Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje dalies, kurioje byla grąžinama nagrinėti iš naujo, panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Anykščių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 14 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 11 d., 18.55 val., J. Biliūno gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, nepateikė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 202, 16 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje.

Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu A. B. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą. Nutarime pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu A. B. pateikė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, todėl laikytina, kad Kelių eismo taisyklių 16 punkto jis nepažeidė.

II.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nematė pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. B.. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti prieštaringi duomenys, liudytojų R. B. ir G. Š. parodymai yra prieštaringi ir kelia abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo, be to, vertintini kritiškai kaip siekimas padėti A. B. išvengti administracinės atsakomybės, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo Anykščių rajono policijos komisariatui.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog joje konstatuotas procesiniuose dokumentuose (ATP protokole, nutarime) nurodytos pažeidimo padarymo vietos neatitikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 80002325 (ATP medžiaga) yra užfiksuota, jog pažeidimas buvo įvykdytas J. Biliūno g., automobilių stovėjimo aikštelėje, Anykščiuose. Nors Institucijos nutarime yra nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas Anykščių mieste, J. Biliūno g., ties namu Nr. 17, tačiau toks nurodymas, atsižvelgus į byloje esančiuose P. P., L. Š., V. P., R. Č. tarnybiniuose parnešimuose nurodytas aplinkybes, nelaikytinas pažeidimo padarymo vietos pakeitimu, o vertintinas tik kaip pažeidimo padarymo vietos patikslinimas, kadangi iš minėtų įrodymų matyti, jog pažeidimas buvo įvykdytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui vairuojant transporto priemonę ir įvažiuojant iš J. Biliūno gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie J. Biliūno g. namo Nr. 17. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo protokole įrašyta pažeidimo padarymo vieta nurodyta pakankamai tiksliai ir abejonių teismui dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo tinkamumo nekelia, todėl, dėl šios priežasties byla neturėjo būti grąžinama Institucijai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti ginčijamojoje nutartyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, t. y. kad administracinio teisės pažeidimo protokolas po jo nuorašo įteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo papildytas įrašais apie A. B. darbovietę ir pareigas, nelaikytinas esminiu pažeidimu ir kliūčių asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui išnagrinėti bylą iš esmės, nesudarė, todėl byla dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo taip pat negalėjo būti grąžinta.

Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos duomenis ir teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje išvardinti administracinio teisės pažeidimo protokolo užpildymo netikslumai yra neesminiai, nesutrukdę asmeniui tinkamai ginti savo teises, todėl dėl šių priežasčių byla neturėjo būti grąžinta Institucijai nagrinėti iš naujo.

Be to, pažymėtina, kad Institucijos nutarime yra nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu A. B. pateikė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, todėl nutarime buvo pažymėta, kad Kelių eismo taisyklių 16 punkto jis nepažeidė, o iš to seka išvada, kad ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė. Tai, kad Institucija savo nutarimo rezoliucinėje dalyje jokio sprendimo dėl protokole suformuluoto kaltinimo dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo nenurodė, daro Institucijos nutarimą ydingu, tačiau šią klaidą pirmosios instancijos teismas galėjo ištaisyti pats, išnagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nepagrįstai nurodo, jog Institucija savo nutarime turėjo pasisakyti dėl ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo, kadangi šio pažeidimo padarymu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo kaltinamas.

ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir teismui. ATPK 257 straipsnis nustato, kad įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją vertinant byloje esančius įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Tokia pat pozicija yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, įvertinti pats, o nesant pakankamai duomenų pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, juos rinkti ar išreikalauti iš Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, arba tokių įrodymų nesant, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šioje normoje nėra reglamentuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos jo turėtos atstovavimo ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Atsižvelgus į tai, A. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

A. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.