Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. C. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. LK-182 taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. C. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 straipsnio 2 dalį; 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktą; 24 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Bausmės pradžia – 2002 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 3 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. liepos 29 d.).Komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. LK-182 nutarta nuteistajam J. C. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatė, kad nuteistasis J. C. anksčiau neteistas, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ rodo žemą (10 balų) nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 5 balai yra nekintami (už statinius veiksnius). Prieš tai atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas Pravieniškių PN-AK pagal „OASys“, rodė vidutinę (19 balų) nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis turi suformuluotus konkrečius ateities planus, numatęs jų įgyvendinimo strategiją, atpažįsta problemas, jaučia poreikį jas spręsti.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog aplinkybių visuma neleidžia padaryti teismui išvados, kad nuteistasis bausmės atėmimo vietoje pasitaisė iš esmės, nėra daugiau pavojingas visuomenei, ir kad jis būdamas laisvėje daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų.Skunde nuteistasis J. C. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad LR BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką. Šis vertinimas jo atžvilgiu yra 10 balų, jis yra teistas vieną kartą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs daug Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą daug kartų teistiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal „OASys“ metodiką buvo ženkliai didesnis už vidutinį. Taigi, akivaizdu, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu visų tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo daug didesnis už 10 balų.Teigia, kad jo atžvilgiu atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas rodo žemą rizikos balą, kuris sudaro vos 1/4 dalį žemos rizikos skalės (0-40), taigi šis vertinimas pats savaime sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinant šios rizikos mažėjimą per laikotarpį nuo paskutiniojo vertinimo, yra 47 procentai (nuo 19 iki 10 balų), taigi galėtų sudaryti pakankamą pagrindą lygtiniam paleidimui net ir tokiu atveju, jei rizikos vertinimas būtų vidutinis.Apelianto nuomone, jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti nutarimo negaliojimą, nepadaryta. Teismas nenustatė, kad nagrinėdama nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą Komisija būtų padariusi kokį nors procedūrinį pažeidimą, priešingai, teismas pripažino, kad jo prašymas taikyti lygtinį paleidimą išnagrinėtas tinkamai. Teismas pripažino, kad jis atitinka LR BVK 157 straipsnyje nustatytus formaliuosius reikalavimus, Komisijos nutarime formalios lygtinio paleidimo sąlygos taikytos tinkamai, taigi ir šiuo aspektu Komisija pažeidimo nepadarė. Skunde teigiama, kad nutartis argumentuojama nusikaltimo sunkumu ir jo asmenybės vertinimu nusikaltimo padarymo metu, t. y. aplinkybėmis, į kurias buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę, o nusikaltimo sunkumas yra nekintantis. Jam skirtos bausmės didesniąją dalį (14 metų 3 mėnesius) jis jau yra atlikęs, o nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra ne tik žemas, bet labai žemas. Todėl pakartotinai dėstyti jo biografijos faktus, faktus iš nuosprendžio, pagal kurį atlieka bausmę, ar socialinio tyrimo išvados teiginius teismo nutarties motyvuose nebuvo jokio pagrindo.Apeliantas mano, kad teismo nutartyje pasigendama aiškių ir racionaliai argumentuotų privalomų įrodymų, kad jis galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Šis neatitikimas konstitucinės doktrinos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams sudaro pagrindą išvadai, jog lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą pirmosios instancijos teismas traktavo esant savo subjektine teise, kurią galima įgyvendinti arba neįgyvendinti savo nuožiūra, nepateikiant nutartyje aiškaus ir racionalaus argumentavimo. Toks pirmosios instancijos teismo nutarties subjektyvumas, priešingumas teismų praktikai, asmeninės teisėjo nuomonės supriešinimas kolegialiai Komisijos nuomonei ir įstatymų leidėjo valiai yra nesuderinami su konstitucine piliečio teise į teisingą ir nešališką teismą, pažeidžia konstitucinius teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.Atsiliepime į nuteistojo J. C. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašė nuteistojo J. C. skundą atmesti.Nuteistojo J. C. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. C. priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. C. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus, nepataisomas pasekmes sukėlusio, nusikaltimo padarymą – dviejų žmonių nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs net 13 kartų, visais atvejais buvo baustas drausmine tvarka, penkis iš jų už labai grubius pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas, administracijos nurodymų nevykdymas, naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu, ir kt.), už tai jam buvo paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių. Tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 17 kartų, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas tik kiek daugiau nei prieš vienus metus, o po šios nuobaudos paskyrimo jis buvo skatintas tik du kartus. Nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog J. C. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde teigia, jog lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą pirmosios instancijos teismas traktavo esant savo subjektine teise, kurią galima įgyvendinti arba neįgyvendinti savo nuožiūra, nepateikiant nutartyje aiškaus ir racionalaus argumentavimo. Tačiau pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam LR BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus, todėl šis apelianto skundo motyvas laikytinas nepagrįstu. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu visų tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs ir kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo daug didesnis už 10 balų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybes, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais, kadangi LR BK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis J. C. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo J. C. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. C. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.