Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja A. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 1P-6 „Dėl tarnybinės nuobaudos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorei A. B. skyrimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja yra padariusi tarnybinį nusižengimą bei skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – skundžiamas įsakymas). Pareiškėja nurodo, kad buvo praleistas tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte (turi būti 3 punkte). Be to, buvo praleistas Taisyklių 7 punkte numatytas pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo terminas. Pareiškėja teigia, kad buvo praleistas ir Taisyklių 11 punkte nustatytas tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas bei Taisyklių 13 punkte nustatytas terminas komisijai raštu pateikti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Pareiškėjos vertinimu, praleistas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos terminas paskirti tarnybinę nuobaudą – komisijos išvada parengta 2017 m. gruodžio 20 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2018 m. sausio 22 d. Pareiškėja mano, kad komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1P-139 (toliau – komisija), išvadose nepagrįstai daroma išvada, kad pareiškėja pažeidė nešališkumo principą, perkeldama J. R. dirbti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Finansų skyriaus vedėjo pareigas ir atleisdama iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų ir ūkio skyriaus vedėjo pareigų N. K.. Pareiškėja teigia, kad dėl šio pažeidimo ji neturėjo galimybės teikti paaiškinimo. Be to, pareiškėja nurodo, kad tiek J. R., tiek N. K. atitiko Tarnybos Finansų skyriaus pareigybei nustatytus specialiuosius reikalavimus. Komisijos išvadose nepagrįstai teigiama, kad buvo sudarytos išskirtinės sąlygos Tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pareigas eiti J. R. dėl to, kad pareiškėja yra dirbusi su šia darbuotoja. Pareiškėja pažymi, kad ji nuo 2014 m. lapkričio 3 d. buvo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė ir iki reorganizacijos dirbo su N. K., todėl išvadose nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja turėjo interesą perkelti į pareigas J. R. dėl pareiškėjos darbo su ja. Pareiškėja paaiškina, kad reorganizavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ir tapus vienai įstaigai Tarnybai, įstaiga pagal VTĮ buvo priskirta aukštesnei įstaigų kategorijai, prasiplėtė Finansų skyriaus vedėjo pareigybei priskirtos funkcijos, buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai, vietoje panaikinto Finansų ir ūkio skyriaus buvo įsteigtas Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyrius bei Finansų skyrius. Pastarajam skyriui buvo perduota dalis Finansų ir ūkio skyriaus funkcijų, buvo priskirtos naujos funkcijos. Toks atliekamų funkcijų pasikeitimas lėmė, kad buvo įsteigta nauja Finansų skyriaus vedėjo pareigybė, priskirta A lygio 15 kategorijai, su naujomis darbo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, nebuvo teisėtų sąlygų, kad N. K. būtų perkelta į naują po reorganizavimo įsteigtą Finansų skyrių, kadangi ji ėjo A lygio 14 kategorijos pareigas. N. K. būtų galėjusi būti perkelta į naujas pareigas, jeigu būtų pateikusi prašymą užimti šias pareigas ir jeigu būtų atliktas neeilinis jos veiklos vertinimas, numatytas VTĮ 22 straipsnyje. Tačiau N. K. šių pareigų užimti nepageidavo. Todėl pareigos buvo pasiūlytos J. R., kuri atitiko teisės aktų reikalavimus (iki reorganizacijos ėjo aukštesnes A lygio 15 kategorijos pareigas).Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo pasiaiškinti dėl komisijos 2018 m. sausio 19 d. patikslintoje išvadoje nurodyto pažeidimo, jog pavėlavo deklaruoti pasikeitusius privačius interesus, t. y. kad ne ji pati tiesiogiai, bet per sutuoktinį yra susijusi su VšĮ Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centru. Pareiškėja teigia, kad tiek iki 2017 m. birželio 26 d., tiek po šios dienos buvo deklaruoti privatūs interesai su paminėta viešąja įstaiga. Pareiškėja taip pat nurodo, kad uždelsimas buvo dėl pateisinamų aplinkybių (komandiruotės į užsienio valstybę, audito patikrinimo ir kt.).Komisijos išvadoje pripažįstama, kad 2016 m. kovo 10 d. paraiškoje Nr. 127 nebuvo nurodyti pirkimo ne per CPO motyvai. Tačiau pareiškėja nurodo, kad tai buvo padaryta per klaidą, teigia, kad per audituotą laikotarpį buvo atlikti net 804 pirkimai. Atlikto pirkimo specifikacija yra tokia pati, kaip atlikto 2015 m. lapkričio 27 d. pirkimo Nr. 241, kurio paraiškoje nurodyti motyvai, jog reikalingų prekių nėra CPO kataloge. Komisija neįvertino pirkimų organizatoriaus ar pirkimų komisijos vaidmens inicijuojant ir vykdant pirkimus, neįvertino didelio darbo krūvio. Pareiškėjos vertinimu, visiškai nepagrįstos komisijos išvados, kad pareiškėja neužtikrino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) skaidrumo principo įgyvendinimo dėl įstaigoje atliktų dviejų pirkimų, darbus perkant iš įstaigų, kurios viešai neskelbia, kad teikia tokias paslaugas. Dėl 2016 m. kovo 8 d. pirkimo Nr. 119 pareiškėja pažymi, kad atlikus patalpų remonto darbus paaiškėjo, kad esamų baldų negalima sugrąžinti į buvusias vietas, todėl reikėjo baldus pritaikyti prie aplinkos. Pagal mažos vertės pirkimų taisykles 328,10 Eur vertės darbus galima pirkti kreipiantis į vieną tiekėją. Ieškoti kitos įmonės buvo netikslinga, be to, būtų patirtos laiko sąnaudos, todėl baldų remonto paslaugos buvo pirktos iš įmonės, kuri tai galėjo padaryti greičiausiai. Dėl 2016 m. balandžio 4 d. pirkimo Nr. 144 pareiškėja paaiškina, kad įstaigos, iš kurios pirkti santechnikos įrangos demontavimo, remonto ir sumontavimo darbai, interneto puslapyje skelbiama, kad įstaiga atlieka įvairius remonto, patalpų renovacijos ir statybos darbus, todėl įmonė viešina savo atliekamus darbus. Be to, pareiškėja neturėjo pareigos tikrinti, kas kokią informaciją viešina rinkoje. Pranešimas apie galimą pažeidimą neleido suprasti, kokios konkrečios informacijos pasigendama kiekvienoje iš pranešime nurodytų pirkimo paraiškų. Komisija išvadoje nurodė, kad paraiškose nenurodyti duomenys, apibūdinantys pirkimų objektą, arba pirkimų objekto apimtis. Tačiau pareiškėja kartu su paraiška gauna žodinius pirkimų iniciatoriaus, organizatoriaus, vertę skaičiuojančio ir ją tvirtinančio asmens paaiškinimus. Pirkimų organizatorius, rengdamas pirkimo objektus ir kvietimus tiekėjams, juos detalizuoja taip, kad tiekėjams yra aišku, kokį pasiūlymą jie turi parengti. Pareiškėja nurodo, kad akivaizdu, jog ji teisėtai leido atlikti pirkimus, jie nebuvo pripažinti kaip neatitinkantys teisės aktų, todėl informacijos paraiškose užteko tinkamam sprendimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad duomenų užteko objektyviam ir teisėtam leidimui vykdyti pirkimą, kadangi prie 2015 m. rugpjūčio 24 d. paraiškos Nr. 120 yra pateikta pirkimo specifikacija bei sutarties projektas, prie 2015 m. lapkričio 27 d. paraiškos Nr. 278 pridėtas perkamų paslaugų ar prekių kiekio krepšelis, prie 2016 m. birželio 15 d. paraiškos Nr. 235 ir prie 2016 m. sausio 11 d. paraiškos Nr. 112 pridėta pirkimo techninė specifikacija, prie 2016 m. kovo 1 d. paraiškos Nr. 100 ir prie 2016 m. vasario 11 d. paraiškos Nr. 68 pridėta darbų sąmata, prie 2016 m. rugsėjo 16 d. paraiškos Nr. 299 pridėti informacinių durų lentelių brėžiniai ir nurodyti kiekiai, prie 2016 m. balandžio 4 d. paraiškos Nr. 144 pridėta sąmata. Pareiškėja pažymi, kad įsakymuose ir renginių ataskaitose yra pagrindžiami pirkimai, susiję su renginių pravedimu. Taip pat yra patvirtintos darbuotojų mokymų organizavimo išlaidos. Komandiruočių įsakymuose pateikti pagrindimai, susiję su komandiruotų asmenų nakvyne. Pareiškėja teigia, kad kitose paraiškose yra aiškiai įvardinta, kokios paslaugos ar prekės perkamos. Netinkamomis pripažintos ir tos paraiškos bei prie jų esantys dokumentai, pagal kurias prekės ir paslaugos buvo pirktos per CPO, tačiau pareiškėja nurodo, kad per CPO nėra galimybės nupirkti prekes ar paslaugas be detalaus jų apibūdinimo pagal nustatytus struktūrizuotus klasifikatorius. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo jokių neteisėtų veiksmų tvirtinant užsakymų paraiškas, todėl ši komisijos išvados dalis turi būti pripažinta nepagrįsta. Pareiškėja paaiškina, kad 2015 m. liepos 28 d. sutartyje su D. S. ir 2015 m. liepos 28 d. sutartyje su G. Ž. yra padarytos techninės klaidos, tačiau visiškai aišku, kad sutartys buvo sudarytos dėl tų pačių paslaugų pirkimo, dėl kurių ir buvo atliktas pats pirkimas. Komisija be jokio pagrindo technines klaidas pripažino kaip esminius pažeidimus, lemiančius skaidrumo principo pažeidimą. Pareiškėjos nuomone, komisijos išvadoje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja elgėsi tyčia ir neįgyvendino Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų pasirašydama paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybai paslaugas teikiantys asmenys naudingąsias turto savybes taiko ne savo, bet Tarnybos poreikiams tenkinti. Asmenys neteikė jokių paslaugų patalpose tretiesiems asmenims, todėl toks turto naudojimas negali būti laikomas pažeidžiančiu įstatymo nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad tokia situacija susidarė ne dėl jos kaltės, kadangi Tarnyba neturėjo ir neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių tiesioginių funkcijų vykdymui, nustatytas maksimalus 42 pareigybių skaičius nepakankamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2008 m. liepos 21 d. Valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų valdymo audito ataskaitoje pateikta rekomendacija didinti maksimalų darbuotojų ir tarnautojų skaičių iki 77 pareigybių. Remiantis Valstybės kontrolės 2014 m. liepos 2 d. išvada Nr. S(40-3346)-1753, administracines paslaugas turėtų teikti tik viešojo sektoriaus subjektai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), tačiau kadangi nebuvo padidintas Tarnybai skirtas maksimalus valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius, Tarnyba negali įgyvendinti rekomendacijų. Apie tai ne kartą informuota ministerija. Kad ministerija žinojo, kokia yra situacija, patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 1R-97, kuriuo buvo pakeistas 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1R-49 ir Tarnybai numatyta galimybė pirkti koordinavimo paslaugas ne tik iš advokatų, bet ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka veiklą vykdančių asmenų. Nepakankamas dirbančiųjų skaičius lėmė poreikį pirkti paslaugas iš asmenų Tarnybos tiesioginių funkcijų vykdymui. Tokios paslaugos negali būti teikiamos nuotoliniu būdu. Vien tik leidimas naudotis turtu, kurio pagalba suteikiama paslauga Tarnybai, nėra pagrindas tvirtinti, kad naudojimasis turtu neteisėtas. Ministerija suprato, kad be paslaugų pirkimo nėra galimybės įgyvendinti Tarnybos veiklos plane numatytas priemones, kadangi nepripažino paslaugų sutarčių neteisėtomis. Pareiškėja mano, kad komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-491 (2014 m. kovo 18 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Koordinavimo aprašas) 2 ir 5 punktų. Pareiškėjos teigimu, į baudžiamųjų bylų koordinavimo funkcijas patenka ir veiksmai, nereikalaujantys teisinio išsilavinimo. Paslaugos centriniam koordinatoriui padėti organizuojant gynėjų parinkimą baudžiamosiose bylose pirktos iš asmenų, kurie gali jas suteikti kuo ekonomiškiausiu būdu. Be to, pareiškėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimo dėl galimo pažeidimo vietoje teisinių paslaugų perkant kitos rūšies paslaugas.Pareiškėja nesutinka su komisijos išvados teiginiais, kad ji veikė aplaidžiai ir nesilaikė VTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo raštu suformuluoti papildomas užduotis 2016 m. liepos 18 d. įsakymuose dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo. Pareiškėja nurodo, kad Valstybės tarnybos departamentas šių įsakymų atžvilgiu nenustatė tokių pažeidimų, kokius įvardijo komisija. Pareiškėja nurodo, kad komisija išvadoje neįvardijo, kokio teisės akto pažeidimas yra tai, kad priemokos buvo skiriamos priklausomai nuo darbo užmokesčio normatyvų ir be rašytinio darbuotojų sutikimo.Komisija darė išvadą dėl pažeistos įstatymo nuostatos dėl maksimalaus darbo laiko (Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 ir netekusio galios nuo 2017 m. liepos 1 d., (toliau – 2002 m. DK) 144 straipsnio 3 dalis) net netyrusi aplinkybių, kokios priežastys lėmė konstatuotas faktines aplinkybes. Taip pat komisijos išvadoje be jokio teisinio pagrindo konstatuojama, kad 2002 m. DK 144 straipsnio 3 dalis leidžia tik 20 proc. viršyti nustatytų darbo valandų kiekį per mėnesį, nors ši nuostata apie tai nieko nekalba. Komisijos išvadoje nurodytos R. A., I. M., I. M. 2015 metais nedirbo 48 val. per savaitę. L. P., V. B., L. K., O. D. 2015 metais du mėnesius dėl objektyvių aplinkybių, esant ypatingai padidėjusioms darbų apimtims dėl penkių įstaigų sujungimo į vieną įstaigą ir esant darbuotojų trūkumui, pačių darbuotojų pageidavimu dviem valandomis viršijo darbo laiko trukmę. Komisija neįvardijo, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka Tarnybos darbo krūvio įvertinimo ir užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta 2014 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (4.31)FN-6. Pareiškėja nurodo, kad dėl šio pažeidimo ji neturėjo galimybės pateikti paaiškinimo. Pareiškėja nurodo, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, kaip konkrečiai turėtų būti apskaičiuojami priedai ir priemokos, kaip turėtų būti pagrindžiamas padidėjęs darbo krūvis, kurio pagrindu būtų mokama priemoka. Pareiškėjos vertinimu, Tarnyboje nustatyta priedų, priemokų, viršvalandžių apmokėjimo tvarka buvo aiški ir suprantama visiems dirbantiesiems. Pareiškėja nurodo, kad taikyta darbo užmokesčio sistema buvo objektyvi ir nešališka, atitinkanti teisės principus. Pareiškėja nurodo, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-202 patvirtintą Tarnybinių komandiruočių tvarkos aprašą, apie vienos dienos išvykimus Lietuvos Respublikos teritorijoje įstaigos vadovas neturi pareigos informuoti ministerijos. Todėl pareiškėjos įsakymais įformintos komandiruotės Lietuvos Respublikos teritorijoje nepažeidė komandiruočių teisinio reglamentavimo. Pareiškėja pažymi, kad nei pranešime apie galimus tarnybinius nusižengimus, nei komisijos išvadoje nėra nurodyta, kokiomis datomis ir kada nebuvo pranešta apie komandiruotes ministerijos padalinio, atliekančio personalo tvarkymo funkcijas, vadovui, todėl pareiškėja neturi galimybės paaiškinti konkrečias faktines situacijas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su komandiruočių Lietuvos Respublikoje tvarka.Galiausiai pareiškėja mano, kad paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, neatitinka bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Techninės klaidos, padarytos esant ypatingai sudėtingoms darbo sąlygoms dėl penkių įstaigų reorganizavimo į vieną įstaigą, nesukeliančios jokių teisinių ar faktinių pasekmių, negali būti pripažintos tokio masto pažeidimais, už kuriuos turėtų būti skiriama viena griežčiausių nuobaudų.