Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2012-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-14-402/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
II-14-402/2012
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00777-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II -14- 402/2012Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00777-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas V. J. ,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei, nukentėjusiam asmeniui R. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko komisaro Arūno Atkočiūno 2009-12-22 nutarimu V. J. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009-12-07, 16 val. Kauno mieste, Kalniečių – Algirdo gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę kelio ruožu, kur blogai matomas kelias, lenkė kitą automobilį, kurio vairuotojas rodė kairį posūkio signalą, buvo persirikiavęs posūkiui į kairę ir su juo susidūrė. Apgadintos abi transporto priemonės. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9, 142, 145.3 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. J. prašo nutarimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodęs, jog jis važiavo automobiliu T. Y. Kalniečių gatve apie 40 km/h greičiu. Norėjo kirsti Kalniečių – Algirdo gatvių sankryžą ir toliau tiesiai važiuoti Kalniečių gatve. Artėjant prie sankryžos iš dešinės pareiškėjo automobilio pusės važiuojamosios dalies krašte stovėjo kiti automobiliai, todėl pareiškėjas, norėdamas aplenkti šiuos automobilius, važiavo labiau pasitraukęs link gatvės važiuojamosios dalies vidurio. Nukentėjusios vairuojamas automobilis Linkoln stovėjo prieš pat sankryžą Kalniečių gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje. Kai iki nukentėjusios automobilio Linkoln buvo likę apie 6 – 7 metrai, šis automobilis, neįjungęs posūkio signalo, staiga pasuko į kairę link Algirdo gatvės ir stabdė. Pareiškėjas pasuko savo automobilį į kairę ir taip pat staigiai stabdė. Dėl mažo atstumo susidūrimo išvengti nepavyko. Prieš susidūrimą pareiškėjas į Kalniečių gatvės priešpriešinio eismo juostą nebuvo išvažiavęs, o išvažiavo tik prieš pat susidūrimą, norėdamas išvengti kontakto su nukentėjusios automobiliu Linkoln. Teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo atveju net ir ekspertas negali rasti vienintelės priežasties eismo įvykiui atsirasti, jis numato galimus variantus, tačiau tik vienas iš jų gali būti teisingas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai ir, nukentėjusiam asmeniui R. K. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 167)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

V. J. kaltinamas pažeidus KET 9, 142, 145.3 punkto reikalavimus ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 142 punkte numatyta, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. KET 145. 3 punkte numatyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias.

V. J. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, teigdamas, jog avarija kilo dėl L. Z. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos R. K. veiksmų.

Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad 2009-12-07, 16 val. Kauno mieste, Kalniečių g.- Algirdo g. sankryžoje vairuodamas transporto priemonę kelio ruožu, kur blogai matomas kelias, lenkė kitą automobilį, kurio vairuotojas rodė kairį posūkio signalą, buvo persirikiavęs posūkiui į kairę ir su juo susidūrė. Apgadintos abi transporto priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra keliamos dvi įvykio versijos. V. J. tvirtina, kad automobilio nelenkė, o važiavo tiesiai, o eismo įvykis jo manymu kilo dėl L. Z. automobilio vairuotojos veiksmų, šiam iš dešinės pusės kelkraščio staiga sukant į kairę, nerodant posūkio signalo. Tuo tarpu nukentėjęs asmuo R. K. savo paaiškinime nurodė, jog eismo įvykio dieną važiavo Kalniečių g., nuo Tvirtovės al., suko į kairę į Algirdo g. Prieš sukdama, pažiūrėjo į veidrodėlį, parodė posūkio signalą. Pradėjus sukti į Algirdo gatvę pajuto smūgį. Ta pačia kryptimi važiavęs automobilis T. Y. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas ją lenkti sankryžoje atsitrenkė į jos automobilio kairę dalį (b.l. 29).

Siekiant nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su minėtomis kilusiomis pasekmėmis, yra būtina byloje esančių įrodymų analizė.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. kovo 1 d. ekspertizės akto Nr. 11-2887 (11) išvadoje nurodyta: 1. Eismo įvykio eiga buvo tokia (toliau dešinė, kairė- pagal automobilių važiavimo kryptį). Automobilis „L. Z. “ iš Kalniečių g. buvo sukama į kairę, į Algirdo g. Kalniečių –Algirdo g. sankryžoje, į automobilio „L. Z. “ kairįjį šoną trenkėsi iš paskos važiavęs automobilis „T. Y. V.". Tikėtina, automobilis „T. Y. V." priekiniu dešiniu kampu (žibintu, sparnu) trenkėsi į automobilio „L. Z. ", tikėtina, priekinį kairįjį sparną, priekines kairės pusės dureles. Susidūrimo metu tarp automobilio „T. Y. V." dešiniojo šono plokštumos ir automobilio „L. Z. " kairiojo šono plokštumos buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Po pirminio kontakto automobiliai minėtais šonais suartėjo ir automobilis „L. Z. ", dar judėdamas į priekį, savo kairiu šonu, tikėtina, turėjo slystamo pobūdžio kontaktą su automobilio „T. Y. V." dešiniuoju šonu. Nustatyti, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, negalima. Automobilio „L. Z. " vairuotojos R. K. veiksmai, - sukdama į kairę ir įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Jeigu automobilio „L. Z. " vairuotoja R. K. pradėjo sukti į kairę nuo kelio ašinės linijos, kuomet iš paskos važiavęs automobilio „T. Y. V." vairuotojas jau buvo pradėjęs lenkti, tuomet vairuotojos R. K. veiksmai,- sukdama į kairę, nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „T. Y. V.",- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „L. Z. " vairuotoja R. K. suko į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto iš stovėjimo vietos ir tokiu būdu nedavė kelio iš paskos važiavusiam automobiliui „T. Y. V.", tai tokie vairuotojos R. K. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „L. Z. " vairuotoja R. K. pradėjo sukti į kairę nuo kelio ašinės linijos, kuomet iš paskos važiavęs automobilis „T. Y. V." dar nebuvo pradėjęs lenkti automobilio „L. Z. ", tuomet automobilio „T. Y. V." V. J. veiksmai,- artėjantis prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio „L. Z. ", nemažino važiavimo greičio savo eismo juostoje, o nusuko į kairę, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b.l. 157-162).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusios parodymai dėl eismo įvykio yra prieštaringi. Byloje atlikus eismo įvykio ekspertizę, ekspertas, atsižvelgdamas į įvykio vietos apžiūros duomenis, automobilių sugadinimo pobūdį, automobilių padėtis eismo įvykio vietoje, besąlygiškai nustatyti, kurio vairuotojų veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, taip pat negali.

V. J. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Minėtos teisės normos dispozicijoje numatytas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y., kad tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad susidariusioje kelio situacijoje V. J. veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje prieštaravo KET reikalavimams ir buvo susiję su šio eismo įvykio kilimu, todėl laikytina, kad V. J. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant V. J. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties (ATPK 250 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko komisaro Arūno Atkočiūno 2009-12-22 nutarimą, kuriuo V. J. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė