Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė išnagrinėjusi R. R. skundą dėl prokurorės proceso veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-22, vadovaujantis BPK 420 str. 1 d. 1) p., Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas V. Gedeikis surašė teismo baudžiamąjį įsakymą pagal 2013-07-18 teisme gautą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės I. Dačkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. R. pripažino kaltu pagal LR BK 164 str. ir jam paskyrė bausmę-8 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

2013-07-24, vadovaujantis BPK 418 str. 4 d., nukentėjusioji R. R. pateikė teismui skundą dėl šio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės I. Dačkauskienės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame prašoma perduoti bylą nagrinėti teisme LR BPK 423 straipsnyje numatytais pagrindais arba paskirti V. R. prie bausmės papildomai įpareigojimą atlyginti žalą, mokant nukentėjusiajai kas mėnesį paskirtas įmokas.

Skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

LR BPK 418 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

BPK 64 str. 1 d. nurodyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Kadangi skundas paduotas per įstatymo nustatytą terminą, todėl nagrinėjamas.

Pagal BPK 423 str. 1 d., nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. Įsiskolinimas už alimentus nelaikomas turtine žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ (Teismų praktika Nr. 12) 9 punkte yra išaiškintos žalos ir nuostolių sąvokos. Pagal minėto nutarimo 9 punktą žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. V. R. savo įvykdyta nusikalstama veika – vengimu išlaikyti vaiką – tiesioginės turtinės žalos nepadarė, baudžiamojoje byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys žalai atlyginti. Taigi prašymas įpareigoti atlyginti turtinę žalą yra netinkamas, nes turtinė žala nebuvo padaryta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. R. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.