patvirtinti atsakovo tėvystę: liudytojai patvirtina tik tai, kad ieškovė ir atsakovas bendravo ir turėjo intymių santykių. Byloje nepateikta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas bendravo su vaiku, dalyvavo jį auklėjant, jį išlaikė ar kitu būdu pripažino savo tėvystę. Be to, teismas nenustatė, kad tokie įrodymai galėtų egzistuoti, tačiau byloje nepateikti. Atsižvelgdama į išvardytų aplinkybių visumą, teisėja konstatuoja, kad atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę įvertina kaip jo tėvystės įrodymą. Nesant kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų arba paneigtų atsakovo tėvystę, ekspertizės atlikimas būtų vienintelis patikimas ir objektyvus įrodymas byloje. Dėl to teisėja sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, atsakovas nepateikė jokių pateisinamų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių, pripažino faktą, kad turėjo intymių santykių su ieškove, nėra kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių ar paneigiančių atsakovo tėvystę, teisėja atsakovo elgesį vertina kaip mėginimą išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo ir, vadovaudamasi CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, nustato atsakovo tėvystę. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegija 2011-04-28 nutartyje civilinės bylos Nr. 3K-3-218-2011.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., Nr. 3K-3-259). Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis D. G. v. V. G. civilinėje byloje Nr. 3K-3-216).
Įvertinusi šiuos ir kitus šalių pateiktus dokumentus ir atsižvelgdama į abiejų tėvų pareigą teikti vaikui išlaikymą, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), teisėja pripažįsta, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis yra proporcingas ieškovės ir atsakovo pajamoms bei turtinei padėčiai. Teismas buvo paskyręs laikinąją apsaugos priemonę ir buvo priteistas išlaikymas iki sprendimo priėmimo, atsakovas neskundė nutarties kuria buvo paskirtas išlaikymas ir vykdė šią nutartį, tai teisėja vertina kaip atsakovo sutikimą su nustatyto dydžio vaikui išlaikymo teikimu, be to atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jei jis įsitikins, kad Rugilė yra jo dukra su išlaikymu jokių problemų nebus, jis teiks jai išlaikymą. Todėl teisėja sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai nurodyto dydžio periodinėmis išmokomis yra pagrįstas (Civilinio kodekso 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Išlaikymas išieškotinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo 2009-11-02 (Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. ir 3.200 str.), todėl tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą nuo gimimo dienos už 10 mėnesių laikotarpį atgal išviso 5000 Lt..
Iš esmės pasikeitus vaiko tėvų turtinei padėčiai šalys gali kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 str.).
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio – 133 Lt sumokėjimo už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, todėl tenkinant ieškinį šis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 2 p.).
Tenkinant ieškinį iš atsakovo valstybei išieškotinas ir žyminis mokestis – 180 Lt (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 3 p.) už reikalavimą priteisti išlaikymą, nuo kurio ieškovė yra atleista (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.), ir už reikalavimą 5000 Lt įsiskolinimo priteisimą (civilinio proceso 80 str. 1 d. 1 p.) 150 Lt ir išlaidos (52,90 Lt ), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.) bei išlaidos už antrinę teisinę advokato pagalbą 608 litų (b.l.53,105,114). Iš L. D. priteistina valstybei už antrinę teisinę pagalbą 608 Lt, nes ji buvo suteikta apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l.5)
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).
Panaikintina 2010-08-30 nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė, priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui R. D., gim. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str. ir 392 str. teisėja
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra R. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros R. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Valstybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant kiekvieną mėnesį iki mėnesio 27 d. į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei L. D.. Priteisti iš atsakovo Ž. P. nepilnametės dukros R. D. išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros gimimo dienos, t.y. už 10 mėnesių iš viso 5000 Lt. Nustatyti dukros R. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. D., pagal jos gyvenamąją vietą
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo 463 (keturis šimtus šešiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio, 52,90 (penkiasdešimt du litus 90 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų ir 608 Lt už teisinę advokato pagalbą valstybei. Iš L. D. 608 (šešis šimtus aštuonis) litus už advokato teisinę pagalbą valstybei.
Panaikinti 2010-08-30 nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę - priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui R. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo.
Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.