- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-28
- Bylos Nr.
- 1-2642-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08425-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
nukentėjusiajai E. Š.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs).
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. smurtaudamas artimoje aplinkoje nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:
jis, 2025 m. kovo 9 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo atskirtoje dalyje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su sutuoktine E. Š., virtuvėje priėjo prie ant kėdės sėdinčios E. Š. ir tyčia ranka sugriebęs šiai už plaukų, pargriovė ją ant grindų, o pastarajai gulint ant nugaros, tyčia kojomis ne mažiau kaip 5 (penkis) kartus spyrė E. Š. į kairės pusės šono, krūtinės ir pilvo sritis, taip nukentėjusiajai E. Š. padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei krūtinės sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinės kairėje su IX-XI šonkaulių lūžiais kairėje, skysčio susikaupimą krūtinplėvės ertmėse, pilvo sumušimą, pasireiškusį blužnies plyšimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės E. Š. sveikatą.
Šiais veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Š. nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tuos veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Tą dieną vartojo alkoholį, jį labai sunervino buvusi žmona ir taip gavosi, kad jis išsiliejo ant dabartinės žmonos, t. y. nukentėjusiosios, sukeldamas jai skausmą ir padarydamas tai, kas nurodomo kaltinime. Supranta, kad pasielgė labai blogai, gyvuliškai savo mylimo žmogaus atžvilgiu ir dėl to labai gailisi. Jam pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai, atlygins, kai turės pinigų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Kaltinamasis nurodė, kad, jo nuomone, jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, pas psichologą nesilanko, kadangi, norint patekti pas psichologą, reikia užsirašyti pas šeimos gydytoją. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šis atvejis nebuvo vienintelis, kai šeimoje buvo naudojamas smurtas, kadangi visko būna. Kaltinamasis, atsakydamas į teismo klausimą, kokias padarė išvadas dėl savo smurtinio elgesio, alkoholio vartojimo, nurodė, kad tai, jog teismas jam pasikirs laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad jis nebegers degtinės.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamasis ir prokurorė neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. Š. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. kovo 9 d. jis alkoholį gėrė jau antrą dieną. 2024 m. kovo 9 d., apie 9 val., jis su E. Š. pradėjo vartoti alkoholį, jie tuo metu gėrė vyną. Apie 9.30 val., pas juos į svečius atvyko E. Š. pilnametis sūnus E. Š. Kol buvo E. Š., jokio konflikto pas juos nebuvo. Išvykus E. Š. (kada išvyko, šiuo metu neatsimena, galimai apie 12.00 val.), tarp jo ir E. Š. įvyko žodinis konfliktas. E. Š. rėkiant ant jo, norėjo ją apraminti, E. Š. sėdint prie stalo ant „pufo“ (jam iš kairės pusės), jis atsistojo ir iš nugaros E. Š. apglėbė savo abejomis rankomis, apglėbęs ją per pečius truputį aukščiau krūtinės ją paspaudė. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, neapskaičiavo savo jėgos ir neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant grindų, su juo kartu nukrito ir E. Š. Jis nukrito ant dešinio šono, o E. Š. taip pat tuo metu nukrito ant dešinio šono. Kai jie krito, jis E. Š. vis dar laikė apglėbęs. Tuomet jis norėjo pasisukti ir atsikelti, kai netyčia E. Š. savo dešinės kojos keliu įsirėmė į jos kairės pusės šoną. E. Š. surėkė iš skausmo, po ko jis labai išsigando ir ją savo abejomis rankomis pakėlė bei nunešęs į kambarį paguldė ant lovos. E. Š. paprašė jo, kad atneštų mobilaus ryšio telefoną, jog galėtų paskambinti E. Š. Kai atnešė telefoną, girdėjo, kaip E. Š. skambina sūnui ir šiam pasakė, kad jie abu nukrito ir kad jai skauda šonkaulius. Neužilgo atvyko E. Š. bei iškvietė GMP pagalbą, po kurio laiko atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl savo tokio netinkamo elgesio labai gailisi (b. l. 104, 106-108).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis K. Š. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. kovo 9 d. ryte, apie 06.00 val., E. Š. grįžo iš darbo. Iki jai grįžtant, jis vienas namuose vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Grįžus E. Š., pasiūlė šiai kartu su juo išgerti naminio vyno, kiek jis pats buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, tikrai negali nurodyti, tačiau jautėsi labai stipriai apsvaigęs E. Š. jo įvardinto naminio vyno, kiek pamena, tikrai nedaug išgėrė, neatsimena, jog ji būtų buvusi neblaivi. Pamena, jog maždaug valandą iki įvykio pas juos į namus buvo atvykęs E. Š. sūnus E. Š. Išvykus E. Š., maždaug po valandos laiko tikrai nesuprasdamas, kas jam atsitiko, mano, kad įtakojamas išgerto labai didelio kiekio alkoholinių gėrimų, atėjo į virtuvę, kur ant kėdės sėdėjo E. Š., tikrai nepamena, jog tarp jų būtų buvęs konfliktas, tad jis tiesiog be jokios priežasties, nesuprasdamas ką ir dėl ko daro, ranka sugriebė E. Š. už plaukų, už jų laikydamas pargriovė E. Š. ant grindų, po ko jai atliko spyrius. Pamena, jog E. Š. jis kojomis spyrė į šono, neatsimena, kurio, galimai į kairio, taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, pilvo bei ir krūtinės sritis. Kojomis atliko ne mažiau kaip penkis spyrius, rankomis smūgių E. Š. jis neatliko. Po atliktų spyrių jis atsipeikėjo, nes pamatė be sąmonės ant grindų gulinčią E. Š. Tuomet susivokė, jog mušdamas E. Š., ją labai stipriai sužalojo. Jausdamas labai didelį išgąstį, jog jai labai rimti sužalojimai, bandė ją pakelti ir nunešti ant lovos, po ko ketino į namus iškviesti greitąją. Kadangi buvo stipriai neblaivus, bandant kelti E. Š. jos kelis kartus neišlaikė, galimai neišlaikymų metu E. Š. ir patyrė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o būtent odos nubrozdinimus kaktoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje ir abejuose keliuose. Šiuos sužalojimus jis E. Š. padarė netyčia, tiesiog nesugebėjo jos dėl neblaivumo nunešti iki lovos ir ji galimai, kuomet jos neišlaikė, su šiomis sritimis atsitrenkė į grindis ar į kitus paviršius. Nors šiuos sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jis padarė netyčia, tačiau visiškai pripažįsta kaltę – tik dėl jo smurtinių veiksmų E. Š. patyrė visus jai nustatytus sužalojimus. Kuomet jis į lovą nunešė E. Š., ši netrukus atsipeikėjo ir jam esant šalia paskambino savo sūnui, kuris labai greitai atvyko pas juos į namus ir iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai, nedelsiant E. Š. išvežė į ligoninę, kadangi jai įtarė rimtus sužalojimus, o jį policijos pareigūnai sulaikė ir pristatė į Vilniaus areštinę. Prieš jį pristatant, policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo neblaivumą, jau neatsimena, koks jis buvo nustatytas, bet, kiek pamena, virš 3 promilių. Išleistas iš areštinės jis nedelsiant nuvyko pas E. Š. į ligoninę, ant kelių jos maldavo atleidimo, verkė ir prašė jo nesmerkti. Supažindintas su byloje pateiktu Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu, nurodo, jog nors ir labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau šiai dienai neturi galimybės atlyginti padarytos žalos (b. l. 111-112, 114-115).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. Š. nurodė, jog K. Š. yra jos sutuoktinis, kartu jie gyvena apie 4 metus name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendami vedė bendrą ūkį. K. Š. turi priklausomybę nuo alkoholio, pastaruoju metu jis itin dažnai ir gausiai vartoja alkoholinius gėrimus, jam nuo šios priklausomybės jau išsivystė nepaaiškinama agresija, kuri jam sukyla net nesant jokios priežasties. Jų šeimoje šis smurto atvejis yra ne pirmas. 2025 m. kovo 9 d., ryte jai grįžus po naktinės pamainos, apie 6 val., kartu su K. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent naminį raudoną vyną, kuris buvo maždaug 15 procentų stiprumo. Ji nesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, kadangi išgėrė tik vieną taurę vyno, tačiau K. Š. alkoholinius gėrimus vartojo jau kelintą dieną, tad jam išgėrus naminio vyno, nuo jo stipriai apgirto. Tačiau net jam ir apgirtus, jie nekonfliktavo ir neturėjo jokių ginčų. Apie 10 val., pas ją į namus atvažiavo sūnus E. Š. Sūnui išvykus, ji liko virtuvėje, joje buvo viena, K. Š. buvo kambaryje. Apie 11 val. girdėjo, kaip K. Š. kalbėjo telefonu ir su kažkuo susipyko. Iš karto po to jis atėjo į virtuvę, atėjęs ir priėjęs prie jos sėdinčios ant kėdės, jai absoliučiai nieko nesakydamas, dėl jai nesuprantamų priežasčių, jis ranka sugriebė jai už plaukų, taip juos laikydamas ją nuo kėdės nutempė ir paguldė ant grindų, po ko jis su koja atliko ne mažiau kaip tris spyrius jai į kairės pusės šono sritį. Šių spyrių metu jai labai skaudėjo, net jautė, kaip tuo momentu jai lūžo šonkauliai. Po šių atliktų trijų spyrių, jai toliau dar gulint ant nugaros, K. Š. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į krūtinės ir pilvo sritis, po šių spyrių jai labai skaudėjo, nuo jaučiamo skausmo ji net dalinai prarado sąmonę. Neatsimena, kokiu būdu atsirado lovoje, tačiau jai atsipeikėjus ir jaučiant didelius skausmus, šalia savęs pamatė telefoną, tad paėmusi telefoną paskambino sūnui, kuris netrukus vėl atvyko pas ją. Atvykęs E. Š. pamatė, jog ji stipriai sumušta, tad sūnus paskambino bendruoju pagalbos numeriu – 112 ir į namus iškvietė policijos pareigūnus bei GMP medikus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K. Š. ir jį išvežė, o ją GMP medikai dėl patirtų sužalojimų pristatė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur dėl patirtų sužalojimų pirmą parą buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, o iš jo vėliau buvo perkelta chirurginį skyrių, kuriame ji pragulėjo 10 dienų. K. Š. jai įvykio metu sulaužė kairės pusės tris šonkaulius bei pažeidė blužnį, būtent dėl pastarojo sužalojimo taip ilgai ji ir buvo gydoma. Išleista iš ligoninės grįžo gyventi į savo šeimos namus, K. Š. gyvena kitu adresu, laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės ir nesilanko jos gyvenamojoje vietoje bei neieško ryšių su ja, tačiau nurodo, jog K. Š. buvo atvykęs į ligoninę, jos atsipašė už tai, kad prieš ją smurtavo ir nurodė, jog labai gailisi. Pažymi, jog įvykio metu K. Š. smūgių rankomis jai neatliko, atliko tik spyrius. Ji supažindinta dėl teisės reikšti civilinį ieškinį, nurodo, jog reikšti neketina (b. l. 49-50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. nurodė, jog 2025 m. kovo 9 d., apie 9.30 val., buvo atvažiavęs į svečius pas savo motiną E. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose motina buvo su savo vyru (jo patėviu) K. Š., kurie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Viskas buvo tvarkoje, jie normaliai bendravo ir linksminosi. Jis alkoholio nevartojo. Jis pas motiną pabuvo apie 2 valandas ir po to išvažiavo. Prieš išvažiuojant, tarp motinos ir K. Š. jokių konfliktų nebuvo. Apie 12.50 val., jam paskambino verkdama motina ir paprašė, kad jis greitai pas ją atvažiuotų, sakė, kad vyksta konfliktas, K. Š. išlaužė kambario duris, garsiai šaukia ir keikiasi, sakė bijo, kad jos nesumuštų. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo į motinos namus ir pamatė, kad ši kambaryje guli ant lovos, verkia ir iš skausmo rėkia. Tuo metu K. Š. ramiai sėdėjo virtuvėje ir jam pasakė, kad padėtų savo motinai. Jis pasiūlė motinai iškviesti medikus, tačiau pradžioje motina atsisakė, o po to, kai dar atvyko jos draugė, jis kartu su šia įkalbėjo motiną jai iškviesti medikus. Motina sutiko ir tada jis paskambino - 112 ir pranešė apie smurtą. Jo akivaizdoje K. Š. motinos nemušė. Kiek jis žino, praeityje jau buvo tokių smurto atvejų, tai yra ne pirmas kartas (b. l. 93-94).
Iš Policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, jog Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) 2025 m. kovo 9 d., 13.50 val. buvo gautas E. Š. pranešimas apie tai, kad prieš 30 min. neblaivus tėtis sumušė pranešėjo mamą. Moteris 45 m., skauda šonkaulius (b. l. 37-41).
Iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK vyresniojo tyrėjo A. S. 2025 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nustatyta, jog: pagalbą kvietęs asmuo – E. Š.; ant E. Š. kūno fiksuoti sužalojimai nugaros, šono bei krūtinės srityje; smurtą patyręs asmuo – šoko būsenos, didelio susijaudinimo ir akivaizdžios baimės būsenoje; smurtu įtariamo asmens būklė – ramus, akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs, nustatytas 3.55 prom. girtumas; atvykusiems pareigūnams smurtą patyrusi E. Š. paaiškino, kad 2025 m. kovo 9 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo jos sutuoktinis K. Š. ir sūnus E. Š. E. Š. ryte kažkur išvažiavo ir paliko ją su jos sutuoktiniu, tai buvo maždaug 10.00 val. Tuomet tarp jos ir sutuoktinio K. Š. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad K. Š. jau ilgą laiką vartoja alkoholinius gėrimus, todėl jis tampa agresyvus, neprognozuojamas, bei pradeda kalbėti nebūtus dalykus šmeiždamas ir grasindamas susidorojimu jos (E. Š.) atžvilgiu. Įvykusio konflikto metu K. Š. rankomis suėmė jai už plaukų bei ją prispaudė prie grindų virtuvėje, vėliau pargriovęs užlipo ant jos pilvo srities ir pradėjo šokinėti ant jos ne mažiau kaip du kartus. Po įvykusio kontakto ji nušliaužė iki namuose buvusios sofos bei paskambino savo sūnui E. Š. bei paprašė pagalbos (b. l. 6-9).
Iš 2025 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas ir perklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio (ID 92372355473) garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 42-44).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1295/2025 (01) nustatyta, jog:
1. E. Š. nustatyti:
1.1. Odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje ir abiejuose keliuose galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;
1.2. Krūtinės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva krūtinės kairėje su IX-XI šonkaulių lūžiais kairėje, skysčio susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;
1.3. pilvo sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;
2. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą 2025 m. kovo 9 d. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu;
3. 1.1. punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, 1.2 bei 1.3 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.;
4. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, 1.2 punkte nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, 1.3 punkte nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
5. Po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 73-75).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį arba šeimos narį.
BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra ?..? nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) ?..? .
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta.
Kaltinamasis K. Š. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. Š. nurodė, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie nukentėjusiosios, suėmė ją už plaukų, pagriovė ją ant žemės ir jai gulinčiai kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Be paties K. Š. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. Š. parodymais apie tai, kad 2025 m. kovo 9 d. jai būnant namuose jos sutuoktinis tapo agresyvus, parvertė ją ant žemės ir spardė, ji girdėjo, kaip jai lūžta šonkauliai, nuo patirto smurto iš dalies neteko sąmonės, ikiteisminio tyrimo metu apklausto E. Š. parodymais apie tai, kad jis išvažiavęs iš motinos namų, juose paliko motiną E. Š. kartu su K. Š., po kurio laiko paskambino E. Š., paprašė sugrįžti į namus, jis grįžęs pamatė sumuštą E. Š., namuose dar buvo K. Š., kuris jam (E. Š.) nurodė pasirūpinti motina, byloje esančiu policijos pareigūno 2025 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, jog atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusioji buvo šoko būsenos, labai išsigandusi, ant jos kūno matyti sužalojimai, byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1295/2025 (01), kuria konstatuota, jog E. Š. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje ir abiejuose keliuose, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; krūtinės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva krūtinės kairėje su IX-XI šonkaulių lūžiais kairėje, skysčio susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; pilvo sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Visi aptarti byloje surinkti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma konstatuoja, kad K. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios savo sutuoktinės E. Š. atžvilgiu, taip padarydamas jai Specialisto išvadoje Nr. G 1295/2025 (01) įvardintus sužalojimus, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo ir su tuo susijusių klausimų
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. Š., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas susimokantis, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtas veikas, dirbantis (1 t., b. l. 122-137).
Taip pat skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina ir į tai, kad nors kaltinamajam teistumas yra išnykęs, tačiau būtina pažymėti, kad jis praeityje taip pat buvo teistas būtent už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teisme kaltinamasis nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau pas specialistus dėl elgesio kontrolės, pykčio valdymo nesilanko, kadangi, anot kaltinamojo, pirma būtina užsirašyti pas šeimos gydytoją. Be to, kaltinamasis, kuris nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas itin smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, kad jis alkoholio neatsisakė, o laisvės atėmimo bausmė nereiškia, kad jis alkoholio atsisakys. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra visiškai kritiškas savo elgesiui, po įvykio nedėjo jokių pastangų, kad pašalintų priežastis, lėmusias nagrinėjamą įvykį, ir užtikrinti, jog toks jo elgesys nepasikartotų ateityje.
Be to, skiriant bausmę, būtina įvertinti ir prieš nukentėjusiąją pavartoto fizinio smurto pobūdį – buvo pavartotas itin brutalus ir intensyvus fizinis smurtas – kaltinamasis nukentėjusiąją pargriovė ant grindų ir gulinčią spardė. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, tiek jos sūnus liudytojas E. Š. nurodė, jog tai nebuvo vienintelis kartas, kuomet kaltinamasis prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą. Šios aplinkybės nepaneigė ir teisme apklaustas kaltinamasis.
Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. Š. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje įtvirtintą vienintelę – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad K. Š. yra teisiamas pirmą kartą, nustatytinas nesiekiantis sankcijos vidurkio.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 9 d., 14.10 val., iki 2025 m. kovo 10 d., 12.10 val. (1 para) (1 t., b. l. 118-119).
Kaltinamajam K. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, analizuotus aptariant bausmės individualizavimo klausimus (kaltinamojo nekritiškas požiūris į jo smurtinį elgesį lemiančias priežastis, nukentėjusiosios, liudytojo bei kaltinamojo parodymus apie tai, kad nagrinėjamas įvykis nebuvo vienintelis kartas, kai kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu), sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti ilgalaikį bausmės tikslų pasiekimą, t. y. paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo vartotas fizinis smurtas prieš savo šeimos narį, bei į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kaltinamajam K. Š. skirtinos BK 72² straipsnyje ir 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose, numatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi civilinis ieškovas pakeistas Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pareiškė 2389,40 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiosios E. Š. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų E. Š. buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2389,40 Eur (1 t., b. l. 80-82). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai minėti sužalojimai buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo K. Š. nusikalstamų smurtinių veiksmų, taigi, civilinio ieškovo patirta 2389,40 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusios E. Š. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, todėl K. Š. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo K. Š. pilna apimtimi.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - vienas kompaktinis diskas, supakuotas voke, prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. kovo 9 d., 14.10 val., iki 2025 m. kovo 10 d., 12.10 val. (1 para).
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo K. Š. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant K. Š. šį įpareigojimą įvykdyti per dvejų metų laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant K. Š. šį įpareigojimą įvykdyti per dvejų metų laikotarpį.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. Š. 2389,40 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 40 centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2389,40 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - vieną kompaktinį diską, supakuotą voke, prisegtą prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.