Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-644-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2A-644-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00807-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Atsakovas
V. V., V.
Ieškovas
R. V.
Išvadą teikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Emma Domajeva
Civilinė byla Nr.2A-644-259/2011(Proceso Nr. 2-53-3-00807-2010-1)
Pirmos instancijos teismo teisėjas Laimutis Vaitkus(S)

Procesinio dokumento kategorija 75.4.3, 75.8, 121.15, 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant atsakovo V. V. atstovei advokatei Emmai Domajevai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1065-305/2010 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo ir turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (b.l.2-4) prašė: 1) santuoką tarp V. V. ir R. V., užregistruotą Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1996-05-04, įrašo Nr. 57, nutraukti dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; 2) nepilnamečių vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. V., kuri leis tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai atitiks vaikų interesus; 3) priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečių vaikų M., gim.(duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2008-01-01 iki 2010-06-01 – 12 400 Lt ir nuo 2010-06-01 periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatant R. V. uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; 4) santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 d. buto Nr.7, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastate 1A2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 2/3 d. buto priklausinio -1/8 d. ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio savivaldybėje, bendrai 15 751 Lt vertei; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto Nr.7, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastate lA2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį buto priklausinio -1/8 d. ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio savivaldybėje, bendrai 7 875 Lt vertei; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010-09-20 sprendimu (b.l.39-42, 2010-11-04 priimta nutartis dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo, b.l.49) ieškinį tenkino: 1) santuoką, sudarytą 1996-05-04, įregistruotą Marijampolės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 57, tarp ieškovės R. V. ir atsakovo V. V. nutraukė, pripažinęs, jog ji iširo dėl atsakovo kaltės, paliko santuokines pavardes V. ir V.; 2) padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą – pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 d. buto Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 1A2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 2/3 d. buto priklausinio - 1/8 d. ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio savivaldybėje, bendrai 15 751 Lt vertei; atsakovui pripažino nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto Nr.7, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastate 1A2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį buto priklausinio - 1/8 d. ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio savivaldybėje, bendrai 7 875 Lt vertei; 3) priteisė iš atsakovo V. V. nepilnamečių vaikų M., gim.(duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2008-01-01 iki 2010-05-31 12 400 Lt ir nuo 2010-05-31 periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatant R. V. uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; 4) nepilnamečių vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina R. V., kuri leis tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai atitiks vaikų interesus; 5) priteisė ieškovei iš atsakovo 825,13 Lt bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė iš atsakovo valstybei 37,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 1996-05-04 sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 57 (b.l.5). Atsižvelgdamas į ieškovės atstovo paaiškinimus bei į tai, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, teismas nustatė, jog šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, jie jau daugiau kaip aštuonerius metus negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu, teismas taip pat nustatė, jog atsakovas buvo neištikimas, gyvena su kita moterimi, nuo 2008 m. neskiria šeimai jokio dėmesio, todėl pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko bendras jų gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 3 d.). Teismas nustatė, jog santuokos metu ieškovei ir atsakovui gimė du vaikai M. (gim. (duomenys neskelbtini), b.l.6) ir G. (gim. (duomenys neskelbtini), b.l.7), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikų santykiai su motina (ieškove) yra nuoširdesni ir šiltesni nei su tėvu (atsakovu), vaikai yra išreiškę norą gyventi su ieškove, teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitinka jų interesus (LR CK 3.169 str.). Spręsdamas vaikams priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas nustatė, jog ieškovė šiuo metu minimaliai kiekvieno vaiko išlaikymui išleidžia apie 800 Lt. Atsižvelgdamas į šalių gaunamų pajamų dydį, į tai, kad atsakovas neprieštaravo teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, o taip pat pripažinęs, jog ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti bent minimalius paauglių poreikius, teismas ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkino. Teismas nustatė, jog santuokos metu šalys įgijo butą su ūkio patalpa, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kurių vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 23 061,00 Lt (b.l.12-16). Spręsdamas bendro sutuoktinių turto padalinimo klausimą, vadovaudamasis CK 3.123 str. 1 d., taip pat atsižvelgdamas į ieškovės prašymą bei tai, kad su ieškove lieka gyventi jos ir atsakovo nepilnamečiai vaikai, teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių bendrame turte principo, padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą pagal ieškovės prašymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.64-68) atsakovas su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį, išlaidas už advokato paslaugas, dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė procesines teisės normas, todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Teismas išnagrinėjo bylą, atsakovui tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl atsakovas ar jo atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį ir tinkamai atstovauti savo interesams. Tai - absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d.). Jokie procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo – jis apie skundžiamą sprendimą sužinojo iš ieškovės ir atsakovo bendrų pažįstamų, gyvenančių Airijoje, kuriems ieškovė pasigyrė, kad ji Lietuvoje nutraukė santuoką su atsakovu. Kadangi atsakovas ir ieškovė gyvena netoliese (ieškovė kartu su vaikais į Airiją, kur tebegyvena iki šiol, išvyko 2007 m.), jis kreipėsi į ją, ir ši tai patvirtino. Atsakovas nedelsiant kreipėsi į advokatą, 2010-11-11 sudarė su juo atstovavimo sutartį (b.l.57). Advokatas skundžiamą sprendimą išsiuntė atsakovui. Kadangi atsakovas teigė, kad jokie procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, apie bylos nagrinėjimą teisme jam nebuvo pranešta, advokatas 2010-11-15 užklausė Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, kad pateiktų įrodymus, jog atsakovui apie bylos nagrinėjimą teisme pranešta tinkamai (b.l.56). Teismas 2010-11-17 kartu su raštu Nr. N2-1065305 (b.l.58) pateikė 2010-06-15 (b.l.29) ir 2010-08-09 (b.l.32) įteikimo pranešimus, kuriuose skirtingais parašais pasirašė atsakovui nežinomas asmuo. Tai, kad parašai yra ne atsakovo, akivaizdžiai įrodo atsakovo parašai atstovavimo sutartyje su advokatu, taip pat teismui pateiktas mokėjimo kvitas (b.l.73, atsakovas jame pasirašė, kad gavo 196 svarų bedarbio pašalpą) bei 2007-03-20 vartojimo kredito sutartis (b.l.70). Šiuose dokumentuose esantys atsakovo parašai įrodo, kad teismo pateiktuose įteikimo pranešimuose pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo. Atsakovas šiuo metu gyvena vienas, 3 metus kartu su ieškove ir vaikais nuomojosi kambarį name (Airijoje). Prieš metus laiko ieškovė paliko šeimą ir apsigyveno atskirai. Nuo to laiko jokie šeimos nariai su atsakovu negyvena - atsakovo tėvai gyvena Lietuvoje, Marijampolės r., o minėtame name nuomojasi kambarius daug žmonių, atvykusių iš Lietuvos, kuriuos pažįsta ir ieškovė ir kurių ji galėjo paprašyti paimti atsakovui siųstus procesinius dokumentus. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovui procesiniai dokumentai įtekti jo gyvenamosios vietos adresu, taip pat kad procesinius dokumentus paėmė atsakovo šeimos nariai bei nesant įrodymų, jog nebuvo galimybės paskirti kuratorių, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti CPK 330 str. pagrindu (kaip priimtą pažeidžiant materialinės teisės normas);

2) teismas nepagrįstai, vienašališkai padarė išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. 2007 m. atsakovas išvyko į Airiją, surado šeimai gyvenamąjį būstą, darbą, po kelių mėnesių pas jį atvyko ieškovė su vaikais. Šeima gyveno kartu. Atsakovas kartu su ieškove negyvena tik apie metus laiko (prieš mažiau nei metus laiko ieškovė išsinuomojo atskirą kambarį netoliese ir apsigyveno atskirai). Tai, kad net ir gyvenant atskirai, atsakovas su ieškove bendravo ir palaikė draugiškus santykius, įrodo aplinkybė, kad atsakovo darbdavys 2010-08-11 raštą (b.l.70-72), skirtą atsakovui, siuntė ne atsakovo gyvenamosios vietos, o ieškovės adresu. Kadangi Rascrea miestelis yra nedidelis, atsakovas nuolat matydavosi su vaikais, bendraudavo su ieškove, teikė vaikams išlaikymą. Sprendime nurodytos aplinkybės, jog šalys tarpusavyje bendradarbiaudamos telefonu tarėsi dėl ieškovės atstovo naujai paminėtų skyrybų sąlygų, yra neteisingos, kadangi apie savo ketinimą nutraukti santuoką ieškovė atsakovui nepranešė, juo labiau neaptarinėjo jokių su tuo susijusių sąlygų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, be to, ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad kartu su atsakovu trejus metus gyvena ir dirba Airijoje, kad čia mokosi jų vaikai, kad jie visą tą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Darytina išvada, jog teismas skundžiamą sprendimą priėmė vienašališkais melagingais ieškovės teiginiais, deklaratyviais jos ir jos atstovo samprotavimais, kurie neparemti jokiais įrodymais;

3) teismas paviršutiniškai bei neobjektyviai vertino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, skundžiamas sprendimas yra priimtas netinkamai taikant procesinės teisės normas (CPK 178 str., 179 str.), reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir teismo veiksmus įrodinėjimo procese, todėl turi būti panaikintas. Atsakovas dar 2007-03-20, prieš išvykdamas į Airiją, iš banko Swedbank paėmė 10 000 Lt kreditą ieškovės ir atsakovo būsto remontui (b.l.76). Uždirbęs pinigų Airijoje, atsakovas su kreditoriumi pilnai atsiskaitė. Taigi, ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesirūpino šeima ir neteikė jai jokio išlaikymo, yra nepagrįsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas jau trejus metus su ieškove bei vaikais gyvena Airijoje. Visą tą laiką atsakovas rūpinasi vaikais, bendravo su jais bei išlaikė. Todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai, reikalaudama priteisti jai neva susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas ir ieškovė gyvena netoliese, bet į teismą ieškovė kreipėsi ne Airijoje, kur šalys gyvena jau trejus metus, o Lietuvoje. Aplinkybė, kad teismo pateiktuose procesinių dokumentų įteikimo pranešimuose yra ne atsakovo, o kito asmens parašas, suponuoja išvadą, kad pagrindinis ieškovės tikslas - nežinant atsakovui, pasipelnyti iš santuokos nutraukimo bylos, nesuteikiant galimybės atsakovui dalyvauti procese ir apginti savo teises ir teisėtus interesus;

4) teismas, priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui, nenustatė teisiškai reikšmingo fakto - vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties, kuri yra svarbi paskirstant išlaikymo naštą tarp sutuoktinių (LAT Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė šalių gaunamų pajamų dydį bei aplinkybę, jog atsakovas neprieštaravo teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui žinoma, kad ieškovė gauna geras pajamas iš savo darbovietės. Tuo tarpu atsakovas šiuo metu yra bedarbis, jo pajamos - 196 svarų per savaitę bedarbio pašalpa. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji gauna geras pajamas iš darbo santykių, vadinasi, ji nepilnamečiams vaikams gali teikti didesnio dydžio išlaikymą ir tai atitinka proporcingumo principą (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas sutinka vaikų išlaikymui skirti po 250 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį;

5) teismas, padalindamas tarp šalių santuokoje įgytą turtą, netinkamai taikė CK 3.123 str., nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 dalis turto, teismas iš esmės motyvavo nepilnamečių vaikų interesais (kadangi vaikai lieka gyventi su ieškove). Visiškai neaišku, kaip bus pažeidžiami vaikų interesai, jei nebus taikomas sutuoktinių turto lygių dalių principas. LAT yra išaiškinęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis; be to, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme nurodytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Teismai, spręsdami turto padalijimo klausimą, turėjo įvertini du teisinius gėrius: atsakovo, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečių vaikų interesus bei nustatyti motyvuotai pagrįstą protingą šių gėrių pusiausvyrą, nes, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ginčo bute (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. niekas negyvena, butas yra tuščias, nekūrenamas. Nei ieškovė, nei atsakovas, nei jų vaikai ar giminaičiai šiame bute jau trejus metus negyvena. Ieškovė turi nuolatinį darbą Airijoje, vaikai šioje šalyje lanko mokyklą, jie jau prisitaikė prie gyvenimo sąlygų Airijoje, integravosi į visuomenę, išmoko kalbą, turi daug draugų, todėl akivaizdu, kad Airijoje jie baigs mokyklą, sulauks pilnametystės, o galbūt ir pasiliks gyventi visam laikui. Darytina išvada, jog nukrypimui nuo lygių dalių principo, priteisiant ieškovei 2/3 dalis buto, kuriame vaikai negyvena, nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė 2010 05 31 ieškiniu kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą atsakovui V. V. (b.l.2-4), teismo prašė: santuoką tarp V. V. ir R. V., užregistruotą Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1996-05-04, įrašo Nr. 57, nutraukti dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. V., kuri leis tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai atitiks vaikų interesus; priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečių vaikų M., gim.(duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2008-01-01 iki 2010-06-01 – 12 400 Lt ir nuo 2010-06-01 periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatant R. V. uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas; santuokoje įgytą turtą padalinti tokia tvarka: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 d. buto Nr.7, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastate 1A2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 2/3 d. buto priklausinio -1/8 d. ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio savivaldybėje, bendrai 15 751 Lt vertei; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto Nr.7, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastate lA2/p, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį buto priklausinio -1/8 d. ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio savivaldybėje, bendrai 7 875 Lt vertei; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 06 09 ieškinį priėmė nagrinėti teisme (b.l.2). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone, o atsakovo Airijoje (b.l. 2). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės nurodytu adresu (b.l.29). 2008 m (taip nurodyta nutartyje) liepos 28 nutartimi teismas byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2010 09 20 dienai, 10 valandai. Apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką atsakovui teismas pranešė ieškovės nurodytu adresu (b.l. 32). Į 2010 09 20 parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko. Parengiamojo teismo posėdžio metu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė protokolinę nutartį pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės (b.l. 37). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010-09-20 sprendimu (b.l.39-42, 2010-11-04 priimta nutartis dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo, b.l.49) ieškinį tenkino pilnai.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasirengimo nagrinėti bylą procedūras ir tvarką, nesilaikė įstatymo leidėjo nustatytos tvarkos informuoti atsakovą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, be atsakovo sutikimo teismas pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą ir išsprendė bylą iš esmės (LR CPK 231 str.), tuo buvo iš esmės pažeista atsakovo teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, duoti teismui paaiškinimus žodžiu (LR CPK 42 str.). Esant šiems procesinės teisės normų pažeidimams, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, teisėjų kolegijos vertinimu nebuvo atskleista bylos esmė, nes byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, kas yra svarbu sprendžiant išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo klausimus, byloje nėra duomenų kur ir kokiomis sąlygomis gyvena ieškovė, kas yra svarbu sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (LR CPK 329 str. 1 dalis). Dėl šių nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra negaliojantis dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant teismo posėdyje atsakovui, o pastarasis šia aplinkybe (skundo 1 punktas) grindžia savo apeliacinį skundą (LR CPK 329 str. 3 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos (LR CPK 327 str. 1dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija nustačiusi, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra negaliojantis LR CPK 329 str. 3 dalies 1 punkto pagrindu, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų (skundo 2-5 punktai), tai yra pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, teismui nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-09-20 sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą Nr. 2-1065-305/2010 perduoti nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis