Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant atsakovų atstovui Vaidui Kurmiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Rietavo rajono policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., S. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 204-205).

Byla nagrinėjama pareiškėjams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl Rietavo policijos komisariato 2008 06 25 teikimo pagal V. M., V. S., L. D. pareiškimų tyrimo panaikinimo ir įpareigojimo Rietavo policijos komisariato pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2008 06 25 pareiškimus bei priteisti neturtinę žalą po penkis tūkstančius litų kiekvienam pareiškėjui. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 12 19 nutartimi pareiškėjų V. M., V. S. skundas priimtas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, kitoje dalyje atsisakyta skundą priimti (b.l.94-95). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 03 27 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 12 19 nutarties rezoliucinė dalis palikta nepakeista (b.l. 174-177).

Pareiškėjai patikslintais skundais prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės po 5000 Lt kiekvienam neturtinės žalos motyvuodami tuo, kad dėl Rietavo policijos komisariato neveikimo, kadangi nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jų pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K. ir S. D., atsirado papildomi rūpesčiai dėl kurių privalėjo kreiptis į teismą. Taip pat nurodo, kad Rietavo policijos komisariatas nereaguoja į tai, kad yra užgrobta jų žemė, gyvena nežmoniškomis sąlygomis, dėl S. K. ir S. D. patyria stiprius išgyvenimus, kadangi jų neteisėtus veiksmus dengia Rietavo policijos komisariatas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Administracinės teisės normos nereguliuoja žalos atlyginimo teisinių santykių. Tai - civilinės teisės institutas.

Civilinio kodekso 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

Veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti dvejopai: neteisėtu veikimu, t. y. neteisėtais aktyviais veiksmais, ir neteisėtu neveikimu, pasyviu institucijų elgesiu, ar vilkinimu.

Išdėstytų teisės normų pagrindu teigtina, kad pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio. 1 dalis 3 punktas) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atitinkamai privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio dalys pateikia sąvokų „valdžios institucija“ ir „aktas“ išaiškinimus:

- šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis)

- šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi pagal šią CK normą būtina tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintinos žalos sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas.

Neturtinė žala pagal šį straipsnį atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.250 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas Rietavo policijos komisariatas neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (neveikimo), kad dėl jų kaltės pareiškėjams būtų padaryta žala. 2008 06 02 Rietavo policijos komisariate gauti pareiškėjų V. M. ir V. S. pareiškimai dėl pradėjimo ikiteisminio tyrimo S. K., S. D. atžvilgiu (b.l.104-107). Rietavo policijos komisariato 2008 06 25 teikimu dėl V. M., V. S., L. D. pareiškimų tyrimo atsisakyta S. D. bei S. K. patraukti administracinėn atsakomybėn, apie tai pranešta pareiškėjams bei išaiškinta priimto sprendimo apskundimo tvarka (b.l.120-124). Rietavo policijos komisariato pareigūnai savo pareigas atliko įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl laikytina veikė objektyviai ir operatyviai, nepažeisdami pareiškėjų teisių, ir savo teisėtais veiksmai nepadarė pareiškėjams neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėjai nenurodė kokiais pareigūnų veiksmais ar neveikimu jiems buvo padaryta neturtinė žala, neįrodė pareigūnų neveikimo (b.l. 89-90). Patikslintuose skunduose (b.l.85-87, 92) nurodyti motyvai dėl Rietavo policijos komisariato pareigūnų veiksmų nekonkretūs, neaiškūs, siejami su kitais asmenimis, todėl nėra pagrindo juos laikyti įrodančiais pareigūnų kaltę. Konstatuojama, kad pareiškėjai neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti privalomosios sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo) /CK 6.246 straipsnis/, todėl skundas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo Rietavo policijos komisariato neveikimas, dėl kurio būtų padaryta pareiškėjams neturtinė žala, priežastinis ryšys, atsakovo kaltė neįrodyti, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų V. M., V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.